- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 1-225-721/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01215-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Nukentėjusysis
- K. S., R. Š.
- Kaltinamasis
- M. G., R. J.
dalyvaujant prokurorei V. M., nukentėjusiesiems K. S., R. Š., kaltinamųjų gynėjams advokatams K. A., A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1991-05-31 Mažeikiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, Mažeikių politechnikos mokyklos moksleivė, šiuo metu esanti akademinėse atostogose dėl vaiko priežiūros, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2011-11-25 pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių; 2) 2013-06-10 LR BK 178 str. 1 d. 3 MGL (390 Lt.) dydžio bauda, bausmės neatlikusi, bauda neišieškota, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje; R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-12-04 Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas 2011-11-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, 2013-04-05 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau –BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013 m. lapkričio 30d., apie 4 val. 45 min., viešoje vietoje - prie baro „Pegasas“, esančio Mažeikių mieste, Žemaitijos g. 20, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir nukentėjusiosios K. S., baro lankytojų akivaizdoje, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai K. S. į dešinį smilkinį, kas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, po to bandė jai įspirti, kai aplinkiniai ją laikė ir neleido muštis, tokiu savo įžūliu elgesiu ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2013 m. lapkričio 30 d., apie 4 val. 53 min., viešoje vietoje - ties pašto kioskeliu, esančiu Mažeikiuose, prie prekybos centro „Maxima LT“, esančio Žemaitijos g. 20, nukentėjusiajai K. S. su draugais einant šaligatviu ir mobiliuoju telefonu kalbant su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, ji pribėgusi iš nugaros stūmė nukentėjusiąją, dėl ko K. S. veidu griuvo ant šaligatvio ir jai iš rankų iškritęs sudužo mobilaus ryšio telefonas „IPHONE“, kurio vertė 700 Lt., taip panaudodama fizinį smurtą, kurio pasekoje nukentėjusiajai K. S. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame nykštyje ir abiejų kelių srityse, kas nežymiai sutrikdė jos sveikatą, savo įžūliu elgesiu ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajai K. S. padarė 700 Lt. turtinę žalą.
R. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2013 m. lapkričio 30 d., apie 4 val. 53 min., viešoje vietoje - ties pašto kioskeliu, esančiu Mažeikiuose, prie prekybos centro „Maxima LT“, esančio Žemaitijos g. 20, nukentėjusiajam R. Š. su draugėmis einant šaligatviu, pribėgęs be jokios priežasties spyrė jam į krūtinę, dėl ko R. Š. aukštielninkas nugriuvo ant šaligatvio, po to koja sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau dviejų, smūgių nukentėjusiajam R. Š. į galvą, padarydamas jam kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio išnirimą, odos nubrozdinimą virš kairės ausies, dėl kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio išnirimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo R. Š. sveikatą.
M. G., apklausta teismo posėdžio metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ji su savo draugais V. ir R. J. apie 23 val. atėjo į klubą „Pegasas“. Ji atėjo į barą blaivi, per visą vakarą išgėrė 1 bokalą 0,5 l talpos sidro. Apie 4.00 val., pasibaigus baro darbo laikui, ji su draugais išėjo į lauką ir prie įėjimo rūkė. Tada pamatė, kad iš baro išeina nukentėjusioji K. S. su drauge. Nukentėjusioji pradėjo garsiai šaukti: „Už ką jūs mokat? Jūs mokat už subinę“. Kai ji merginos paklausė, ar jai sakanti, ji atsakė, kad taip, pradėjo eiti link jos. Jai pasirodė, kad mergina jai nori trenkti, todėl nieko nelaukusi, sudavė smūgį rankomis jai pirma. Mergina jai nespėjo suduoti nė vieno smūgio. Tada iškarto po susistumdymo subėgo jai nepažįstami baro lankytojai ir jas išskyrė. Tuo metu ji pajuto smūgį į smilkinį. Po smūgio ją R. J. laikė, o ji, bandydama ištrūkti, spardėsi kojomis, gestikuliavo rankomis. Kai ištrūko, Kristinos su draugais nebematė. Tada ji su draugais ėjo link namų. Einant išgirdo, kaip kažkas šaukia: „Eina pydaras su dviem kekšėm“. Atsisukusi pamatė, kad tai ta pati mergina su savo draugais. Tada R. J. pirmas pripuolė prie jų ir trenkė vaikinui, kas vyko toliau nežino, nes ji tada tiesiog iš inercijos taip pat pribėgo ir stūmė tą merginą, su kuria sukonfliktavo prie baro. Mergina po stūmimo nukrito veidu ant žemės. Ji nepastebėjo, kad mergina tuo metu kalbėjo telefonu, matė ją kalbant telefonu, kai apsistumdė prie baro. Po to pamatė, kad vaikinas, kuriam trenkė R., nuritęs ant žemės. Dėl padarytų nusikaltimų ji nuoširdžiai gailisi, žada daugiau nebenusikalsti, atsiradus galimybei atlyginti merginai visą padarytą žalą.
R. J., apklaustas teisme, parodė, kad 2013 m. lapkričio pabaigoje, vakare, su V. ir M. atėjo į barą „Pegasas“. Jis atėjo į barą jau šiek tiek išgėręs, buvo gėręs butelį alaus. Neblaivus nesijautė. Bare su niekuo nekonfliktavo, išgėrė per visą vakarą 1 bokalą alaus. Pasibaigus baro darbo laikui, jis su draugėmis išėjo į lauką, tiksliau draugės išėjo pirmos, o jis atėjo vėliau. Jam išėjus lauke buvo kilęs žodinis konfliktas. Taip pat jis pamatė, kaip jo draugę V. kažkoks vaikinas pastūmė. Jis pripuolė prie V., ją apsikabino ir priėjo prie M., kuri tuo metu žodžiu konfliktavo su kažkokia mergina. Jis nesigilino, dėl ko konfliktuoja, jo tikslas buvo sulaikyti M.ir Vy.nuo galimų muštynių. Jis laikė M. ir V., kad jos niekam netrenktų. Laikoma M. bandė ištrūkti iš jo glėbio. Jis buvo tarp konfliktuojančių merginų, nugara į nukentėjusiąją. M., bandydama ištrūkti iš jo glėbio, konfliktavo su nukentėjusiąja. Kol jis ją laikė M., ji nesudavė niekam nė vieno smūgio, ir iš viso nematė, kad ji būtų sudavusi nors vieną smūgį. Tada jis nutempė abi merginas tolyn ir joms apsiraminus ėjo link namų. Jiems iš paskos ėjo ta mergina, su kuria konfliktavo M., su draugais. Eidami iš paskos, juos koliojo necenzūriniais žodžiais, sakė: „Pyderai, kekšės“ ir tai išvedė jį iš kantrybės. Iš pradžių jis valdėsi, bandė išvengti konflikto, laikydamas savo drauges, tačiau vėliau jis pratrūko ir nubėgo link tos kompanijos, einančios jiems iš paskos. Pribėgęs vieną kartą spyrė vaikinui į krūtinę, tikslu jį parblokšti. Labiau koja jį stūmė, nei spyrė. Kai vaikinas nukrito ant žemės, jam smūgių nesudavė. Koja jį pajudino, matė, kad juda, gyvybės ženklai yra, tada nuėjo. Ką veikė V. ir M. tuo metu, jis nematė. Nematė, ar M. ką nors sužalojo. Ji gailisi, kad taip pasielgė. Nors ir buvo išgėręs alaus, tačiau jautėsi tik lengvai apgirtęs ir negali pasakyti, ar išgertas alkoholis turėjo įtakos jo padarytai nuskalstamai veikai.
Be kaltinamųjų M. G. ir R. J. visiško kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pripažinimo, jų kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-11-30 ji su savo draugais D. U., E. Č. ir R. Š. buvo barae „Pegasas“. Bare su niekuo nekonfliktavo, tik prieš įeinant į bara kilo konfliktas su administracijos darbuotojais, kai ji paprašė kvito už tai, kad sumokėjo įėjimo į barą mokestį. Apie 4 val. ji su draugais išėjo į lauką ir ten juokais diskutavo, kad negalima čekio prašyti, nes nepraeisi „Face Control“. Tada netoliese stovėjusi mergina paklausė: „O kas čia tau nepatiko?“. Ji priėjo arčiau merginos, o mergina irgi žengė link jos ir vis kartojo: „Ar tu čia šūdą gavai „Pegase“, po to kumščiu trenkė jai į dešinį smilkinį. Ji pajuto fizinį skausmą, net galva nusisuko nuo smūgio į šoną. Tada subėgo jai nepažįstami žmonės ir sulaikė tą merginą, taip pat laikė ir ją. Vienu metu, kai žmonės ją laikė, mergina bandė dar jai įspirti, tačiau nepataikė, šiek tiek kliuvo per striukę, bet fizinio skausmo ji nejuto. Tada jie su draugais ėjo link namų, o iš paskos ėjo ta pati mergina ir vis kažką šūkavo. Ji neapsikentusi paskambino į policiją Nr. 112 ir aiškino atsiliepusiai pareigūnei situaciją. Kai ji skambino pribėgo iš nugaros ta pati mergina ir ją pastūmė. Ji krito veidu į šaligatvį, telefonas iškirto jai iš rankų. Atsikėlusi paėmė telefoną, klausė, ar ją dar girdi policijos darbuotoja ir tada pratęsė su ja pokalbį. Tada pamatė, kad jos draugas R. Š. guli nugriuvęs be sąmonės. Tada telefonu paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Kas sumušė R. Š., ji nematė. Jos draugas, kiek pamena, vilkėjo pilkos ar melsvos spalvos megztuką, pilkas kelnes, juodos spalvos striukę. Jis buvo tą vakarą daugiau išgėręs. Ji per vakarą išgėrė 100 ml brendžio ir 1 bokalą alaus. (1 t., 60, 61-62 b. l.)
Parodymų patikrinimo vietoje liudytoja K. S. patvirtino savo duotus parodymus (1 t., 64-67 b. l.).
Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2013-11-30 buvo bare „Pegasas“ su savo draugėmis K. S., D.ir E.. Į barą jis atėjo kiek vėliau nei Kristina ir jis nematė konflikto, vykusio tarp K. ir apsaugos darbuotojo. Baro viduje išbuvo iki pabaigos, maždaug iki 5 val.. Jis buvo neblaivus, kai kurių faktų visiškai nepamena. Pamena, kad lauke prie K. puolė kažkokia mergina, kuri K. trenkė per veidą. Jis visa tai stebėjo iš toliau. Kas vyko po to, neatsimena dėl girtumo. Jis sąmonę atgavo ligoninėje, nieko neatsimena nei kaip jis buvo sumuštas. Tą dieną vilkėjo tamsios spalvos pilkas kelnes, tamsiai mėlynos spalvos vienspalvę maikutę ir juodos spalvos striukę, jokio dryžuoto drabužio nevilkėjo (1 t., 68-69, 70-71 b. l.).
Liudytoja E. Č. parodė, kad ji 2013-11-30 buvo bare „Pegasas“ kartu su K., E. ir R.. K. buvo šiek tiek išgėrusi. Apie 4 val. jos visos išėjo į lauką, ruošėsi eiti namo. Iš baro išėjusi K. visiems stovintiems lauke gerai nusiteikusi su gera emocija tiesiog pasakė: „Neprašykit čekio už bilietą, nes nepraeisit Face Control, jūsų mokesčiai nueina „Pegasui“ į kišenę“. Viena mergina gan piktai sureagavo, priėjo arčiau Kristinos ir paklausė griežtu ir pakeltu balso tonu: „Tai ką, tu už subinę mokėjai?“ ir tai pakartojo kokius aštuonis kartus. K. priėjo prie merginos taip pat arčiau ir jos abi šnekėjosi. Ji pamatė, kaip ta mergina delnu trenkė Kristinai į veidą. Žmonės pradėjo buriuotis aplink jas, ta mergina toliau puolė ant Kristinos. Tą merginą laikė jos draugė su akinukais ir vis bandė nuraminti savo draugę. Mergina vis puolė, sakydama: “Tai muškis, ką muštis nemoki“. Kad K. būtų sudavusi jai smūgį, ji nematė, mano, kad nesudavė, nes Kristina nėra linkusi veltis į muštynes. R. visada stovėjo šalia K., bet ar jis ką pastūmė ar kam sudavė smūgius, ji nematė. Galėjo nepastebėti, nes ten buvo sąmyšis. Po to ji matė, kaip Kristina ėjo tolyn ir ji buvo apsupta tų dviejų merginų, bei matė R., kuriam spyrė kartu su mergina buvęs vaikinas. Nuo spyrio R. nukrito ant žemės ir tada tas pats vaikinas kokius keturis – penkis kartus kojos kulnu jam iš viršaus smūgiavo į galvą. Kadangi buvo dėmesį sukoncentravus į R., ji nematė, kas darėsi su K. ir tom dviem merginom. Priėjusi arčiau, kai tie trys asmenys pabėgo, pamatė, kad R. be sąmonės, o K. prašo iškviesti pagalbą. Ji paskambino Nr. 112 ir iškvietė pagalbą. Atpažinti ji galėtų tik tą merginą, kurios vardas Monika, atpažino ją per „Facebook“, ir jos draugę su akinukais. Vaikino ji neįsidėmėjo (1 t., 73-74 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje liudytoja E. Č. patvirtino savo duotus parodymus (1 t., 75-80 b. l.).
Liudytoja D. U. parodė, kad 2013-11-30 ji buvo bare „Pegasas“ kartu su Kristina, Egle ir Rimvydu. Ji girdėjo, kaip Kristina apsaugos darbuotojo prašė čekio už nusipirktą bilietą. Apie 4 val. jos visos išėjo į lauką, ruošėsi eiti namo ir stovėjo lauke. K. garsiau pasakė: „Neprašykit niekada čekio, nes nepraeisit Face Control“. Viena prie baro lauke buvusi mergina piktai sureagavo, priėjo arčiau K. ir paklausė griežtu ir pakeltu tonu: „Kas tau čia nepatiko?“. K. jai atsakė, kad ne jai čia sakė. Tada tarp K. ir tos merginos kilo žodinis konfliktas, viena kitai kažką pasakė. Ji nenorėjo kištis, nesiklausė, ką jos ten ginčijasi, tik paskui pamatė, kaip ta mergina stumtelėjo K.. K. nuo smūgio atsitraukė atgal. Ta mergina buvo su draugais, tačiau nė vienas jų nesikišo. Žodinis konfliktas ir susistumdymas vyko tik tarp tos merginos ir K. . Po to pamatė, kad Kristina ėjo tolyn ir kalbėjo telefonu, jai iš paskos atbėgo ta pati mergina, kuri konfliktavo su K. Ji pasivijus tą merginą patempė už plaukų. Ji atsisuko į ją ir pasakė: „Netampyk man už plaukų“, o ji jai atsakė: „Atsiprašau, bet tu nelįsk prie žmonių, čia vieša vieta, nesikabinėk“. Tada prie merginos priėjo jos draugės ir ją bandė sulaikyti, sakydamos kad nusiramintų, kad nelįstų. Ji manydama, kad tos draugės ją nuramins, nuėjo tolyn. Atsisukusi pamatė tą merginą bėgančią link K. ir pamatė, kaip ji trenkė K. ranka į galvą, kaip K. iškrito iš rankų telefonas ir ji pati nukrito ant žemės. Taip pat pamatė, kad R. guli ant žemės, prie jo stovi tos merginos draugas, kuris jam spyrė į krūtinę ar į galvą. R. gulėjo į ją nugara, ji matė tik vieną spyrį. Po spyrio visa ta kompanija pabėgo. Priėjusi arčiau pamatė, kad R. be sąmonės. Kai atgavo sąmonę, R. pareiškė, kad nieko neprisimena. (1t., 81-82 b. l.)
Parodymų patikrinimo vietoje liudytoja D. U. patvirtino savo duotus parodymus (1 t., 83-87 b. l.).
L. V. B. parodė, kad ji 2013-11-29 buvo bare „Pegasas“ kartu su savo draugais M. G. ir R. J.. Būnant lauke prie baro ir ruošiantis eiti namo, iš baro išėjo jai nepažįstama mergina ir pradėjo garsiai šaukti: „Jūs visi mokat už subines, o aš moku už įėjimą“. Mergina buvo neblaivi, nes svirduliavo. Mergina pažiūrėjo į M. ir pasakė: „Tu moki už subinę“. M. jos paklausė: „Tu čia man taip sakai?“, mergina atsakė, kad jai. M. paklausė: „O už ką tu moki?“, mergina atsakė: „Aš moku už įėjimą, o tu moki už subinę“. Mergina artėjo prie M.. Supratusi, kad gali įvykti muštynės, ji atsistojo į jų tarpą. Monika dar bandė prašyti tos merginos, kad ši pagrįstų, ką reiškia jos pasakymas. Tačiau ta mergina gestikuliavo rankomis, ji suprato, kad galimai nori trenkti M.. Tuo metu pribėgo vaikinas, kuris buvo žemo ūgio, vilkėjo dryžuotą megztuką, ji suprato, kad tai tos merginos draugas. Vaikinas trenkė jai į veidą, fizinio skausmo ji nepajuto, tačiau susierzino ir puolė tą vaikiną, tarp jų įvyko susistumdymas. Tuo metu ji nematė, ką veikia M. Nustojusi stumdytis su nepažįstamu vaikinu, ji pradėjo žvalgytis, kur yra M.ir pamatė, kad ji vis dar pykstasi su ta pačia mergina. Jos šūkavo viena ant kitos ir vėl girdėjosi ta pati frazė. Jos šnekėjosi pakeltu balso tonu, bet kad jos muštųsi, nematė. Netrukus prie jos priėjo jos draugas R., ją apkabino, apkabino M. ir jie trise nuėjo tolyn. Einant išgirdo, kaip iš paskos einanti mergina, mano, kad ta pati, kuri ir sukėlė visą konfliktą, šaukia: „Reikėjo dar stipriau trenkt“, o su ja buvęs vaikinas pasakė: „Dvi kekšės ir piderasas“, tai buvo sakoma jiems. Tada R. supyko, apsisuko, pribėgo prie to vaikino ir trenkė jam. Vaikinas po smūgio nukrito ant žemės ir gulėjo. Gali būti, kad prarado sąmonę. Tada ji pripuolusi prie R. jį nusivedė tolyn. (1t., 88-89 b. l.)
Šalies argumentai
2013-12-01 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK registruotu protokolu – pareiškimu nustatyta, kad K. S. kreipėsi į teismą nurodydama, jog 2013-11-30, apie 4.45 val., Mažeikių m., Žemaitijoe g. 20, prie įėjimo į barą „Pegasas“, ją sumušė nepažįstama mergina ir sudaužė jos mobilųjį telefoną „Iphone 4“, jai padaryta 500 Lt. turtinė žala. „Facebouk“ tinklapio pagalba ji nusistatė, kad ją sumušė M. G.. Įvykį matė E. Č. ir D. U. (1 t., 1 b. l.).
Iš 2014-02-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta randasi adresu Žemaitijos g. 20, Mažeikiuose, kur yra baras „Pegasas“ (1 t. 7-9 b. l.).
Iš 2013-12-23 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1854/13(04) matyti, kad K. S. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio nykščio ir abiejų kelių srityse. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus kairę plaštaką ir kelius. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. K. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 55 b. l.).
Iš 2013-12-23 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1852/13(04) matyti, kad R. Š. padaryti sužalojimai: kairės plaštakos 1 piršto galinio pirštakaulio išnirimas, odos nubrozdinimas virš kairės ausies. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir kairę plaštaką. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos 1 piršto galinio pirštakaulio išnirimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (1 t., 58 b. l.).
Iš 2013-12-01 Daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios K. S. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „IPHONE 4“, nustatyta, kad telefono dešinysis viršutinis kampas yra sudaužytas (1 t., 10-13 b. l.).
Iš 2014-02-27 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. S. pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti kokias drabužiais nukentėjusieji vilkėjo įvykio dieną (1 t., 99-100 b. l.).
Iš 2013-12-12 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad 2013-11-30, 4 val. 53 min., buvo gautas pranešimas iš telefono numerio 8 671 66131, kuris priklausė nukentėjusiajai K. S.. Padarytoje pokalbių suvestinėje, nurodyta, kad skambina K. S. ir nurodo įvykio aplinkybes, identiškas parodymams, duotiems liudytojo apklausos metu. (1 t., 42, 45 b. l.).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2013-11-30, 4val. 48 min., buvo gautas pranešimas iš telefono numerio 37069663769, kuris priklausė liudytojai E. Č.. Padarytoje pokalbių suvestinėje, nurodyta, kad skambina E. Č. ir nurodo įvykio aplinkybes, identiškas parodymams, duotiems liudytojo apklausos metu (1 t., 47, 50 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako asmuo, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką, nusikaltimas laikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu ar sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiojo R. Š. nebuvo iki tol kilęs joks konfliktas, kaltinamasis tik girdėjo kitoje kompanijoje išsakytus įžeidžiančius žodžius, kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo jokių pykčių ar nesutarimų. Taip pat nenustatyta, kad R. J. buvo būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo. Taigi, R. J. savo iniciatyva nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo apsisprendimą nusikalstamai veikti viešoje vietoje lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Dėl to, R. J. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. Š. sveikatą.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji sužalojimus patyrė prie baro „Pegasas“ ir aikštelėje prie prekybos centro „Maxima LT“, t. y. viešoje vietoje, kai buvo baigiamas naktinio klubo darbo laikas, naktinio klubo lankytojai skirstėsi, todėl įvykio vietoje buvo asmenų, kurie matė nukentėjusiųjų sužalojimą. Šią aplinkybę patvirtina tuo metu į lauką išėjusios liudytojos E. Č., D. U., V. B.. Byloje nustatyta, kad minėtą naktį, įvykio vietoje nukentėjusiajai K. S. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairio nykščio ir abiejų kelių srityse, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o R. Š.- kairės plaštakos 1 piršto galinio pirštakaulio išnirimas, odos nubrozdinimas virš kairės ausies, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų mastą patvirtina byloje esančios specialisto išvados. Niekas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų bare ar lauke, apart susižodžiavimo prie įėjimo į barą, būtų įvykęs koks nors didesnis konfliktas, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad tarp jų buvo piktumų ar nesutarimų, todėl pripažįstama, kad kaltinamieji neturėjo jokios priežasties pavartoti smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu.
Kadangi byloje nustatyta, jog smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje, kad smūgiai buvo suduoti be jokios priežasties, tuo kaltinamieji parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruodami niekinantį požiūrį į kitus asmenis. Aplinkiniai asmenys dėl kaltinamųjų veiksmų pasijuto šiurkščiai pažeminti. Visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad R. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad byloje pakankamai aiškiai nustatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai – abiejų kaltinamųjų įžūlus elgesys.
BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.
M. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti kaip dvi atskiros veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veikos padarytos atitinkamai 2013 m. lapkričio 30d., apie 4 val. 45 min. ir 2013 m. lapkričio 30 d., apie 4 val. 53 min.). Jos veikos subjektyviuosius požymius sudaro vieningas sumanymas, nusikaltimai padaryti per labai trumpą laiką, tų pačių asmenų atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms M. G. nusikalstami veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą.
Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. Taigi šiuo atveju atsakomybę už padarytą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Kaltinamojo R. J. veika kvalifikuotina kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis.
Kaltinamųjų M. G. ir R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nes esmines įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, išsamiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
M. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (2 t., 5-6, 8-16 b. l.). Ji praeityje traukta administracinėn atsakomybėn (2 t., 21-24 b.l. ), nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi Mažeikių politechnikos mokykloje naftos produktų operatoriaus specialybės, charakterizuojama teigiamai. Šiuo metu ji akademinėse atostogose nuo 2013-09-01 iki 2014-09-01 dėl vaiko priežiūros (2 t., 37, 38, 39 b.l.). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnis), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajai paskirus laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant.
R. J. praeityje teistas, teistumas neišnykęs (2 t., 57-59, 62-72 b. l.). Jis padarė dvį tyčines nusikalstamas veikas - nesunkų ir apysunkį nusikaltimus ( BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., 75 b. l.), dirba. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei tai, kad padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių, teismas mano, jog užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį bei laisvės atėmimu bausmės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamajam paskyrimas, bausmės vykdymą atidedant.
BK 64¹ straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o M. G. ir R. J. dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo prisipažino kaltais, tokiu būdu yra pagrindas kaltinamųjų atžvilgiu taikyti minėto įstatymo nuostatas ir pastariesiems paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos sivilinio kodekso 6.263 straipsnyje, 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai M. G. pareiškė 10 700 litų civilinį ieškinį (700 litų turtinei žalai, 10 000 neturtinei žalai) (1 t., 38-39 b. l.). Teisme jį savo reikalavimų dydį sumažino ir prašė priteisti iš M. G. 700 litų turtinės ir 700 litų neturtinės žalos atlyginimui, nurodė, jog 400 litų turtinės žalos atlyginimui ji gavo iš M. G..
Nukentėjusysis R. Š. teisme pareiškė 14000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 880 Lt turtinės žalos. Teismo posėdyje jis sumažino savo reikalavimų dydį ir prašė priteisti iš R. J. 1880 Lt jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.
Pripažinus M. G. kaltą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir R. J. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnio 1 dalį, iš jų CK 6.250 str. 2 d. pagrindu priteistina atlyginti nukentėjusiesiems K. S. ir R. J., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmėms šalinti reikėjo kreiptis į gydytojus, vartoti medikamentus, abu kaltinamieji po patirto fizinio smurto labai išgyveno, jautė netikrumo ir baimės būsenas, jiems padarytą neturtinę žalą ir prašomą turtinę žalą (CK 6.263 straipsnis).
Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos 86,78 litų civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios K. S. gydymą (1 t. , 19-20 b. l.) visiškai įrodytas, todėl tenkintinas ir šį sumą priteistina iš kaltinamosios M. G..
Šiaulių teritorinė ligonių kasos kaltinamajam R. J. pareištas 369,31 Lt. civilinis ieškinys už R. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 29-31 b. l.) yra atlygintas pilnai.
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas „IPHONE 4“, grąžintas nukentėjusiajai K. S..
Kaltinamiesiems M. G. ir R. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-307straipsniais, teismas
n usprendė:
M. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, M. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimą 9 mėnesiams sumažinti vienu trečdaliu.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 ir 7 punktus, ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant tęsti mokslą, neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymu.
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę R. J. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, R. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimą dvejiems metams sumažinti vienu trečdaliu.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus ir bausmės vykdymą atidėti dviejiems metams, įpareigojant tęsti darbą įmonėje, kurioje jis įsidarbino, neišvykti už gyvenamosios vietos ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteisti iš R. J. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. Š. naudai 1880 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš M. G. nukentėjusiajai-civilinei ieškovei K. S. 300 Lt ( tris šimtus litų 00 ct) turtinės ir 700 Lt ( septynis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos žalos atlyginimą.
Priteisti iš M. G. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 86,78 Lt ( aštuoniasdešimt šešis litus 78 ct) žalos atlyginimą.
Bylą dalyje dėl 369,31 Lt už R. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasos naudai priteisimo iš kaltinamojo R. J. nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. G. ir R. J. paskirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą bei grąžinti asmens tapatybės korteles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.