Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.26.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.2.2.10; 2.3.4.6; 2.3.6.4.5.2; 2.13.1; 2.13.2; 2.13.3; 2.13.5

2019 m. birželio 4 d.

sekretoriaujant Edgarui Moroz, Linai Leščiovai, Benediktai Baranauskaitei, Gretai Sankūnei, Vilmai Dolotovaitei, Viktorijai Daukševičiūtei, Ramintai Braškienei, Romai Railianienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G. pažeidė viešąją tvarką - viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:

jis, 2009-04-16, apie 20.50 val., viešoje vietoje - Vokiečių g. 2, Vilniuje, pro šalį su dviračiu važiuojančiam S. T. spjovė į veidą, o žodinio konflikto metu su S. T. keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudavė vieną kartą kumščiu S. T. į galvą ir vieną kartą į veidą tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 str., baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nes byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad kaltinamasis yra užsienyje ir duomenys, kad jis žino apie posėdžio laiką bei vietą, tačiau vengia atvykti į teismą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-12 nutartimi, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbta jo paieška. 2019-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teisme iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos (UKCA) gautas pranešimas, kad kaltinamajam R. G. asmeniškai pasirašytinai įteiktas teismo šaukimas apie rengiama teismo posėdį, kuris vyks 2019 m. gegužės 14 d. 09.30 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme. Įvertinus tai, kad kaltinamasis R. G. buvo tinkamai informuotas apie 2019-05-14 teisiamąjį posėdį, jis asmeniškai gavo teismo šaukimą bei kaltinamąjį aktą, jis pasirašė teismo šaknelėje, jam yra žinoma apie posėdžio vietą bei laiką bei R. G. yra žinoma dėl kokios nusikalstamos veikos jis yra kaltinamas, Lietuvoje jis nesurastas, Europos arešto orderis nebuvo išduotas, jo interesus atstovauti paskirtas advokatas, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo interesus, laikytina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant nepakenks teisminio nagrinėjimo išsamumui bei leis įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtintą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą (BPK 1, 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis, 240 straipsnis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. G. apklaustas nebuvo. Teismo posėdyje buvo paskelbti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių nustatyta, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog 2009 metais, būdamas Vokiečių gatvėje apspjovė pravažiuojantį dviratininką. Buvo išgėręs, todėl taip pasielgė. Dviratininkas sustojęs reiškė pretenzijas. Jis sudavė vieną kartą kumščiu dviratininkui į galvą. Prasidėjo muštynės. Kiek dar kartų dar sudavė dviratininkui smūgių neatsimena. Įsipareigojo S. T. padarytą žalą 2000 Lt atlyginti, buvo pasirašytas susitaikymo protokolas. Buvo išaiškinta, kad jei neatlygins žalos iki nustatyto laiko, tai bylą atnaujins. Datos, iki kada įsipareigojo atlyginti žalą, neatsimena. Žalos neatlygino, nes nedirbo, neturėjo pinigų. Šiuo metu dirba. Neturėjo nukentėjusiojo kontaktinio telefono numerio, todėl jį surasti nepavyko ir paaiškinti priežasčių, dėl kodėl neperveda pinigų, negalėjo (1 tomas, b. l. 93-94, 135).

Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo, jo kaltė pasitvirtino šiais duomenimis:

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. T., parodė, kad 2009-04-16 apie 20.50 val. su draugais važiavo dviračiu Vokiečių gatvėje esančiu dviračiu taku. Staiga vaikinas, stovėjęs šalia tako, kaip vėliau paaiškėjo, R. G., spjovė jam į veidą. Sustojo nusivalyti ir paklausė, kodėl jis taip padarė. Dėl to R. G. smogė mobiliuoju telefonu ir praskėlė galvą. R. G. draugai, kurie tuo metu sėdėjo šalia ant suoliuko pradėjo artėti prie manęs grasindami ir keikdamiesi. Tuo metu sugrįžo jo draugai. Pamatę tokią situaciją pradėjo raminti vaikinus. Vaikinai buvo apsvaigę ir su jais neįmanoma buvo susikalbėti, pabandė išvažiuoti. Tuo metu R. G. be žodžių trenkė kumščiu jam į veidą nuskriejo akiniai. Sprunkant nuo R. G. parklupo ant žemės. R. G. mane pasivijo su savo draugu, kurio neatsimenu. Spardė į galvą. Veidą buvo užsidengęs rankomis. Suduotų smūgių skaičiaus negali pasakyti. Atskubėję draugai juos nuvijo ir padėjo atsikelti. Buvo iškviesta policija. R. G. ir keli jo draugai pabėgo. Atvykus į Vilniaus m. 3 policijos komisariatą buvo iškviesta greitoji pagalba, nes pajuto, kad skaudą pirštą iš galvos žaizdos bėgo kraujas. Komisariate matė R. G. draugus, paties R. G. nebuvo. 2010-04-23 Vilniaus m. 3 PK pasirašė susitaikymo protokolą su R. G., kadangi R. G. gailėjosi padaręs nusikaltimą dėl to atsiprašė ir pats pasiūlė atlyginti už padarytą žalą 2000 Lt. Jam atleido ir sutiko susitaikyti. R. G. parašė įsipareigojimą kad į sąskaitą iki 2010-11-30 perves sutartą pinigų sumą. Tyrėja paaiškino R. G., kad jei jis nevykdys įsipareigojimą tyrimas bus atnaujintas. 2010-07-09 į sąskaitą buvo pervesta 200 Lt. 2010-10-27 buvo pervesta dar 300 Lt. Likusios 1500 Lt sumos R. G. neatlygino. Dėl to su prašymu atnaujinti ikiteisminį tyrimą R. G. atžvilgiu kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės prokuratūrą (1 tomas, b. l. 8-9, 30, 127).

Liudytojas M. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-04-16 apie 20.00 val. dviračiais kartu su S. T., A. ir V. važiavo Vokiečių gatve. Paskutinis važiavo S. T.. Pravažiuojant pastebėjo ant suoliuko sėdinčią kompaniją vaikinų. Pravažiavęs perėją pamatė, kad S. T. stovi netoli minėtų vaikinų. Privažiavus, S. T. pasakė, kad vienas vaikinas jam praskėlė galvą ir nurodė tą vaikiną. Prasidėjo konfliktas ir susistumdymas su minėtais vaikinais. Jis iškvietė policiją (1 tomas, b. l. 31-32).

Liudytojas V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį dviračiais kartu su M., A. ir S. T. važiavo Vokiečių gatve. S. T. atsiliko, atsisukęs pamatė S. prie suoliuko, ant kurio sėdėjo kompanija vaikinų. Jis pamatė, kad vienas vaikinas su balta striuke sudavė S. T. kumščiu į galvą. Jie visi sustojo ir nuėjo link S. T.. Vaikinai irgi ėjo link jų. Prasidėjo konfliktas (1 tomas, b. l. b. l. 35-37).

Liudytojas A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 balandžio mėnesį, jis, S. T., V. ir M. važinėjo dviračiais. Pasivažinėję per senamiestį ir panorėję grįžti į Žirmūnų mikrorajoną nusprendė sutrumpinti kelią ir apie 20.00 vai., pasuko į Vokiečių gatvę. Vokiečių gatve priekyje važiavo M., jam iš paskos V.. 20 metrų nuo jų atsiliko S. T. ir jam iš paskos važiavo jis. Vokiečių gatvėje arčiau sankryžos prie vieno iš suolelio buvo grupelė vaikinų iš 4 ar 5 asmenų. M. ir V. pravažiavo šalia ją o S. T., važiavęs priešais manęs sustojo šalia jų. Jis, pamanęs, kad gal būt S. T. sutiko savo pažystamus, aplenkė jį ir pravažiavęs 5 metrus į priekį sustojo. Sustojęs atsisuko ir pamatė, kaip S. T. nusivalė veidą ir iškarto gavo smūgį su ranka per veidą nuo vaikino prie kuriuo stovėjo. Vaikinas buvo apsirengęs balta striuke, mėlynus džinsus, apie 160 cm ūgio. Po šito smūgio vaikinas ir kartu su juo buvę draugai pradėjo keiktis ir įžūliai elgtis. Jis, M. ir V. priėjo prie S. T.. Kartu su vaikinu, apsirengusiu balta striuke, buvę vaikinai pradėjo stumdyti ir metyti mūsų dviračius. Vienas vaikinas, kuris vėliau buvo pristatytas į komisariatą, elgėsi įžūliau, keikėsi ir grasino. M. iškvietė policiją (1 tomas, b. l. 38-40).

Liudytojai J. C. ir D. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 metais, tikslios datos neprisimena, apie 21 val. patruliavimo metu gavo pranešimą, kad Vokiečių gatvėje vyksta muštynės. Atvykę pastebėjo grupę jaunuolių. Tuo metu konflikto ir muštynių nebuvo. Pretenzijas turinčius vaikinus abu pristatė į policijos komisariatą (1 tomas, b. l. 41-44).

Liudytojas S. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 m. tikslios datos neprisimena, vakare su R. G., M. M. ir A. S. sėdėjo Vokiečių gatvėje ant suoliuko arčiau duomenys neskelbtini gimnazijos. Kalbėjo su M.. Atsisukęs pamatė, kad R. G. netoliese stumdosi su nepažįstamu vaikinu. Jie atsistojome nuo suoliuko ir priėjo prie besistumdančių. Norėjo išskirti. Besistumdantis vaikinas su R. G. buvo vienas iš keturių dviratininkų. Pradėjo konfliktuoti su kitais dviratininkais, pradėjo stumdytis ir muštis. Dviratininkai iškvietė policiją. Sužinojo, kad viskas įvyko dėl to, kad R. G. apspjaudė dviratininką, su kuriuo stumdėsi (1 tomas, b. l. 130).

Liudytojas M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 metais balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, buvo kartu su draugais A. S., S. D. ir R. G. Vokiečių gatvėje prie suolelio. Sėdėjo ir kalbėjosi. Matė kaip šalia pravažiavo 4 dviratininkai. Po kiek laiko pastebėjo, kad šie 4 dviratininkai atsidūrė prie R. G.. Apie ką jie kalbėjo ir dėl ko iškilo konfliktas, nežino. Matė, kad R. G. ir vienas dviratininkas susistumdė. Jis, A. ir S. nesuprato, kas atsitiko, pagalvojo, kad jie pristojo prie draugo, todėl priėjo prie jų ir pradėjo aiškintis. R. G. pirmas paėmė vieną iš 4 dviračių ir numetė prie vieno iš dviratininkų kojų. S. irgi numetė vieną iš dviračių. Atvyko policija. Jau po to, kai išvažiavo policijos pareigūnai, sužinojo, dėl ko prasidėjo konfliktas. R. G. pasakė, kad jis spjovė pro šalį pravažiuojančiam dviratininkui. Tą vakarą jis nieko nemušė. Girdėjo, kad A. išvažiavęs į Angliją (1 tomas, b. l. 128-129).

Iš specialisto išvados Nr. G 1713/09 (01) matyti, kad S. T. diadnozuotas galvos sumušimas, galvos plaukuotoje dalyje mušta 1 cm ilgio žaizda, dešinės rankos 3-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžis (1 tomas, b. l. 16-17).

Apklausiamas 2019-05-14 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. T. parodė, kad 2009 m. vasarą važiavo su draugais Vokiečių gatve, dviračių taku. Pravažiuojant kaltinamasis R. G. atsisuko į jį ir įtraukdamas pilną burną savo ,,išskirimų“ spjovė jam į veidą. Sustojo nusivalyti veidą ir paklausė, kam jis tai padarė. Tada jis priėjo prie jo ir be žodžių, laikydamas rankoje seną telefoną, jo kampu, jam trenkė į galvą. Tuo momentu jis praskėlė galvą, pajuto, kad bėga kraujas iš žaizdos. R. G. buvo su kompanija, jo draugai pradėjo kilti. Tuo momentu privažiavo ir jo draugai, nes jie buvo nuvažiavę toliau į priekį. Jie klausė, kas nutiko, paaiškino, kad spjovė šis vaikinas ir telefonu praskėlė galvą. R. G. draugai pradėjo juos vadinti necenzūriniais žodžiais, keiktis, rėkti. Pabūgę, norėjo išvažiuoti, bet R. G. pradėjo spardyti jų dviračius, paėmė vieną dviratį ir metė į M.. Jie turėjo gintis nuo jų išpuolio. R. G. jį puolė su vienu iš draugų, jis bandė sprukti laikydamas striukę. Tada R. G. jam suplėšė striukės rankovę. Jam parklupus, R. G. jį pradėjo spardyti į galvą. Bandė rankomis užsidengti galvą, bet praleido daug smūgių, į pirštą, į ranką. Vėliau į pagalbą atskubėjo draugai ir jie tada spruko. M. Č. iškvietė policiją. Nuvykus į 3-ią policijos komisariatą, surašė savo parodymus. Iš ten jį išvežė į ligoninę, jam buvo lūžęs pirštas. Galvoje susiuvo žaizdą ir paleido gydytis į namus. Vėliau tyrėja pasakė, kad jis nori taikytis ir nuoširdžiai gailisi, įsipareigoja iki tam tikros datos sumokėti jam 2000 litų sumą. Jis jo pagailėjo, nurodė savo sąskaitą. Buvo sumokėta 200 ar 300 eurų, kita dalis liko nesumokėta. Paaiškino, kad kreipėsi į ekspertus dėl sužalojimų laipsnio nustatymo. Teisėjui pagarsinus 2009-10-28 d. specialisto išvadą (1 tomas b. l. 20), nukentėjusysis nurodė, kad po to įvykio jautė baimę, buvo galvos skausmai, blogai miegojo, negalėjo pasigaminti maisto, buvo 3 grupės invalidumas. Bandė sportuoti, kad greičiau atstatyti sveikatą, bet tai užsitęsė. Tuo metu studijavo, dėl sugipsuotos rankos negalėjo konspektuoti, ruoštis egzaminams, ženkliai nukentėjo jo pasiruošimas egzaminams. Negalėjo pasirodyti viešumoje be kepurės, nes buvo susiūta galva.

Apklausiamas 2019-05-14 teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Č. parodė, kad 2009 m. vasaros pavakarę, važiavo dviračiais Vokiečių gatve, nuo Rotušės link duomenys neskelbtini mokyklos. Ties pačia pabaiga, po dešinei pusei buvo suoliukas, ten sėdėjo jaunuoliai. Jis važiavau pirmas, paskui jį V. ir visa kita kompanija. Jis tik prie gatvės sustojo ir pastebėjo, kad įvyko konfliktas. Jį pašaukė S. T., sakė, kad jam praskėlė galvą ir skauda pirštą. Privažiavęs metė iš galvos bėgantį kraują. Norėjo ginčą išspręsti diplomatiškai, be konflikto. Bet ta kompanija buvo nusiteikusi kitaip. Tuomet jis iškvietė policiją. Po įvykio bendravo su S. T., jis dar ilgai dėl to išgyveno.

Apklausiamas 2019-05-14 teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad vakare važiavo su dviračiais Vokiečių gatve ir pamatė, kad S. T. nuo jų atsiliko. Pažiūrėjęs, kur jis yra, pamatė, kad jis šnekasi su kažkokiu piliečiu ir matė muštynes. Kaltinamais, kuris buvo su draugais S. T. pradžioj sudavė į galvos viršutinę dalį. Po to pargriovęs ant žemės spardė. Vėliau S. T. pasakė, kad jam buvo spjauta į veidą. Paklausus, dėl ko jis taip pasielgė kaltinamasis pradėjo keiktis, elgėsi agresyviai, matė, kad pas S. T. sudaužyta galva ir bėgo kraujas. Jo draugai pasikėlė nuo suoliuko ir priėjo. Tas pilietis pradėjo mėtyt jų dviračius. Kažkas iš liudytojų iškvietė policiją. Jie save vedė agresyviai ir įžūliai.

Apklausiamas 2019-05-14 teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. D. paaiškino, kad R. G. yra jo draugas, įvykis buvo seniai, kiek prisimena, jį irgi primušė trys žmonės. Jis sėdėjo ant suoliuko, kažkas priėjo, pradėjo aiškintis ir muštis. Po muštynių paaiškėjo, kad R. G. kažką apspjovė. Spjūvio nematė. Jį patį apsupo trys asmenys ir jį spardė. Vėliau atvyko policija, kažkas rėkė, kad rašys pareiškimą. Jis taip pat sakė, kad rašys pareiškimą, nes jį apspardė. Policijoje parašė pareiškimą, bet vėliau atsiėmė, nes visi gavo. Po įvykio R. G. išvažiavo į Angliją.

Apklausiamas 2019-05-14 teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad prieš dešimt metų dirbo Vilniaus miesto patrulių rinktinėje vyriausiu patruliu. Teisėjui pagarsinus jo apklausos protokolą, liudytojas papildė, kad Vokiečių Trakų gatvių sankirtoje įvykyje figūravo dviratininkai. Kiek suprato, kažkas pasišalino su dviračiais. Sužalotų buvo, kiek pamena jie vienas ant kito sakė. Viskas buvo seniai, smulkmenų neprisimena.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiajame policijos komisariate 2009-04-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01006-09 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuris 2010-04-28 buvo nutrauktas vadovaujantis BK 38 str., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Patvirtintas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 2000 Litų (580 Eur) žalą iki 2010-11-30, pinigines lėšas pervedant į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą (1 tomas b. l. 112-113).

BK 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. G. neįvykdžius patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, 2011-02-23 ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. G., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, R. G. 2009-04-16, apie 20.50 val., viešoje vietoje - Vokiečių g. 2, Vilniuje, pro šalį su dviračiu važiuojančiam S. T. spjovė į veidą, o žodinio konflikto metu su S. T. keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudavė vieną kartą kumščiu S. T. į galvą ir vieną kartą į veidą. Kaltinamasis R. G. kaltę pripažino visiškai, be to jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga – teisiamojo posėdžio metu pagarsinti jo paties parodymai, specialisto išvada, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai.

Akivaizdu, kad kaltinamasis R. G. nusikalto viešoje vietoje - Vokiečių g. 2, Vilniuje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Kaltinamasis R. G. kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, spjovė į veidą, o žodinio konflikto metu su S. T. keikėsi necenzūriniais žodžiais, sudavė vieną kartą kumščiu S. T. į galvą ir vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir parodė aiškų visuomenės negerbimą. Toks kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamojo veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.

Nusikalstamo elgesio padariniai, pagal BK 284 straipsnį, yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kada prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, nutraukiamas žmonių poilsis, darbas, renginys, padaroma žymi materialinė žala, arba sutrikdoma normali įstaigų ar įmonių veikla. Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Įvykio metu buvo sužalotas nukentėjusysis S. T.. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas, be jokios dingsties, ir darytina išvada, kad kaltinamojo R. G. veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ( 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybes, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančias aplinkybes.

R. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). R. G. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. R. G. gyvena užsienyje, dalį nusikalstama veika padarytos žalos atlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą bausmės tikslai gali būti pasiekti R. G. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę - baudą, mažesnę nei sankcijos vidurkis. R. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtina 40 MGL dydžio bauda. Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Nustatant konkretų baudos dydį, taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmės ir nuobaudų dydis 37,66 Eur.

Kardomoji priemonė - suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama ir paieška nutraukiama.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis S. T. pareiškė 4000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 tomas b. l. 66-70). Nukentėjusiojo S. T. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis S. T. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimas, dideliu šoku, pažeminimu, taip pat patyrė fizinių ir psichologinių nepatogumų, juto diskomfortą ir neigiamas emocijas, pablogėjo mokslai. Buvo padaryti sužalojimai galvos srityje bei diagnozuotas pirštakaulio lūžis.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam dėl R. G. fizinio smurto veiksmų, buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl patirtų sužalojimų, gydymo bei dėl bylos tyrimo, kuris buvo atnaujintas ir užtruko dėl kaltinamojo paieškos, pakartotinai sukelti emociniai išgyvenimai, pažeminimas, stresas, o ir po įvykio iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: jautė nerimą, baimę, nukentėjo jo mokslai, sportinė veikla ir tokiu būdu nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo. Tačiau nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam, nors ir nesant specialisto išvadoje konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto, tačiau vertinant nustatytus sužalojimus galimai nagrinėjamu atveju padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam padaryti nedaugybiniai, o tik du sužalojimai, nukentėjusiajam nebuvo padaryti ar nustatyti ilgalaikiai, negrįžtami sveikatos sutrikdymai. Be to, teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, apgailestavo dėl savo nusikalstamų veiksmų ir dalį, t. y. 145 Eur neturtinės žalos atlygino.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta mažesnė nei nurodoma jo civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 1145 Eur, atimant išmokėtą 145 Eur (500 Lt) dalį, iš kaltinamojo priteistina 1000 Eur suma. Pažymėtina, jog 1145 Eur suma yra beveik dvigubai didesnė suma už kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarime dėl žalos atlyginimo nurodytą 580 Eur (2000 Litų) sumą.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

Byloje nukentėjusysis S. T. turėjo 1000 Eur atstovavimo išlaidų (3 tomas b. l. 72; 73; 90; 92), kurias prašo priteisti iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą procese advokato K. R. sumokėjo 1000 Eur, nukentėjusiojo atstovas procese dalyvavo. Nukentėjusiojo jo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 40 MGL dydžio (1506,40 eurų) baudą.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paiešką nutraukti.

Nukentėjusiojo S. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. G. nukentėjusiajam 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai ir 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų atstovavimo išlaidų. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kaltinamasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti R. G., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):

LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius;

LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“;

LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Įspėjame, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Paaiškiname, kad savanoriškai nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal teismo nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Tokiu atveju turėsite papildomų vykdymo administravimo išlaidų.