- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- Ik-1902-365/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00119-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Liudos Arlauskienės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovės atstovei Jevgenijai Bazarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 01 03 sprendimą Nr. lT-(7.5)-1; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybos direktorių priimti sprendimą perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) g. Nr. 14, Vilniaus mieste; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 06 20 suderino su ja perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai vietą - (duomenys neskelbtini) g. Nr.14, Vilniaus mieste. Vyriausybės 1997 09 29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 111 p. 3 d. nustato, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į miestuose turėtą žemę, išskyrus priskirtąją miestams po 1995 m. birželio 1 d., gali būti sprendžiamas perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai, per 3 mėnesius nuo perduodamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę. Žemės sklypas jai nėra parduotas iki šiol. Atsakovas informavo ją, kad 2011 09 22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus darbuotojai Nacionalinės žemes tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje atliko eilės nuosavybės teisų atkūrimo bylų poėmį, tame tarpe ir nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs savininkas B. S.). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, atsakydama į jos prašymą, informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo leista pasidaryti poėmio metu paimtų nuosavybės teisių atkūrimo bylų kopijas, kad atkūrimo procesas nesustotų ir būtų galima priimti atitinkamus sprendimus. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priėmė 2012 01 03 sprendimą Nr. lT-(7.5)-l netęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros jos atžvilgiu iki kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Atsakovės sprendimas nepagristas, nes pati institucija, atliekanti ikiteisminį tyrimą, pateikė savo nuomonę, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl valstybės tarnautojų galimai padarytų nusiklastymų (LR BK 300 str. 3 d., 228 str. 1 d.), bet ikiteisminis tyrimas negali būti priežastimi, dėl kurios sustotų nuosavybės teisių atkūrimo procesas asmenų , nedalyvavusių nesikalstamoje veikoje, atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-21) nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas siekiant nustatyti ar nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai, tvirtinant 2010 02 09 piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Vadovaujantis šia eile, pareiškėja ir turėjo galimybę pasirinkti perduotiną nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai, (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilnius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašomas priimti sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai, (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilnius, būtų priimamas vadovaujantis administraciniu aktu, dėl kurio priėmimo ir autentiškumo nustatymo teisėsaugos institucijų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjos prašomo administracinio sprendimo priėmimo procedūra pagrįstai turėtų būti stabdoma. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875 ,,Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 6 punktas numato, kad nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir ,,vieno langelio“ principais. Tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius priimtų sprendimą perduoti pareiškėjai nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai, tačiau minėto ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyti dokumentų, tarp jų ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimo požymiai ir būtų nustatytas nusikalstamų veikų įvykdymo faktas, prašomas priimti sprendimas būtų priimtas pažeidžiant teisės aktų normas ir būtų nusikalstamos veikos padarinys. Toks sprendimas sukeltų dar didesnę žalą fiziniams asmenims bei valstybei, dėl ko vėliau reikėtų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir galimai įvykdytos nusikalstamos veikos padarinių pašalinimo. Prašomo sprendimo priėmimas ikiteisminiam tyrimui nepasibaigus, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, dėl kurių vykdomas ikiteisminis tyrimas specifiškumą ir reikšmę prašomo sprendimo priėmimui, nusikalstomos veikos padarymo atveju, pasunkintų nusikalstomos veikos padarinius ir sukeltų dar didesnę žalą neapibrėžtam fizinių asmenų ratui bei valstybei, kas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kuriais privalo vadovautis viešojo administravimo institucijos, įstaigos ir kiti viešojo administravimo subjektai, nagrinėdami asmenų prašymus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsiliepime į skundą (b. l. 24) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu visi paimti dokumentai yra perduoti Žemės ūkio ministerijos specialistams (paskirta užduotis atlikti dokumentų tyrimą), kurie yra įpareigoti per trumpiausią laiką ištirti, ar buvo padaryti kokie teisės aktų pažeidimai tvirtinant 2010 02 09 piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Gavus minėtų specialistų išvadas, bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės ikiteisminio tyrimo eigos. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos bus grąžintos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui iškart po specialistų išvados gavimo, tikslu nestabdyti nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Esant būtinumui, baudžiamasis procesas suinteresuotiems asmenims netrukdo daryti reikiamų dokumentų kopijų, be to ikiteisminio tyrimo metu prokuroras neturi kompetencijos spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tęsimo ar netesimo.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Skundas netenkinamas.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 06 23 d. sprendimu Nr.1-1753-331/2010 buvo patenkintas J. S. skundas ir VAVA įpareigota tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą J. S. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 02 09 d. įsakymu Nr. 2.3-1354-(01) ) ,,Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ buvo patvirtintas pretendentų eiliškumas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis anksčiau minėtu VAAT sprendimu , 2010 10 08 įsakymu Nr. Ž49-2077 iš dalies pakeitė minėtą Vilniaus apskrities viršininko 2010 02 09 įsakymą Nr. 2.3-1354-(01) į patvirtintą 1 priedą įrašydamas B. S. pavardę, 14A numeriu. (b. l. 27).
2011 07 26 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl galimai neteisėtų buvusio Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, tvirtinant 2010 02 09 piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (b. l. 38-39).
Vykdydamas ikiteisminį tyrimą Nr. 10-20-00520-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyrius 2011 09 22 poėmio protokolu atliko nuosavybės teisių atkūrimo tam tikrų bylų, tame tarpe ir bylos Nr. (duomenys neskelbtini) poėmį (b. l. 40-44).
Pareiškėja 2011 10 19 skundu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama kuo greičiau grąžinti nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (b. l. 52-53). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2011 11 07 nutarimu atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (b. l. 55). Paaiškino, kad bylos bus grąžintos iškart po specialistų išvados gavimo. (b. l. 55).Pareiškėjai buvo išaiškinta teisė skųsti prokuratūros nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Pareiškėjos atstovas, praleidus minėtą apskundimo terminą, 2011 11 25 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas kuo skubiau parengti sprendimą dėl pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo individualiai statybai (b. l. 50-51).
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 12 19 raštu Nr. 49SJ-921 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimta poėmio metu (ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00520-11) ir, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra bus tęsiama, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui bei grąžinus nuosavybės teisių atkūrimo bylas (b. l. 56-57).
Pareiškėjos atstovas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atsakymą apskundė ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui (b. l. 58-59).
Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 01 03 sprendime Nr. lT-(7.5)-l „Dėl Michailo Sadovničiaus prašymo išnagrinėjimo“ padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba priimtų sprendimą perduoti J. S. nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai, tačiau minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-520-11 metu būtų nustatyti dokumentų, tarp jų ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų, klastojimo (o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos) požymiai, vėliau dėl šios priežasties Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai būtų pripažinti neteisėtais ir tai būtų pagrindas viešąjį interesą ginančioms institucijoms inicijuoti priimto sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimą teismine tvarka. Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-520-11 nėra pasibaigęs, Nacionalinė žemės tarnyba šiuo metu atsisako atlikti veiksmą, t. y. priimti sprendimą, kuris vėliau galėtų būti pripažintas neteisėtu. Pareiškėjos atstovo prašymą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai, (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilnius, atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 61-64).
Pareiškėjos teigimu ji 2011 06 20 nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu pasirinko naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniaus mieste, todėl pagal galiojančius teisės aktus, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo žemės sklypo pasirinkimo, tačiau Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nuosavybės teisių neatkuria, motyvuodama, kad pareiškėjos byla paimta ikiteisminio tyrimo pareigūnų vykdant ikiteisminį tyrimą. Kaip nustatyta, ikiteisminis tyrimas Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje pradėtas pagal BK 228 str. l d. ir 300 str. 3 d. dėl galimai neteisėtų buvusio Vilniaus apskrities viršininko, buvusio Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos veiksmų, tvirtinant 2010 02 09 piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 06 01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Būtent į minėtą eilę, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 10 08 įsakymu Nr. Ž49-2077, buvo įrašytas B. S., kurio turto paveldėtoja yra pareiškėja. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius, kad pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašas sudarytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, galėtų keistis pretendentų eiliškumas; t.y., pretendentė galimai negalėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą , jeigu pasikeistų jos eilės numeris jai nenaudinga linkme.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas , esant pagrindui įtartį, kad pretendentų atkurti nuosavybės teises eiliškumo sąrašai sudaryti neteisėtai, t.y. gali būti nustatyta, kad dėl neteisėtų konkrečių pareigūnų veiksmų buvo neteisingai įvertintos įvairios aplinkybės ir neteisingai sudaryti pretendentų sąrašai ar neteisingai nustatytas jų eiliškumas. Tokiu būdų gali būti nustatyta, kad ir pareiškėjos eiliškumas nustatytas neteisėtų veiksmų pasekoje, pažeidžiant kitų pretendentų teises. Teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisako esamu metu priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai, nes, nustačius žemėtvarkos pareigūnų neteisėtus veiksmus, sprendimas vėliau galėtų būti pripažintas neteisėtu. Atsakovė pareiškėjai pateikė išsamų, motyvuotą atsakymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Netenkinus pareiškėjos prašymo nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad bylų poėmis padarytas ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis audžiamojo proceso reglamentuota tvarka. Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl jos bylos poėmio ir skundas nebuvo patenkintas. Pareiškėja šio nutarimo neskundė, t.y. neginčijo prokuroro išvadų.
Pareiškėja motyvuoja savo pozicija tuo, kad prokuroras, nors ir atsisakė grąžinti paimtas bylas, savo nutarime neprieštaravo, jog žemėtvarkos tarnybos pasidarytų paimtų bylų kopijas, t.y. žemėtvarkos institucijos neva gali tokiu būdu išspręsti paimtų bylų problemą ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. LR BPK 181 str. nustato, kad teisę pasidaryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas turi teisę įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Žemėtvarkos institucijos šiuo atveju nėra dalyvaujantis baudžiamajame procese asmuo ir neturi teisės darytis bylos kopijas. Todėl pareiškėjų argumentas vertinamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis norminių aktų, reglamentuojančių baudžiamąjį procesą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.