Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nedirbantis, neįgalus, darbingumas 50 procentų, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2019 m. kovo 23 d., būdamas informuotas apie automobilio „S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), areštą, kurį 2019 m. kovo 22 d., vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė antstolio A. B. padėjėjas A. B. ir 2019 m. gegužės 23 d., vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė antstolio A. L. padėjėjas A. A., bei žinodamas, kad turto arešto akte jis paskirtas areštuoto automobilio saugotoju, 2019 m. liepos 12 d. Pakruojo rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, už 350 eurų minėtą automobilį pardavė M. Z., taip neteisėtai perleido 830 eurų vertės automobilį „S“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

L. M. apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad nepamena kada, bet tai gali būti, kad buvo 2019 metai, kai jis pardavė jam priklausantį automobilį „S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį buvo nusipirkęs sūnus E. M., tik automobilį registravo jo vardu, kadangi jis bijojo, kad už skolas antstoliai jam to automobilio neareštuotų. Tuo automobiliu naudojosi jis ir sūnus E. Minėtą automobilį už 350 Eur pardavė M. Z., su juo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Jis žino, kad antstolis A. B. jam areštą uždėjo dėl to, kad buvo skolingas už elektrą, o antstolis A. L. uždėjo areštą dėl to, kad buvo skolingas už komunalines paslaugas. Areštas buvo uždėtas automobiliui „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis pas prieš tai paminėtus antstolius asmeniškai pats nėra buvęs. Su antstoliais bendravo el. paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šis elektroninis paštas yra jo ir jis iš jo rašė tiek vienam antstoliui, tiek kitam. Prašė, kad nuimtų areštą automobiliui, kurį minėjo, tačiau antstoliai pasakė, kad negali nuimti, kol nebus sumokėtos skolos. Kada tiksliai rašė, nepamena. Nepamena, ar iš antstolių buvo gavęs 2019 m. el. paštu kokius nors dokumentus, gal ir gavo. Jam į namus, kurie yra adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), laiškininkė yra nešusi ne vieną registruotą laišką. Gautus laiškus jis ne visą laiką skaitydavo. Registruotus laiškus siųsdavo ir antstolio B. kontora, ir L. kontora. Už registruotus laiškus gautus pasirašydavo jis pats arba, jei jo nebūdavo, tai šeimos nariai pasirašydavo. Jis negali prisiminti, kada tiksliai 2019 m. kovo mėnesį gavo registruotus laiškus iš prieš tai paminėtų antstolių kontorų. Jam buvo parodyti įteikimo pranešimai. Tai jo parašai. Vadinasi, jis tuos laiškus gavo, juos pats pasiėmė, tačiau gal ne iki galo su jais susipažino, o gal ir išvis neperskaitė. Šiuo metu tiksliai to pasakyti negali, nes neprisimena. Jis sutinka, kad jam buvo atsiųsti antstolių B. ir L. dokumentai apie areštuotą turtą automobilį, kurį jis vėliau pardavė. Pripažįsta pareikštą įtarimą, dėl to, kad neteisėtai perleido automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas ir paliktas jam saugojimui (3 t., b. l. 92–95, 96–99);

liudytojas E. M. parodė, kad jis dabar tiksliai datos pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti 2019 m. sausio mėnesį, jo tėvas L. M. įsigijo automobilį „S“ valstybinių numerių neatsimena. Tą automobilį registravo savo vardu ir tuo automobiliu naudojosi jis ir tėvas. 2019 m. vasarą tas automobilis tapo nebereikalingas ir nusprendė jį parduoti. Įdėjo skelbimus internetiniuose portaluose, atsirado pirkėjas. Jokių jo duomenų negali nurodyti. Pirkėjas apžiūrėjęs automobilį nupirko. Buvo surašyta pirkimo pardavimo sutartis. Po sutarties sudarymo tėvas L. M. kreipėsi į VĮ Regitra, kad praneštų apie automobilio pardavimą. Tą pačią dieną jis jam paskambinęs pasakė, kad tas automobilis yra areštuotas antstolių. Tada jis apie tai pranešė asmeniui, pirkusiam automobilį. Automobilio pirkėjas jam sakė, kad nesvarbu, nurodė, kad tuo automobiliu naudosis ir toliau. Praėjus dar kelioms dienoms jis „Facebook“ puslapyje pamatė, kad tam parduotam jų automobiliui yra ieškoma dalių. Jų ieškojo jau kitas asmuo (kas toks nurodyti negali) ne tas pats, kuriam jis buvo parduotas. Jis pats nežinojo, kad automobiliui yra uždėtas areštas. Ar žinojo tėvas, kad parduodamas automobilis yra areštuotas, nežino. Taip pat negali pasakyti, ar asmuo kuris iš jų nupirko automobilį, pardavė jį po to, kai sužinojo, kad jis areštuotas (3 t., b. l. 30–34);

liudytojas M. Z. parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį jis internete pamatė skelbimą apie parduodamą automobilį „S“, valstybinių numerių nepasakys. Susidomėjęs automobiliu nusprendė nusipirkti. Tada jis tarėsi su automobilį parduodančiu E. M.. Sutarė dėl kainos ir automobilį nupirko už maždaug 300 Eur. Automobilis buvo registruotas, kaip jam dabar žinoma, jo tėvo vardu. Kai nupirko automobilį, buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Jis to automobilio savo vardu neregistravo, nes parduodantis asmuo nebuvo dar pranešęs apie automobilio pardavimą VĮ Regitrai. Praėjus dviem dienom, jis tą automobilį pardavė A. S., gyvenančiam S. k., Pakruojo r. Automobilį A. S. iš jo nupirko už maždaug 500 Eur. Buvo surašyta automobilio pirkimo pardavimo sutartis. Iki 2021 m. sausio mėnesio jis daugiau nieko apie tą automobilį ir nežinojo, nei kur jis, nei kas juo naudojasi. 2021 m. sausio 11 d. jam paskambino E. M. per „Messenger“ programą ir pasakė, kad kažkas naudojasi tuo „S“ automobiliu ir jo tėvui ateina baudos iš Š. Apie tai, kad tam automobiliui yra uždėtas areštas jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Nei perkant minėtą automobilį, nei jį parduodant jis nežinojo, kad jam yra uždėtas areštas. To jam nesakė ir jį parduodantis asmuo. Kas naudojasi šiuo automobiliu dabar ir kur jis gali būti, nežino. Ar L. M. žinojo, kad tam automobiliui yra uždėtas areštas, nežino (3 t., b. l. 47–51);

liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba kartu su K. J. 2019 m. jis su juo nusprendė įsigyti automobilį ir jį naudoti darbui. Dirba pagal individualios veiklos pažymas, statybos darbus. Jis sužinojo, kad D. gyvenantis M. Z. parduoda „S“. Kadangi juos tenkino jo kaina, todėl 2019 m. liepos mėnesį iš jo tą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko. Nupirkus automobilį, transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį surašė K. J. vardu. Tuo automobiliu naudojosi iki 2020 m. rugsėjo 12 d. Po to tą automobilį Šiaulių mieste pardavė N. Z. Kad tam automobiliui yra uždėtas areštas, nei jis, nei K. J. nežinojo. Sužinojo tik dabar. Ar M. Z. žinojo, kad automobiliui uždėtas areštas, nežino. Kur yra šiuo metu tas automobilis ir kas juo naudojasi, nežino. Kieno vardu buvo registruotas tas automobilis, nežino. Ar apie uždėtą areštą žinojo asmuo, kurio vardu jis buvo registruotas, pasakyti negali (3 t., b. l. 39–42);

liudytojas N. Ž. parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, internetiniame portale „Facebook“, gali būti, kad Šiaulių internetiniame turgelyje, pamatė skelbimą, kad yra parduodamas automobilis „S“ už 150 eurų. Nusprendė, jį nusipirkti, nes automobilio reikėjo važinėti į darbą. Sutarė su pardavėju, kad jis iš jo automobilį nusipirks. To asmens iš kurio jis nusipirko automobilį nepažįsta. Nepamena, kokią dieną, bet tą patį rugsėjo mėnesį minėtą automobilį jis nusipirko iš asmens K. J., kur jis gyvena, nežino. Jis jam parodė automobilį ir perdavė visas sutartis, iš kurių asmenų ir kas jį buvo pirkęs. Ant sutarčių yra parašyta, kad realus automobilio savininkas yra L. M. L. M. automobilį pardavė M. Z., o šis K. J., o K. jį perpardavė jam. Jis K. neklausė, kodėl tas automobilis keliauja iš rankų į rankas, pirkimo-pardavimo sutartys buvo tvarkingos. K. jam automobilį pardavė pigiai, todėl jis automobilį ir nusipirko. Nusipirkęs automobilį išsiaiškino, kad jis yra techniškai netvarkingas, jo remontas jam būtų kainavęs daug pinigų, todėl jis automobilį 2020 m. spalio 18 d. pardavė A. V.. Su juo jis taip pat pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Daugiau su A. nebendravo ir kur šiuo metu yra automobilis, nežino. A. jam neminėjo, ką jis darys su automobiliu ir kokiu tikslu jam jis reikalingas. Apie tai, kad automobilis yra areštuotas, jis nežinojo. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prideda minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo kopijas (3 t., b .l. 54–57);

liudytojas A. A. parodė, kad jis dirba antstolio A. L. kontoroje, esančioje adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Tokio L. M. nepamena, nes areštą uždeda labai dažnai, tai nėra išskirtinis atvejis, kurį turėtų prisiminti. Kažkiek prisimena, kad tam asmeniui areštą uždėjo trims jo lengviesiems automobiliams. Areštą automobiliams uždėjo vadovaudamasis Šiaulių apygardos administracinio teismo vykdomuoju raštu, minėtame teisme išieškotojas prisiteisė savo skolą. Išieškotojas buvo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Automobilis areštuotas buvo kontoroje per turto arešto aktų registrą. L. M. pranešimas apie areštą buvo išsiųstas registruotu paštu į gyvenamąją vietą, tai yra tuo adresu kokį jie turėjo vykdomojoje byloje. Šiuo atveju atgalinės šaknelės jie negauna, viskas pasilieka pašte. Apie turto areštą tam tikram asmeniui jie pažymi turto arešto akte ir įveda tai į Turto arešto registrą, pats areštuoto turto savininkas niekur nepasirašo, o tik, kaip ir anksčiau minėjo, informuojamas registruotu raštu. L. M. registruotu pašto pranešimu išsiuntė patvarkymą dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui, turto arešto aktą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Šiuo metu negali pasakyti ar jie iš L. M. gavo kokį nors pranešimą ar skundą dėl vykdomosios bylos pradėjimo. Bet jeigu skolininkas kažką ir parašo, jis apie tai nežino, nes su vykdomąja byla dirba daug darbuotojų. Tas pats asmens turtas gali būti areštuotas kelių antstolių. Areštas yra panaikinamas, kai išieškoma skola arba atskiru antstolio sprendimu. Kas šiuo metu vyks toliau, kai L. M. areštuotą automobilį pardavė, jis negali pakomentuoti, nes tam nėra kompetentingas. Areštas vis tiek lieka galioti, nes skolininkui skola vis tiek nepasinaikina (3 t., b. l. 60–63);

liudytoja I. P. parodė, kad Pakruojo pašte dirba nuo 2017 metų. Visą tą laiką jos pareigos ir buvo dirbti mobiliąja paštininke. Mobilioji paštininkė yra paštininkė, kuri vairuoja automobilį. Ji vienos savo aptarnaujamos teritorijos neturi. Ji kitas paštininkes išleidžia atostogų, todėl kur ją paskiria, ten ir dirba. Tikrai nepamena, kad 2019 m. kovo 23 d. būtų vežusi kokią nors registruotą siuntą L. M., gyvenančiam Pakruojo r., J. k., tačiau gali pasakyti, kad jos darbo metu L. M. vežė ne vieną registruotą siuntą. Dažniausiai tos siuntos būdavo iš antstolių tarnybų. Tas siuntas atsiimdavo pats L. M. arba jo žmona, šiuo metu jos vardo nepamena, arba jų dukra, kurios vardo taip pat nepamena. Visada siuntas palikdavo tik jiems pasirašius, nes kitaip registruotos siuntos neturėdavo teisės palikti. Jeigu jie, pašto darbuotojai, neranda kam palikti registruotos siuntos, siunta būna saugoma pašte 10 dienų arba mėnesį laiko. Priklauso kokį saugojimo laiką užrašo antstolis. Jeigu jos neįteikia, siunta yra grąžinama tam, kas ją siuntė, tai yra tam pačiam antstoliui. Ji nepamena, ar kada yra buvę, kad ko nors iš M. namuose nerastų ir siuntos neįteiktų. Nepamena tokio atvejo, kad kažkas iš M. būtų atsisakę pasirašyti už jos atvežtą registruotą siuntą. Kartais siuntėjas pažymi, kad jis nori, jog jam būtų atsiųstas įteikimo pranešimas, tai yra kad siunta įteikta žmogui, taip būna ne visais atvejais. Registruota siunta visada įteikiama pasirašius ir tas atžymima jų pašto sistemoje (3 t., b. l. 66–69);

iš 2021 m. kovo 12 d. pranešimo, gauto iš L. M. matyti, kad 2019 m. liepos 12 d. pardavė automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sudarė su pirkėju sutartį, o kai norėjo išregistruoti Regitroje pranešė, kad automobilis areštuotas antstolio už skolas. Pranešė pirkėjui. Pirkėjas informavo, kad važinės į medžioklę. Automobilis buvo parduotas kitam pirkėjui, o tas pardavė dar kitam asmeniui. Automobilis atsidūrė Š. Juo ten kažkas važinėja. Pradėjo gauti iš Š. laiškus apie tai, kad nesumokėti kelių mokesčiai ir baudas už parkavimą. Kelių mokesčius sumokėjo. Sužinojo paskutinio pirkėjo duomenis, tačiau jis sako, kad automobilį dar kažkam pardavė. Išregistruoti dabar automobilio negali, antstoliui moka skolą kiek leidžia galimybės. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį turi. Techninė apžiūra seniai pasibaigus, bet kažkas tuo automobiliu naudojasi Š. Bijo, kad dar negautų baudų iš Š., todėl klausia, ką daryti (1 t., b. l. 6–18);

iš 2019 m. liepos 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad L. M. pardavė automobilį M. Z. (1 t., b. l. 10);

iš 2021 m. kovo 15 d. ieškomų kelių transporto priemonių paieškos išrašo matyti, kad automobiliui „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paieška nepaskelbta (1 t., b. l. 19–20);

iš 2021 m. kovo 15 d. turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad automobiliui „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 22 d. uždėtas areštas. Areštą uždėjo antstolis A. B. (1 t., b. l. 21–41);

iš 2021 m. kovo 15 d. kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą matyti, kad paskutinis automobilio „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2019 m. sausio 3 d. tapo L. M. (1 t., b. l. 42–44);

iš 2021 m. balandžio 17 d. vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad automobilio „S“, kaina su PVM 830 eurų (1 t., b. l. 45);

iš 2021 m. kovo 17 d. iš antstolio A. L. kontoros rašto matyti, kad antstolio kontoroje yra vykdomoji byla. Vykdant vykdomąją bylą 2019 m. gegužės 23 d. turto arešto aktu buvo areštuota skolininkui L. M. priklausantis turtas – transporto priemonė „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas registruotu paštu buvo išsiųstas L. M. L. M. paskirtas turto saugotoju (1 t., b. l. 48–54);

iš 2021 m. kovo 17 d. elektroninio laiško išrašo matyti, kad antstolis A. B. skolininką L. M. apie turto areštą informavo ir el. paštu ir paštu. Saugotoju paliktas skolininkas (1 t., b. l. 57–66);

iš antstolių A. B. ir A. L. pateiktų vykdomųjų bylų kopijų matyti, kaip ir kada buvo vykdomas išieškojimas, uždėtas areštas bei informuotas skolininkas L. M. (1 t., b. l. 69–190, 2 t., 1–184);

iš 2021 m. kovo 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. Ž. pateikė visas turėtas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (3 t., b. l. 1–4, 5–8);

iš 2021 m. kovo 25 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto matyti, kad laiškininkė I. P. 2019 m. kovo 23 d. 12.08 val., įteikė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui L. M., (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. Registruotos siuntos gavėjas siuntos įteikimą patvirtino parašu, tai yra gavęs siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė laiškininko planšetėje (3 t., b. l. 13–15);

iš 2021 m. balandžio 29 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto matyti, kad laiškininkė I. M. 2019 m. gegužės 24 d. 12.13 val., pristatė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui L. M., (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. Iš siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimo matyti, kad asmuo priėmęs siuntą yra L. M. ir pastarojo parašas (3 t., b. l. 18–20).

Kaltinamojo L. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, nes jis aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą, – automobilį „S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perleido kitam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis L. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis L. M. neteistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka baustas, nedirbantis, neįgalus, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 100–102), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.