Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-265-253/2015

2015 m. balandžio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui ir atsakovų atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovams J. I. ir D. I., tretiesiems asmenims UAB „Georamas“, BUAB „Vakarų matininkai“, atstovaujamos UAB „Bankroto administravimo partneriai“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, sodininkų bendrijai „D.“ dėl savininko teisių gynimo ir pagal atsakovų J. I. ir D. I. patikslintą priešieškinį ieškovei N. K., atsakovams BUAB „Vakarų matininkai“, atstovaujamai UAB „Bankroto administravimo partneriai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Georamas“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, sodininkų bendrijai „D.“, dėl sklypo matavimo aktų panaikinimo, ribos tarp sklypų nustatymo bei įpareigojimo nugriauti dalį statinio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai J. I. ir D. I. pareiškė patikslintą priešieškinį, juo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais UAB „Vakarų matininkai“ 2007-08-09 atliktus ieškovės N. K. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, t. y. 2007-08-09 žemės ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. 859, 2007-08-09 žemės sklypo kadastro duomenų formą Nr. 859, UAB „Vakarų matininkai“ sudarytą sklypo planą (be datos) ir jame įrašytą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. M. 2007-09-13 sprendimą patikrinti ir suderinti šį planą bei 2007-08-01 planimetrinio ėjimo schemą; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-09-17 įsakymą Nr. 4-5498-(1.3) „Dėl privačios žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi sąlygų nustatymo“; 3) nustatyti ribą tarp atsakovams priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei N. K. priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), einančią tarp taškų, kurių koordinatės yra: pietinio sklypų ribos taško koordinatės x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini), šiaurinio taško koordinatės x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti ieškovę N. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti į atsakovų sklypą pietvakarinėje dalyje 0,32 m ir šiaurės vakarų dalyje 0,07 m patenkančią sodo pastato vakarinę sieną ir vakarinės pusės stogo dalį taip, kad ieškovės sodo pastato siena ir stogas nekirstų atsakovų bei ieškovės tarpusavio sklypų ribos, einančios tarp taškų, kurių koordinatės yra: pietinio sklypų ribos taško koordinatės x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini), šiaurinio taško koordinatės x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini).

Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad ieškovės sklypo kadastriniai matavimai, žemės ribų paženklinimo – parodymo aktas pripažintini negaliojančiais kaip atlikti nesilaikant tokiems darbams atlikti nustatytų reikalavimų bei dėl to, kad kadastriniuose matavimuose nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos iš esmės yra neteisingos bei pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. UAB „Vakarų matininkai“ nesilaikė nustatytos tvarkos informuoti gretimų sklypų savininkus apie atliekamus matavimus, ignoravo atsakovų dalyvavimą atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Vakarų matininkai” nepagrįstai praplatino ieškovės sklypą atsakovų sklypo sąskaita. Ieškovės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigūracijos, matmenų, todėl yra pažeistos kadastrinių matavimų tvarką reglamentuojančios teisės normos, o dalį atsakovams priklausančio sklypo neteisėtai priskyrus ieškovei yra iš esmės pažeisti atsakovų interesai, jų teisė į nuosavybę. Atsakovai prašo nustatyti ribą tarp jų ir ieškovės sklypų pagal eksperto nustatytus tarpusavio ribos taškus, kadangi nustačius tokią ribą sklypai atitiktų pirminio teritorinio planavimo dokumento sodų bendrijos „D.“ genplano išdėstymą, sklypai būtų toje vietoje, kur pagal šį planą ir turi būti, atitiktų nustatytą sklypų konfigūraciją. Kadangi ieškovės sodo namas patenka į atsakovų sklypą, atsakovai negali naudotis dalimi savo sklypo, todėl ieškovė įpareigotina nugriauti dalį savo sodo namo vakarinės sienos bei dalį stogo vakarinėje pusėje.

Perduotą nagrinėti iš naujo bylos dalį nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš esmės palaikė apeliacinio skundo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad pateikti duomenys patvirtina, jog statybos darbai vyko 2007 m., pretenzija institucijai, kuri kontroliuoja statybos darbų teisėtumą, buvo pareikšta tuoj pat, statybos darbų procese, t. y. nepraleidus vienerių metų termino. Atsižvelgiant į tai, kad teismai konstatavo, jog tikroji sklypų riba yra 2007 m. ieškovės užsakymu atlikti kadastriniai matavimai, atstumas nuo pavėsinės iki sklypo ribos yra apie 50 cm, tuo tarpu minimalus leistinas atstumas neturint rašytinio kaimyno sutikimo šiuo metu yra 1 m. Taip pat konstatuota, kad tvora stovi ant sklypų ribos. Atsakovai, turėdami preliminarius matavimus ir netikslias sklypo ribas, užsitvėrė tvorą, pasistatė pavėsinę ir statiniai ten, kur jie dabar yra, pagal teisės aktų reikalavimus stovi ne vietoje. Pažymėjo, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-7174-122/2008 N. K. pradinis ieškinys pateiktas teismui 2008-06-11, pareiškiant reikalavimą nugriauti tvorą, tad N. K. į teismą kreipėsi net per trumpesnį nei vienerių metų terminą nuo tvoros statybos pradžios ir terminas nėra praleistas.

Perduotą nagrinėti iš naujo bylos dalį nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžio metu atsakovų atstovas iš esmės su ieškovės apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko. Papildomai paaiškino, kad, atsakovo teigimu, šis ir tvorą, ir pavėsinę statėsi 2006 m. balandžio mėn. Taip pat nesutiko, kad ieškovė laiku išreiškė pretenziją dėl tvoros, kuri yra ant ribos. Nesutiko, kad atsakovai, neturėdami konkrečių sklypo ribų, pradėjo statybas. Ieškovė pirma pradėjo rekonstrukcijas ir išplėtė atsakovų sąskaita savo sodo namelį. Atsakovai pasistatė ginčo tvorą arčiau į savo pusę nei faktinė riba, tačiau vėliau ieškovė neinformavusi atliko kadastrinius matavimus, taip užėmė didesnę dalį ploto nei buvo faktiškai nusistovėję tarp šalių ir įsiteisino šiuos matavimus, dėl to ir kilo konfliktas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovei N. K. nuosavybės teise 2001-04-18 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 0,0596 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, pagal Nekilnojamojo daikto 2007-08-09 kadastro duomenų bylą, ir šiame žemės sklype esantys statiniai: sodo pastatas, šiltnamis ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė) (t. II, b. l. 84–87). Atsakovui J. I. nuosavybės teise 2004-11-19 pirkimo–pardavimo sutarties ir 2004-11-19 priėmimo–perdavimo akto pagrindu priklauso 0,0616 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, duomenų tikslinimo data – 1993-12-11, su jame esančiais statiniais – sodo pastatu, ir šiltnamiu (t. II, b. l. 82–83).

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-31 sprendimu atmetė ieškovės ieškinio bei atsakovų pareikšto priešieškinio reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės N. K. bei atsakovų J. I. ir D. I. apeliacinius skundus, ieškovės apeliacinį skundą tenkino, o atsakovų apeliacinį skundą atmetė ir 2014-02-14 priimtu sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės N. K. ieškinys, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartimi (c. b. Nr. 3K-3-536/2014) bylos dalis dėl tvoros bei stoginės statybos teisėtumo perduota apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, o kita Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti nugriauti tvoros dalį, patenkančią į ieškovės sklypą, palikta galioti. Atsižvelgiant į šioje byloje priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartį (c. b. Nr. 3K-3-536/2014), iš esmės apeliacine tvarka byla iš naujo nagrinėjama pagal ieškovės N. K. apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai – įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tvorą, pastatytą ant sklypus ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) skiriančios ribos, taip pat nugriauti atsakovams priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) arčiau nei vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytą stoginę.

Apeliantė N. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis klaidinga išvada, jog sklypus skirianti riba nėra aiški, nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl tvoros ir stoginės pašalinimo. Ieškovė savo nuosavybės teisės pažeidimą grindė aplinkybėmis, jog atsakovai be jos sutikimo arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos pasistatė stoginę ir be jos sutikimo ant sklypo ribos pasistatė tvorą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – Reglamentas) redakcijos, galiojusios ginčo statinių statybos metais, 6.11 punktas numatė, jog stoginė – tai inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ar saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato, be to, tvora yra įtraukta į Reglamento Inžinerinių statinių lentelės (2 lentelė) 12 punktą, tad atsakovų stoginė ir tvora priskirtini inžineriniams statiniams. Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastaboje numatyta, kad tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, o be gretimo sklypo savininko sutikimo statyti tvorą galima tik prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos). Taip pat Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastaboje nustatyta, kad minimalus atstumas nuo inžinerinio statinio, išskyrus išvardytus lentelės 12–15 punktuose, iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 metras; mažesniu atstumu stoginė galėjo būti statoma, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą. Taigi STR 1.01.07:2002 1 priede įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Nesilaikyti nurodytų reikalavimų statytojas gali tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo, kaip savininko, teisių apsaugos. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 sprendime konstatuota, kad ieškovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruota sklypų riba yra teisėta ir nėra pagrindo tvirtinti atsakovų prašomą nustatyti ribą, tad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo dalis, kuria atmesti atsakovų priešieškinio reikalavimai, palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartyje pažymėta, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės sodo žemės sklypo atlikto kadastrinio matavimo teisėtumo, pažeidė CK 4.45 str. 1 d. ir kitų teisės aktų nuostatas. Tad šios bylos dalyje, dėl kurios priimti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, pasisakyta dėl šalių žemės sklypų ribos teistumo ir taip pat konstatuota, jog dalis atsakovams priklausančios tvoros patenka į ieškovės sklypą, o kita dalis yra ant šalims priklausančių žemės sklypų ribos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad geodezininko M. J. 2012-10-23 – 2012-11-14 aiškinamajame rašte nurodyta, jog dalis esamos tvoros patenka į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), iš šio aiškinamojo rašto priedų, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyresniojo specialisto pateiktos schemos matyti, jog ginčo medinė tvora yra pastatyta ant ieškovės ir atsakovų sklypo ribos ir kai kur patenka į ieškovės sklypą (t. IV, b. l. 87, 116–137). Be to, 2009-09-10 antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (konstatuojant faktines aplinkybes ieškovės sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuota, kad sklypo kairėje pusėje, už tvoros, kaimyno sklype pastatyta pavėsinė, – nuo pavėsinės cementinio pamato iki tvoros yra 0,50 m atstumas (t. I, b. l. 103–111). 2009-10-07 antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (konstatuojant faktines aplinkybes J. I. sodo sklype) konstatuota, kad nuo medine lenta nutiestos ribos kaimyniniame sklype iki pavėsinės sienos atsakovo sklype yra 90 cm (t. I, b. l. 125–144). Tačiau anksčiau minėtame 2012-10-23 – 2012-11-14 aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad visa lenta, nuo kurios, kaip matyti iš kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais pateiktų nuotraukų, matuoti nurodyti atstumai, yra ieškovės sklype, pietinėje dalyje 0,02 m, vakarinėje dalyje 0,16 m. Be to, byloje nustatyta, kad dalis ginčo tvoros yra ant šalims priklausančių žemės sklypų ribos. Minėti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyti atstumai nuo sklypų ribos iki ginčo stoginės yra dar šiek tiek mažesni.

Kaip pažymėta šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartyje, sprendžiant šalių ginčą dėl šių statinių nugriovimo yra aktualios ir taikytinos Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. ir 25 d. nuostatos. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos; šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (Statybos įstatymo 23 str. 25 d.). Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010-10-01, 24 str. 1 d. nurodyta, kad ši teisės norma taikoma ir atgaline tvarka (23 str. pakeistas 2013-06-27 įstatymu Nr. XII-424 (nuo 2014-01-01). Kaip pažymėta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nuostatos, nustatančios, kad paprastai būtinas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios ieškovas tokio statinio savininkui nebuvo pareiškęs pretenzijos dėl statybos neleistinumo, taikymui būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo.

Iš byloje esančio 2007-06-22 N. K. pareiškimo dėl neteisėtai statomų statinių nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėją su prašymu ištirti kaimyno J. I. veiksmų atitiktį įstatymams, kurie taikomi sodų bendrijose, ir nurodė aplinkybes, jog kaimynas J. I., kurio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė pavėsinę, kurios pagrindą sudaro monolitinis betonas, ji 3 m aukščio ir 3 m pločio, atstumas nuo pavėsinės iki ieškovės ribos 70 cm; šis statinys sudaro pavėsį bei iš ieškovės sklypo pusės gadina estetinį vaizdą; taip pat tveria tvorą ant ribos, tvora yra iš lentų 1,5 m aukščio ir tarp lentų yra 10-12 cm tarpai; šių veiksmų atsakovas su ieškove nederino. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovų atstovo teismo posėdžio metu išreikšta pozicija, kad šiame pareiškime neišreikšta ieškovės pretenzija dėl statomos tvoros. Iš minėto pareiškimo turinio matyti, kad pretenzijos reikštos dėl abiejų atsakovo statytų statinių – pavėsinės ir tvoros, nurodant, kad tokie veiksmai su ieškove N. K. nederinti. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-07-19 rašte „Dėl statinių sodininkų bendrijos „D.“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakoma į 2007-06-25 kreipimąsi, nurodyta, kad N. K. prašymu patikrinus sodininkų bendrijos „D.“ sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamus statybos darbus nustatyta, kad šio sklypo savininkas J. I. prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos stato statinį – pavėsinę, taip pat pateikta informacija dėl statomai tvorai taikytinų reikalavimų (t. I, b. l. 29). 2008-06-11 N. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su iš esmės analogiškais reikalavimais (civilinės bylos Nr. 2-6537-122/2009). Bylos dalį nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog, atsakovo teigimu, ir tvora, ir pavėsinė buvo statytos 2006 m. balandžio mėn., tačiau nepateikta konkrečių statybos darbų atlikimo būtent nurodytą mėnesį (ne vėliau) patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-12-23 rašte pažymėta, kad, N. K. teigimu, ginčo tvora statyta apie 2007–2008 metus, o ginčo stoginė statyta apie 2006–2007 metus (t. II, b. l. 94–95). Byloje atsakovai pažymoje nurodytų statinių statybos metų neginčijo, taip pat neginčijo to fakto, jog nurodyti statiniai pastatyti be ieškovės sutikimo. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovė nuo pat pradžių nepritarė atsakovo atliekamiems ginčo statinių (stoginės ir tvoros) statybos darbams, dėl jų atsakingoms institucijoms reiškė pretenzijas jau 2007 m. birželio mėn. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus bylos duomenų visumą, tarp jų ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė per vienus metus nuo ginčo statinių statybos pradžios nebuvo pareiškusi pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Padarius šią išvadą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nuostatas. Bylos medžiaga patvirtina faktines aplinkybes, jog atsakovai ginčo tvorą ir stoginę pastatė nesilaikydami normatyvinių reikalavimų, nustatytų tokiems statiniams statyti.

Statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai (Statybos įstatymo 6 str. 2 d.). Statybos normatyvinių dokumentų normos, nustatančios atstumus nuo statinių iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir išreiškia statybos veiklą reglamentuojančių įstatymų saugomą viešąjį interesą. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011; 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos CK 4.98 str. taikymo sąlygos, t. y. kad ieškovė yra žemės sklypo pagal nustatytas ribas savininkė ir atsakovai, statydami ginčo statinius, pažeidė ieškovės teises CK 4.98 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad šioje byloje priimto Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti nugriauti tvoros dalį, patenkančią į ieškovės žemės sklypą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartimi palikta galioti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, esant nustatytai atsakovų pareigai pašalinti dalį dėl ginčo tvoros kilusio ieškovės teisėtų interesų pažeidimo (patenkančios į ieškovės žemės sklypą tvoros dalies), kitos tvoros dalies, o tuo pačiu ir ginčo stoginės, pastatytų nesilaikant normatyvinių reikalavimų, nukrypimo nuo teisės aktuose nustatytų atstumų pripažinimas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo, neatitiktų protingumo, teisingumo, ir sąžiningumo principų, minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, taip pat ir teisėtais pripažintų ieškovės interesų apsaugos (CK 1.5 str., 4.98 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos stoginę, pastatytą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukelti taip, kad atstumas nuo stoginės iki sklypo ribos būtų ne mažesnis nei 1 m, bei nukelti ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos pastatytą tvorą, dėl to ieškovės N. K. apeliacinis skundas dėl šių reikalavimų tenkintinas kaip pagrįstais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartyje nurodyta, kad kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktas spręsti apeliacinės instancijos teismui. Kadangi, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš esmės yra panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl tos dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą atsižvelgtina į tai, kad šioje byloje atsakovų apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas, tuo tarpu ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai, išnagrinėjus ir perduotą nagrinėti iš naujo bylos dalį, iš esmės pripažinti pagrįstais ir tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, jog išnagrinėjus civilinę bylą ieškovės ieškinys tenkintas, o atsakovų priešieškinys netenkintas, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 93 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė už ieškinį ir du apeliacinius skundus yra sumokėjusi iš viso 408 Lt (118,16 Eur) (prijungta civilinė byla Nr. 2-6537-122/2009, b. l. 5; t. III, b. l. 131; t. V, b. l. 111). Be to, ieškovė buvo pareiškusi prašymus priteisti ir rašytiniais įrodymais pagrindė turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: pirmosios instancijos teisme – 2 500 Lt (724,05 Eur), apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Lt (289,62 Eur) ir kasaciniame teisme – 1 000 Lt (289,62 Eur). Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovų J. I. ir D. I. priteistina po 59,08 Eur žyminio mokesčio ir po 651,65 Eur atstovavimo išlaidų ((724,05/2 = 362,03) + (289,62/2 = 144,81) + (289,62/2 = 144,81)) (CPK 93 str. 1, 5 d., 98 str.). Be to, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtos 42,27 Eur (15,98 Eur + 26,29 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis – po 21,14 Eur (t. V, b. l. 217) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės N. K. ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti medinę tvorą, pastatytą ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio N. K., ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. I., ribos; taip pat įpareigoti atsakovus J. I. ir D. I. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos stoginę, pastatytą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukelti taip, kad atstumas nuo stoginės iki sklypo ribos būtų ne mažesnis nei 1 metras.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. K. iš atsakovų J. I. ir D. I. po 59,08 Eur žyminio mokesčio ir po 651,65 Eur atstovavimo išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų J. I. ir D. I. po 21,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.