- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1534-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12577-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- UAB ,,Mayer&John“
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB ,,Mayer&John“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB ,,Mayer&John“ civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui UAB ,,Mayer&John“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. balandžio 24 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo M. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB ,,Mayer&John“ civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui UAB ,,Mayer&John“ dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 1 210,00 Eur sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 1 210,00 Eur sumos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau atsakovui leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nustatė, kad ieškovas nuomos sutarties pagrindu dirbo UAB ,,Meyer&John”, tai yra vykdė įsipareigojimus atsakovui - atlikti nuomos sutartyje sulygtą darbą, o atsakovas turėjo prievolę mokėti nuomos sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Nuomos sutartis 2014 m. balandžio 30 d. buvo nutraukta, tačiau atsakovas tinkamai neįvykdė iš CK 6.477 str. 1 d. kylančios pareigos. Pažymėtina, kad ieškovas 2014 m. birželio 26 d. su VšĮ ,,Atgauk algą“ sudarė atlygintinių paslaugų sutartį dėl kreditoriaus atstovavimo vykdant skolinius išieškojimus ikiteisminiais bei teisminiais būdais. Todėl ieškovas patyrė 1 203,88 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad tik po to kai VšĮ ,,Atgauk algą“ ėmėsi teisinių priemonių prieš skolininką (atsakovą), ieškovas atgavo iš atsakovo jam priklausančias išmokas. Ieškovas 2014 m. lapkričio 3 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl teisinių išlaidų kompensavimo, kurioje remiantis CK 6.54 ir 6.57 str. buvo prašoma nedelsiant padengti ieškovo patirtas išlaidas, tačiau teisinės išlaidos kompensuotos nebuvo. Todėl ieškovas 2015 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 203,88 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo sumai (1 203,88 Eur). Nurodė, kad atsakovas delsia mokėti skolą kreditoriui ir piktybiškai nereaguoja į priminimus susimokėti skolą, todėl tikėtina, kad atsakovas turi įsiskolinimų ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims. Ieškovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas, remiantis LITEKO duomenų bazės duomenimis, pabrėžė, kad atsakovas turi daug kreditorių, pareiškusių jam piniginius reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teisme – 2014-2015 m. atsakovas dalyvavo/dalyvauja 30 teismo procesų civilinėse bylose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, teismas laikė, kad yra CPK 144 str. 1 d. numatytas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Mayer&John“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Nurodė, kad, vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo nustatyti ar kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir ar nesiėmus šių priemonių teismo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovo nuomone, ieškovas minėtų sąlygų nepagrindė, todėl teismas nepagrįstai atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes bei į tai, ar ieškinyje pateikti įrodymai patvirtina ieškinio pagrįstumą ir reikalavimo sumą. Atsakovas teigia, kad grėsmę galimam teismo sprendimui teismas siejo tik su tuo, kad LITEKO duomenų bazės duomenimis 2014 – 2015 metais atsakovas dalyvavo 30 teismo procesų civilinėse bylose. Pastebėtina, kad nurodytas skaičius neatitinka bylų, kuriose dalyvauja atsakovas skaičiaus. Atsakovas dalyvauja bylose tiek kaip ieškovas, tiek kaip atsakovas, todėl vien dalyvavimas byloje automatiškai grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro. Akivaizdu ir tai, kad ieškinio suma aktyvią veiklą vykdančiam atsakovui yra ypač maža, o šios sumos nesumokėjimą ieškovui lemia ne negalėjimas atsiskaityti, o tai, jog atsakovas nesutinka, kad turi prievolę ją sumokėti ieškovui. Atsakovas pažymi, kad laiku vykdo ne tik visus mokėjimus valstybės biudžetui, bet ir pats atsiskaito su kontrahentais, mokėdamas žymiai didesnes sumas nei ieškinio suma šioje byloje.
Atsakovas akcentuoja ir tai, kad ieškovo ieškinys dėl patirtų išlaidų priteisimo negali būti laikomas pagrįstu, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., kadangi CPK nenumato teisinių išlaidų išieškojimo neteismine tvarka atlyginimo nesant teisminės bylos.
Atsiliepimas
M. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovo UAB ,,Mayer&John“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas iš esmės nurodė analogiškus argumentus kaip ir ieškinyje, todėl jie detaliau nekartojami.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Taip pat tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2015 m. kovo 27 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 203,88 Eur skolą, tai yra patirtas teisines išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma atsakovui yra 1 203,88 Eur. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ir prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimą mokumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 3 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl teisinių išlaidų kompensavimo, tačiau teisinės išlaidos taip ir nebuvo kompensuotos. Be to, atsakovo byloje pateikti dokumentai leidžia daryti prielaida, kad atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus kitų šalių atžvilgiu – 2015 m. sausio 14 d. nutartis dėl ieškovo UAB ,,Gairana“ ieškinio atsakovui UAB ,,Meyer&John“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis dėl ieškovo UAB ,,Imposta“ ieškinio atsakovui UAB ,,Meyer&John” dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis dėl UAB ,,Enginera“ ieškinio UAB ,,Meyer&John” dėl skolos priteisimo. Taip pat, Teismų sistemos informacijos (LITEKO) duomenimis, yra žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Grundolita“ ieškinį atsakovui UAB „Meyes&John“ dėl skolos. Todėl, įvertinus byloje esamą informaciją, yra pagrįsta manyti, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktos finansinės ataskaitos nuo 2015 m. vasario 20 d. iki kovo 4 d. neleidžia daryti pagrįstos išvados apie atsakovo esamą finansinę būklę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo motyvais pakeisti nutartį nėra pagrindo, o kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.