Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Liudvinavičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. A. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kitų asmenų, V. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. M. (A. M.) neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvos Respubliką, o būtent: A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2020 m. liepos 3 d. Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, nusipirkus iš UAB „E. M.“ automobilį „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (Latvijos Respublikos valstybiniai numeriai), skirtą neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui ir jų gabenimui kontrabanda į Lietuvos Respubliką, paliko jį Rygos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir ne vėliau kaip 2020 m. liepos 6 d. minėtame automobilyje paslėpė 1 972,60 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,853 g narkotinės medžiagos– karfentanilio, kurias neteisėtai laikė jame tol, kol pagal bendrą nusikalstamą sumanymą ir suderintą planą, jis, V. A., veikdamas bendrininkų grupe su A. M., 2020 m. liepos 5 d. paskambino ir susitarė dėl susitikimo su transportavimo paslaugas teikiančiu P. Č. (Č.), tą pačią dieną apie 18.49 val. susitiko su pastaruoju prie parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur jis, dalyvaujant A. M., susitarė dėl tariamai nevažiuojančio automobilio „Mercedes Benz A160“ transportavimo 2020 m. liepos 6 d. iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto, į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą, bei aptarė transportavimo sąlygas, po ko jis, V. A., sumokėjo 100 eurų avansą. 2020 m. liepos 6 d., apie 11 val., jis su A. M. veikdami pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą iš Vilniaus automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracijos numeriai), atvyko į Latvijos Respublikos Rygos miestą, kur iš anksto sutartoje vietoje susitiko su transportavimo paslaugas teikiančiu P. Č. ir šį palydėjo iki Rygos mieste, tyrimo nenustatytoje vietoje, palikto automobilio „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo neteisėtai laikomas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio, kur A. M., dalyvaujant jam, V. A., minėtą automobilį su narkotinėmis medžiagomis pakrovė neteisėtam jų gabenimui į Lietuvos Respubliką, į užsakytą transportavimo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu V. A. veikdamas bendrininkų grupe su A. M. nuo minėtos tiksliai tyrimo nenustatytos vietos Rygos mieste lydėdami šį krovinį ant transportavimo automobilio saugiu atstumu atskirai automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno per Latvijos Respublikos teritoriją, kur nepateikiant muitinės kontrolei, tokiu būdu jos išvengiant, pergabeno minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio per Latvijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybių sieną – Smėlynė – Medumi pasienio kontrolės punktą, esantį Zarasų r., Smėlynės km., po ko, minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija toliau užtikrindami saugų jos neteisėtą gabenimą vykstant saugiu atstumu. 2020 m. liepos 6 d., apie 17 val., transportavimo automobiliui atgabenus automobilį „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame paslėptu labai dideliu kiekiu – 0,853 g narkotinės medžiagos – karfentaniliu į Vilniaus miestą, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“, esančios automobilių stovėjimo aikštelės, neteisėtai laikė šią narkotinę medžiagą minėtoje vietoje, minėtame automobilyje, kaip slėptuvę narkotinėms medžiagoms iki 2020 m. liepos 30 d.

2. V. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi V. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 17 d. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo V. A. gynėjas advokatas A. Alimas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti jam intensyvią priežiūrą ir/ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Skunde tvirtinama, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nustatė kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus. Gynėjo teigimu, V. A. turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo turėjo pragyvenimo šaltinį. Skundo autorius pažymi, kad kaltinamasis V. A. dėl savo silpnos sveikatos ir būtino nuolatinio gydymo neturi jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo, priešingai, visų pirma nori rūpintis savo sveikata, o būdamas suimtas, neturi galimybės tai įgyvendinti.

4.2. Be to, teigiama, kad jo (V. A.) praeitis nėra tokia nusikalstama kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis nors ir buvo teistas, tačiau ankstesnės nusikalstamos veikos nėra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tai, kad V. A. dirbo iki suėmimo Rusijoje, o jo pajamos nebuvo apskaitomos Lietuvoje, nereiškia, kad jis neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Todėl teismo išvada, jog jis pelnydavosi iš nusikalstamų veikų darymo, yra visiškai nepagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, gynėjo manymu, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti pakeista V. A. intensyvia priežiūra ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo V. A. gynėjas advokatas A. Alimas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo V. A. gynėjo skundo argumentus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti kito kaltinamojo (K. K.) bei liudytojo (P. Č.) apklausos protokoluose, kratų, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, telekomunikacijų įvykių išklotinių apžiūros protokoluose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Išvardintuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. A. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

8. V. A. kaltinamas padaręs BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kurias baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis), todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.

9. Skundžiama nutartimi kaltinamajam V. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šie suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo pasisakyta, V. A. kaltinamas padaręs vieną labai sunkių ir vieną sunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamajame įstatyme numatytos išimtinai tik griežtos laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir nuo dešimties iki penkiolikos metų).

11. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nagrinėjamu atveju, vertinant galimą kaltinamojo V. A. slapstymosi nuo teismo riziką, buvo atsižvelgta ne tik į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Iš tiesų, kaltinamasis V. A. yra vedęs, turi (nuolatinę) gyvenamąją vietą, ją yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos šeiminės aplinkybės patvirtina kaltinamojo turimus tam tikrus socialinius ryšius, tačiau nesudaro pagrindo šių ryšių vertinti kaip pakankamų paneigti galimą kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo riziką. Šių aplinkybių kontekste svarbu atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis Lietuvoje niekada nedirbo (jis pats teigia, kad dirba Rusijos Federacijoje), nekilnojamojo turto neturi, byloje yra duomenys apie nuolatinius Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimus bei apie tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. V. A. buvo paieškomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pabėgių policijos komisariato (PB Nr. 29-12-0003-20 IKNR duomenys), turi ryšių užsienyje (pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Latvijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje), ankstesnių posėdžių metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, kaltinamasis yra nurodęs, kad visgi, būdamas laisvėje, gyventų ne nuolatinėje ir deklaruotoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), o pas savo giminaičius Vilniuje (tetą), kas kelia abejonių jo turimų ryšių tvirtumu, ilgalaikiškumu, buvo teistas ir galimai nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, o remiantis byloje esančiais Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktais duomenimis (informacinė pažyma 2020-11-23 Nr. NA/06794/058/LT/20) – jis buvo 2002 m. gegužės 6 d. teistas ir Rusijos Federacijoje Smolensko srities teismo už kontrabandą ir neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis V. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Šios išvados nepaneigia ir gynėjo skunde nurodomi argumentai, kad kaltinamojo V. A. sveikata yra prasta ir jam, būnant laisvėje, privalu tęsti gydymą, o suimtas tinkamos sveikatos priežiūros jis negauna. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas garantuoja suimtam asmeniui tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip laisvėje esantiems asmenims. Jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių suteikti būtinos pagalbos, ji gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant suimtojo apsaugą. Pablogėjus įtariamojo sveikatos būklei jam turi būti suteikta visa būtina medicinos pagalba, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Taigi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų (jų nepateikė ir gynėjas), kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad kaltinamasis V. A. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. V. A. anksčiau teistas, beje ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei jų kontrabandą Rusijos Federacijoje, šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė bendrininkų grupe su kitais asmenimis, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o V. A. vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme nebuvo pasyvus – jis kaltinamas įgijęs narkotines medžiagas, jas su kitais asmenimis paslėpęs transporto priemonėje, šias medžiagas gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei atlikęs kitus veiksmus. Nors, kaip skunde teigia kaltinamojo gynėjas, V. A. ankstesnis teistumas Lietuvoje nebuvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (nors šie duomenys, atsižvelgus į jau aptartą Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktą informaciją, ir nėra tiksliai skunde perteikiami), tačiau vien teistumo turėjimo faktas parodo, kad V. A. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, iš ankstesnio teistumo išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Išdėstytos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį V. A., apibūdina jį kaip linkusį nesilaikyti visuotinai pripažintų elgesio normų, nesistengiantį pakeisti savo elgesio ir gyvenimo būdo bei leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis V. A. kardomajame kalinime laikomas be kelių dienų 9 mėnesius. Tokios suėmimo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Įvertinus tai, kad byloje tiriamos dvi nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti keturiems asmenims, vienam pasislėpus, byla su kaltinamuoju aktu perduota trijų kaltinamųjų atžvilgiu, iš kurių vienas (V. A.) yra Lietuvos Respublikos pilietis, kiti du – Baltarusijos Respublikos piliečiai, nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio pobūdžio, kadangi labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų buvo disponuojama ir kontrabandos būdu ši medžiaga atgabenta į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos teritorijos, kas sąlygojo ikiteisminio tyrimo metu tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio valstybės kompetentingomis teisėsaugos institucijomis. Be to, turi būti vertinama ir situacija dėl koronaviruso pandemijos, dėl kurios įvesti suvaržymai taip pat turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmei, todėl daroma išvada, kad tiek ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai operatyviai, intensyviai, be nepagrįstų delsimų. Kaltinamajam V. A. taikomo suėmimo trukmė taip pat nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų.

15. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, V. A. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, įtariamojo asmenybę bei kitus duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo suimtą V. A. paleisti ir skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes jomis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. V. A. taikoma kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis) bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo V. A. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo V. A. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi V. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.