Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-11 · Administracinė byla Nr. eI2-613-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-01-11Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
eI2-613-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01500-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Administracinė byla Nr. eI2-613-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01500-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 4E-7280 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės; 3) priteisti iš atsakovės 264,34 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėja nurodo, jog 2020 m. sausio 20 d. pateikė atsakovei pakartotinį prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Balticum TV“ veiksmų, galimai pažeidžiančių jos teises ir teisėtus interesus. Tarnyba 2020 m. kovo 26 d. priėmė Raštą, su kuriuo pareiškėja nesutinka.

Pažymi, kad Tarnyba nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjos atžvilgiu būtų panaikintos ir netaikytos tos sąlygos, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba jos skundus vertino formaliai, netyrė konkrečių aplinkybių, susijusių su UAB „Balticum TV“ veikla ir pateiktomis sutartimis, neprašė papildomų dokumentų, apsiribojo vien teisės aktų citavimu ir atliktų veiksmų išvardijimu.

Be to, Tarnyba persiuntė jos skundą nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai, nors šiai Tarnybai nebuvo išsiųsti kiti jos atžvilgiu priimti dokumentai, t. y. ji nebuvo informuota apie tai, kad jos su UAB „Balticum TV“ pasirašytos sutarties sąlygos buvo pripažintos nesąžiningomis. Tokie Tarnybos veiksmai sukėlė jai teisines pasekmes, t.y. iš jos nepagrįstai buvo priteista ir išieškota skola, kurios nebūtų galima išieškoti, jeigu Tarnyba tinkamai atliktų savo pareigas.

Paaiškina, jog 2016 m. vasario 18 d. su UAB „Balticum TV“ sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/02/18-VA23 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Balticum TV“ įsipareigojo pareiškėjai nepertraukiamai terminuotai teikti numatytas paslaugas, o pareiškėja įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Jos teigimu, paslaugos buvo teikiamos netinkamai (pareiškėjos pageidaujami televizijos kanalai, dėl kurių pasirašė sutartį, buvo pakeisti kitais, kurių pareiškėja neprašė, buvo reikalaujama mokėti daugiau, negu buvo tartasi, nes Sutartyje buvo klaidų), 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėja paprašė nutraukti sutartį ir tik 2018 m. gegužės 23 d. visų paslaugų teikimas buvo nutrauktas. Teigia, kad UAB „Balticum TV“ pradėjo reikalauti apmokėti už paslaugas ir grąžinti suteiktas nuolaidas už paslaugas (televizijos kanalus). Nesutikdama su paslaugų tiekėjo reikalavimais, ji 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti sutarties sąlygų atitikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.188 str. nustatytiems kriterijams ir nutraukti šalių sutartį be netesybų. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba persiuntė jos prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba), kuri 2018 m. spalio 19 d. įsakymu pripažino, kad UAB „Balticum TV“ neturi teisės reikalauti didesnės nei 142,13 Eur netesybų sumos, pagal šalių Sutartį, kitą pareiškėjos prašymo dalį, atmetė.

Teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Tarnybai antrą prašymą įvertinti Sutarties sąlygas. Tarnyba 2018 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 10-1523 pripažino, kad Sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies, bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; o Sutarties 5.3 punkto sąlyga atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad UAB „Balticum TV“ pateikė ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. Byloje buvo nustatyta, kad susiklostė tokia situacija, kad UAB „Balticum TV“ kreipiantis į teismą, abiejų tarnybų, ginančių vartotojų teises, sprendimai įsiteisėję ir prieštarauja vienas kitam, todėl proceso dalyviams išaiškinta, kad jie turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl proceso atnaujinimo įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu, ji kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu atnaujinti ginčo nagrinėjimą, tačiau buvo atsisakyta atnaujinti procesą ir iš naujo nagrinėti ginčą su paslaugų tiekėju.

Nurodo, jog Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas pareiškėjai sukėlė nuostolius, o Tarnybos sprendimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių UAB „Balticum TV“ veiklai ir pareiškėjos nuostolių neatlygino, todėl pareiškėja 2020 m. sausio 20 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą.

Akcentuoja, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašymą (skundą), iškart perdavė šį prašymą nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai, nors pareiškėja prašė, kad būtent Tarnyba įstatymų nustatyta tvarka įvertintų jos pateiktos pasirašyti sutarties standartines sąlygas ir užtikrintų, kad UAB „Balticum TV“ negalėtų naudoti nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas. Teigia, kad Tarnybos nurodymas UAB „Balticum TV“ pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus nebuvo įvykdytas, kadangi UAB „Balticum TV“ pareiškėjos atžvilgiu išreikalavo skolą būtent pagal nesąžiningas sutarties sąlygas, t. y. Sutarties 11.6. punktą, kurį Tarnyba pripažino nesąžiningu. Iš Tarnybos pateiktų atsakymų akivaizdu, kad pareiškėjos skundas buvo persiųstas Ryšių reguliavimo tarnybai, bet šiai tarnybai nebuvo išsiųsti kiti pareiškėjos atžvilgiu priimti dokumentai, t. y. ji nebuvo informuota apie tai, kad pareiškėjos su UAB „Balticum TV“ pasirašytos sutarties sąlygos buvo pripažintos nesąžiningomis. Pareiškėjos teigimu, tokie Tarnybos veiksmai sukėlė jai teisines pasekmes, t. y. iš jos nepagrįstai buvo priteista ir išieškota skola, kurios nebūtų galima išieškoti, jeigu Tarnyba tinkamai atliktų savo pareigas.

Pažymi, kad aukščiau nurodytų problemų sukėlimas bei siekis jas išspręsti teisingai, pareiškėjai sukėlė ilgalaikius, tęstinius neigiamus išgyvenimus, stresą, nemigą, pareiškėja buvo pažeminta, šiurkščiai pažeista jos garbė ir orumas, jos duomenys buvo įkelti į teismų sistemą, pareiškėja įvardinta atsakove, o antstolių ir bankų duomenų bazėje pareiškėja atsirado kaip skolininkė, nes iš jos buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

Nurodo, kad dėl Tarnybos neveikimo pareiškėja patyrė 264,34 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą. Pažymi, kad jeigu Tarnyba tinkamai atliktų savo pareigas, laiku įvertintų paslaugų teikėjų rengiamas sutartis, tai UAB „Balticum TV“ neturėtų galimybės pareiškėjai pateikti sutarties su nesąžiningomis sąlygomis ir reikalauti susimokėti už paslaugas, kurių realiai nesuteikė.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Teigia, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose nurodytos aplinkybės buvo susijusios su elektroninių paslaugų teikėjo UAB „Balticum TV“ veiksmais, galimai pažeidžiančiais pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reglamentuojamų santykių nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba. Nustačiusi, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose keliamų klausimų (ginčo su UAB „Balticum TV“) nagrinėjimas yra priskirtinas kitos įstaigos kompetencijai, Tarnyba turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, nenagrinėti pareiškėjos prašymuose keliamų klausimų, o persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui – Ryšių reguliavimo tarnybai.

Akcentuoja, kad skundžiamame Rašte yra pateikta visa pareiškėjos prašyta pateikti informacija, jame nurodyti Tarnybos priimti sprendimai, susiję su pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymų nagrinėjimu, bei šių sprendimų teisinis pagrindas.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, Tarnyba įvertino Sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu bei priėmė 2018 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 10-1523. Atkreipia dėmesį, kad minimu nutarimu pasisakoma dėl sąlygų atitikties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams, tačiau, juo nėra sprendžiami klausimai, susiję su vienos ar kitos sutarties šalies nuostolių atlyginimu. Tokiu būdu, pareiškėjos motyvai, kad Tarnybos 2018 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 10-1523 nesukėlė jokių teisinių pasekmių UAB „Balticum TV“ veiklai, nes nebuvo atlyginti pareiškėjos nuostoliai, nėra pagrįsti bei teisiškai reikšmingi, kadangi Tarnyba šiuo atveju buvo įgaliota pasisakyti tik dėl Sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningų sąlygų požiūriu, bet ne dėl UAB „Balticum TV“ reikalavimo ar veiksmų. Pabrėžia, kad dėl UAB „Balticum TV“ išreikšto reikalavimo pareiškėjai sumokėti netesybas, pareiškėjai vienašališkai nutraukus Sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos galimai patirtų nuostolių, teisės aktų įgaliota pasisakyti būtent Ryšių reguliavimo tarnyba.

Pažymi, kad įvertinus pareiškėjos tiek Tarnybai teiktuose prašymuose, tiek teismui pateiktame skunde išdėstytus motyvus, matyti, kad iš esmės pareiškėjos netenkina Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, kuriais pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ ginčas buvo išspręstas iš esmės, taip pat atsisakyta atnaujinti ginčo nagrinėjimo procedūrą, t. y. ji nesutinka su UAB „Balticum TV“ reikalavimu mokėti netesybas dėl Sutarties nutraukimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja iki Ryšių reguliavimo tarnybos priimto sprendimo atsisakyti atnaujinti tarp pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ kilusio ginčo nagrinėjimą, neteikė skundų ar pretenzijų dėl Tarnybos 2018 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 10-1523. Be to, Ryšių reguliavimo tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (37.3) 1B-2784 atsakydama į pareiškėjos prašymą dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo panaikinimo ir ginčo tarp pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ nagrinėjimo atnaujinimo, be kita ko, pažymėjo, kad 2018 m. spalio 25 d. nutarime Nr. 10-1523 nurodytos Sutarties ir jos priedų sąlygos neturi įtakos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pareiškėja į Tarnybą su 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. prašymais, kuriuose ji kėlė klausimus, susijusius su UAB „Balticum TV“ veiksmais dėl skolos išieškojimo pareiškėjos atžvilgiu, su pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymų nagrinėjimu ir šių prašymų pagrindu Tarnybos priimtais sprendimais, kreipėsi po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba atsisakė atnaujinti pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašymo nagrinėjimą. Atsakovė pabrėžia, jog aplinkybė, kad kompetentinga institucija priėmė pareiškėjos netenkinantį sprendimą, nesuteikia kitai institucijai, kuri nėra įgaliota pasisakyti ar spręsti konkretaus ginčo, teisės priimti sprendimą dėl šio ginčo. Nurodo, kad nesutikdama su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl ginčo, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti išspręsti ginčą iš esmės, tačiau pareiškėja to nepadarė.

Teigia, jog nors pareiškėja prašo teismo panaikinti skundžiamą Raštą, tačiau iš esmės savo skundą grindžia Tarnybos veiksmais (neveikimu) ir sprendimais, priimtais nagrinėjant pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymus. Nurodo, kad tiek Raštu, tiek 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 4E-9726, atsakydama į pareiškėjos 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. prašymus, Tarnyba paaiškino, kad 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymus išnagrinėjo vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir Tarnybai suteiktų įgaliojimų ribose priėmė atitinkamus sprendimus. Pasisakydama dėl pareiškėjos klausimų dėl skolos priteisimo ir išieškojimo, Tarnyba nurodė, kad tai yra ginčo klausimai, kurie priskirtini Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai. Tarnyba taip pat paaiškino pareiškėjai, kad vartojimo ginčus su elektroninių paslaugų teikėjais ne teismo tvarka nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, todėl Tarnyba nėra įgaliota nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 23 d. prašymo dėl UAB „Balticum TV“ veiksmų. Be to, Tarnyba pateikė pareiškėjai išsamius ir motyvuotus atsakymus dėl Tarnybos priimtų sprendimų, susijusių su Sutarties ir jos priedų įvertinimu nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. Tarnyba nurodė, kad, kaip tai numato Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos, įvertinusi Sutartį ir jos priedus bei nustačiusi, kad tam tikros Sutarties sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, Tarnyba priėmė 2018 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 10-1523 bei kreipėsi į UAB „Balticum TV“, prašydama pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, o UAB ,,Balticum TV“ pakeitus tas Sutarties ir jos priedų sąlygų nuostatas, kurios buvo pripažintos nesąžiningomis, priėmė nutarimą Nr. 10-1774. Taigi, Tarnyba kontroliavo, kad UAB „Balticum TV“ vartotojams teikiamos pasirašyti sutarties sąlygos neatitiktų CK 6.228⁴ straipsnyje nustatytų vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

Šalies argumentai

Pažymi, jog skundžiamu Raštu pateikė pareiškėjai išsamius atsakymus dėl Tarnybos priimtų sprendimų, susijusių su jos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymų nagrinėjimu, ir nurodė, kad Tarnybos priimti sprendimai yra pagrįsti bei teisėti, atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, kad pareiškėja savo 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. prašymuose nepateikė Tarnybai naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių suabejoti Tarnybos veiksmų (neveikimo) / priimtų sprendimų neteisėtumu ar tuo, kad Tarnybos sprendimai būtų pažeidę pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Rašte Tarnyba atsakė į visus pareiškėjos klausimus, nurodė Tarnybos priimtų sprendimų teisinį pagrindą bei jų motyvus.

Teigia, kad Tarnybos veiksmai, vertinant pareiškėjos prašymus ir priimant Raštą, yra teisėti, ir tokiu būdu iš esmės negalėjo pareiškėjai sukelti turtinės ar neturtinės žalos, todėl nėra nei vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti bei valstybės pareigai atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos 2020 m. kovo 26 d. rašto Nr. 4E-7280 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog Tarnyba 2020 m. sausio 21 d. per Vartotojų teisių informacinės sistemos (VTIS) platformą gavo pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą (reg. Nr. 7E-208) dėl UAB „Balticum TV“ veiklos po jos skundo, kai buvo nustatytos nesąžiningos sutarčių sąlygos, kurios pažeidžia vartotojų interesus. Prašyme pareiškėja nurodė, jog nors 2018 m. spalio 19 d. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ir Tarnybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimas vienas kitam prieštarauja, bet UAB „Balticum TV“ vis tiek kreipėsi į antstolius ir išieškojo iš pareiškėjos skolą (142,13 Eur skolą ir 122,21 Eur vykdymo išlaidas), kuri priteista pagal nesąžiningas sutarties sąlygas. Pareiškėja teigė, kad dėl UAB „Balticum TV“ veiklos patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašė informuoti, kodėl vartotojų teisės nėra ginamos ir kodėl Tarnyba nesiėmė jokių priemonių, kad UAB „Balticum TV“ negalėtų iš pareiškėjos išieškoti skolas, kurias priskaičiavo pagal nesąžiningas sutarties sąlygas.

Tarnyba atsakė pareiškėjai 2020 m. kovo 26 d. raštu, su kuriuo pareiškėja nesutinka.

Kaip matyti iš ginčijamo Rašto turinio, Tarnyba pareiškėjai paaiškino, jog ankstesniuose pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose nurodytos aplinkybės buvo susijusios su elektroninių paslaugų teikėjo UAB „Balticum TV“ veiksmais, galimai pažeidžiančiais pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reglamentuojamų santykių nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba. Atsakovė paaiškino, jog nustačiusi, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose keliamų klausimų (ginčo su UAB „Balticum TV“) nagrinėjimas yra priskirtinas kitos įstaigos kompetencijai, Tarnyba persiuntė jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui – Ryšių reguliavimo tarnybai. Taip pat paaiškino, jog atsižvelgdama į pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašyme nurodytas aplinkybes, išnagrinėjo jos skundą ir 2018 m. spalio 25 d. priėmė Nutarimą Nr. 10-1523.

Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo informuoti, kokių priemonių ėmėsi Tarnyba dėl UAB „Balticum TV“ veiklos po Nutarimo Nr. 10-1523 priėmimo, atsakovė rašte paaiškino, jog 2018 m. spalio 29 d. Tarnyba kreipėsi į UAB „Balticum TV“ ir pateikė jai Nutarimo Nr. 10-1523 nuorašą bei paprašė pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus bei apie priimtus sprendimus paprašė informuoti Tarnybą. 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Balticum TV“ pateikė Tarnybai pakeistą UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį su priedais, kurią įvertinusi Tarnyba priėmė 2018 m. gruodžio 20 d. Nutarimą Nr. 10-1774, kuriuo sutarties sąlygos buvo pripažintos sąžiningomis. Tarnyba rašte nurodė, jog UAB „Balticum TV“ atsižvelgė į Nutarimą ir pakeitė tas Sutarties sąlygų nuostatas, kurios Nutarimu buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Taip pat Tarnyba rašte paaiškino, jog kilusį ginčą tarp pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ yra kompetetinga spręsti Ryšių reguliavimo tarnyba, todėl nesutikdama su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl ginčo, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti išspręsti ginčą iš esmės.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Sprendžiant Tarnybos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Rašto kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Raštas turėtų būti panaikintas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai jos 2018 m. liepos 23 d. prašymą perdavė nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai. Dėl šio pareiškėjos skundo argumento teismas pažymi, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reglamentuojamų santykių. Kadangi pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašyme nurodytos aplinkybės buvo susijusios su elektroninių paslaugų teikėjo – UAB „Balticum TV“ veiksmais, teismas daro išvadą, jog Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašyme išdėstytų klausimų pagal kompetenciją negali spręsti, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai persiuntė prašymą kompetentingam viešojo administravimo subjektui – Ryšių reguliavimo tarnybai.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Tarnyba, nustačiusi, kad tam tikros Sutarties sąlygos yra nesąžiningos, dėl to kreipėsi į UAB „Balticum TV“, bet nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjos atžvilgiu būtų panaikintos ir netaikytos tos sąlygos, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

Pagal bylos rašytinius duomenis nustatyta, kad Tarnyba 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 4-7675 „Dėl UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties ir priedų sąlygų“ kreipėsi į UAB „Balticum TV“ ir pateikė 2018 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 10-1523 „Dėl UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties ir priedų sąlygų“ nuorašą bei pasiūlė pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningumo nustatymo kriterijus bei paprašė apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą.

2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Balticum TV“ raštu Nr. 01-01-109 pateikė Tarnybai suderinimui pakeistą UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį su priedais, kurią įvertinusi Tarnyba 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1774 „Dėl UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties ir priedų sąlygų“, kuriuo nutarė pripažinti, kad Sutarties bei priedų sąlygos neatitinka CK 6.228⁴ straipsnyje nustatytų vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Taigi, UAB „Balticum TV“ atsižvelgė į Tarnybos Nutarimą ir pakeitė tas Sutarties sąlygų nuostatas, kurios Nutarimu Nr. 10-1523 buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnyba tinkamai įgyvendino Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą funkciją – kontroliavo, kad UAB „Balticum TV“ vartotojams teikiamos pasirašyti sutarties sąlygos neatitiktų CK 6.228⁴ straipsnyje nustatytų vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Pažymėtina, kad Tarnyba pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra tik įpareigota kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, tačiau nėra įpareigota vertinti UAB „Balticum TV“ reikalavimo ar veiksmus.

Teismas pažymi ir tai, jog nors pareiškėja skunde prašo panaikinti Tarnybos 2020 m. kovo 26 d. Raštą, tačiau iš esmės savo skundą grindžia Tarnybos veiksmais (neveikimu) ir sprendimais, priimtais nagrinėjant pareiškėjos ankstesnius, t. y. 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymus. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentui, jog aplinkybė, kad kompetetinga institucija priėmė pareiškėjos netenkinantį sprendimą, nesuteikia teisės kitai institucijai, kuri nėra įgaliota pasisakyti ar spręsti konkretaus ginčo, teisės priimti sprendimo dėl šio ginčo. Atsakovė pagrįstai ginčijamame rašte paaiškino pareiškėjai, jog nesutikdama su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl ginčo, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetensijos teismą ir prašyti išspręsti ginčą iš esmės.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje administracinėje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. kovo 26 d. raštas Nr. 4E-7280 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai taikant teisės aktus, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Rašto naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų Rašto panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis).

Pripažinus Tarnybos Raštą teisėtu ir pagrįstu, netenkintinas išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 4E-7280 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja skunde teismo taip pat prašo priteisti 264,34 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Tarnybos netinkamai atliekamų pareigų. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 4E-7280, kurį teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjos prašymas priteisti 264,34 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra netenkinamas.

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė