- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e2-696-1107/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14956-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečias asmuo byloje – B. M. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Ieškinyje, kurį tikslino bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, kad 1992 m. balandžio 16 d. G. L. (iki santuokos sudarymo – B.) susituokė su V. L.. Santuokos metu, 1995 m. sausio 31 d. G. L., panaudodama 44,60 Lt valstybės vienkartines išmokas įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. L. mirė. Palikimą po jo mirties lygiomis dalimis priėmė sutuoktinė G. L. ir jo motina M. L., palikimo atsisakė mirusiojo sūnus V. L.. (duomenys neskelbtini) mirė M. L.. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų testamentų. (duomenys neskelbtini) mirė G. L.. Palikimą po jos mirties priėmė jos duktė – ieškovė J. Ž.. Po palikėjos mirties paaiškėjo, kad palikėjai nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu priklausė žemės sklypas su jame esančiais pastatais –gyvenamuoju namu, daržine, malkine, tvartu ir kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kadangi pastatai įgyti iki palikėjos santuokos su V. L. sudarymo, be to, 1981 m. rugpjūčio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu, tai jie yra palikėjos asmeninė nuosavybė, tačiau žemės sklypas įgytas jau palikėjai esant santuokoje su V. L., dėl ko taikoma prezumpcija, jog minėtas turtas yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teigia, jog iš tiesų žemės sklypas buvo įgytas už palikėjos asmenines lėšas dar iki santuokos sudarymo. Palikėjai valstybės vienkartinės išmokos, kurios buvo panaudotos žemės sklypo įsigijimui, buvo skirtos laikotarpiu nuo 1991 m. balandžio 10 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu santuoka su V. L. sudaryta 1992 m. balandžio 16 d. Taigi, akivaizdu, jog valstybės vienkartinės išmokos palikėjai buvo skirtos iki santuokos sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė, kuri buvo panaudota žemės sklypo įsigijimui. Žemės sklypas buvo suteiktas palikėjai naudotis dar iki santuokos su V. L. sudarymo kaip pastatų, esančių žemės sklype, savininkei. Pastatų savininke palikėja tapo 1981 m. rugpjūčio 11 d., o santuoką su V. L. sudarė tik 1992 m. balandžio 16 d., santuokoje iki V. L. mirties išgyveno vos penkerius metus. Be to, po sutuoktinio mirties paveldėjo jo turtą, tačiau į žemės sklypą jokių pretenzijų kita V. L. įpėdinė (jo motina) nereiškė, tuo patvirtindama, kad žemės sklypas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Už asmenines palikėjos lėšas (valstybės vienkartines išmokas) įsigyto turto pobūdis (žemės sklypas, esantis po asmeninės nuosavybės teise priklausančiu namu) bei tolesnis sutuoktinių ir V. L. paveldėtojos elgesys, suponuoja išvadą, jog ginčo žemės sklypas buvo įgytas palikėjos asmenine nuosavybe.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nei atsakovė nei trečias asmuo neprieštarauja ieškinio reikalavimams. G. L. asmeninė nekilnojamojo turto nuosavybė grindžiama netiesioginiais įrodymais, t. y. po V. L. mirties šis turtas nebuvo paveldėjimo objektu, notaras neišdavė į jį paveldėjimo teisės liudijimo. Mano, jog visi žinojo, kad tai asmeninė G. L. nuosavybė. Žemės sklypui įsigyti buvo panaudotos vienkartinės valstybės išmokos, kurios G. L. buvo įgytos iki santuokos sudarymo. Ieškinio pagrįstumą patvirtina trečiojo asmens nurodytos aplinkybės atsiliepime.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra perėmusi nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. L. nurodyto turto valdymą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į nurodytą turtą, atsakovė neprieštarauja ieškinio patenkinimui.
Trečias asmuo atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad M. L. buvo trečiojo asmens motina, kuri turėjo du vaikus: V. L. ir ją. Brolis V. L. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą paveldėjo motina M. L. ir sutuoktinė G. L.. (duomenys neskelbtini) mirė M. L.. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo trečiais asmuo į notarų biurą nesikreipė, nes jokio turto, kurį būtų reikėję prižiūrėti ar paveldėti nebuvo. Su ieškovės ieškiniu sutinka, jos brolis niekada nereiškė jokių pretenzijų į visą G. L. priklausiusią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), dėl to ir paveldėtoja M. L. nereiškė jokio pageidavimo paveldėti po brolio mirties dalį žemės, nes buvo aišku, kad tai G. L. turtas. Prašė bylą nagrinėti trečiam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų – gimimo liudijimo, santuokos liudijimų, nustatyta, jog ieškovė J. Ž. yra G. L. duktė. Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog G. L. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašas (testamento identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad G. L. testamento pagrindu 2019 m. vasario 28 d. palikimą priėmė J. Ž..
Byloje pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, jog 1992 m. balandžio 16 d. tarp G. L. ir V. L. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 746.
Pateikti duomenys apie nekilnojamąjį turtą iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog 1995 m. sausio 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 1995 m. sausio 31 d. buvo įregistruota G. L. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Iš pateikto mirties liudijimo nustatyta, jog V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, išduotas 1998 m. birželio 11 d. Kauno miesto -12-ojo notarų biuro notarės D. V., patvirtina, jog V. L. turtą lygiomis dalimis paveldėjo sutuoktinė G. L. ir motina M. L., paveldimą turtą sudarė: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 301 akcija; ½ dalis piniginio indėlio su palūkanomis, esančio Lietuvos Valstybiname Komerciniame Banke AB Kauno skyriuje, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš gyventojų registro išrašo nustatyta, jog V. L. įstatyminė įpėdinė motina M. L. mirė (duomenys neskelbtini), testamentų registre duomenų apie palikimo priėmimą po M. L. mirties duomenų nėra.
Turto, įregistruoto iki 2001 m. liepos 1 d., teisinis statusas nustatomas vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi. 1995 m. sausio 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, to paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.
Ieškovė ieškiniu siekia paneigti nurodytą prezumpciją, prašydama nustatyti, jog G. L. gyvendama santuokoje su V. L., nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1995 m. sausio 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Tais atvejais, kai nekilnojamas turtas įgytas iki 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, ginčai dėl turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe nagrinėjami taikant CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.108 straipsniai) normas, susijusias su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 10 punktą). Aptariamas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis), jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos 2001 m. įsigaliojusio CK nuostatos.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn.
Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 1995 m. sausio 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog G. L. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo panaudodama asmenines lėšas – valstybinę vienkartinę išmoką bei tikslines kompensacijas (44,60 litų). G. L. ketinimą įsigyti žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise patvirtina tai, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik su G. L. ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis, jog gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), G. L. buvo įgijusi asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su V. L. sudarymo, dovanojimo sutarties pagrindu. Kauno rajono savivaldybės Babtų seniūnijos 2003 m. gegužės 2 d. pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. 67, patvirtina, jog seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 11 asmens sąskaita 465, G. L. vardu buvo įregistruotas namas, turintis 90,36 kv. m. bendrojo ploto su ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodyta, jog pastatai priklauso G. L. pagal 1981 m. rugpjūčio 11 d. dovanojimo sutartį.
Iš pateikto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, jog V. L. mirus nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įtrauktas į paveldimo turto sąrašą, kas taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog nurodytas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklausė G. L..
G. L. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtino ir trečiasis asmuo – M. L. (V. L. motinos) įpėdinė B. M. Z., atsiliepime į ieškinį nurodydama, jog G. L. asmeniškai priklausė ne tik pastatai bet ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), V. L. niekada nereiškė jokių pretenzijų į žemės sklypą.
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog G. L. 1995 m. sausio 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo kaip asmeninę nuosavybę, nors tuo metu buvo sudariusi santuoką su V. L., o V. L. nuo žemės sklypo įsigijimo 1995 m. sausio 31 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) nereiškė pretenzijų dėl G. L. įgyto žemės sklypo nuosavybės teisinio statuso.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovei nepateikus prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovų nepriteistinas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad 1995 m. sausio 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu G. L. įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą pateikiant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.