- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- I-368-320/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00138-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- D.J.R.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai D. J. R. dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. J. R. Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (toliau- ir Komisija) 2012-04-23 pateikė skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-06 sprendimo atsisakyti pripažinti ją asmeniu, atsakingu už kapavietės, esančios 89 kvartale, 5 eilėje, kapavietės Nr.10, priežiūrą (b.l.37).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2012-05-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sprendimas) jį tenkino ir įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pripažinti D. J. R. Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse kvartale 89, eilėje 5 esančios kapavietės 10 prižiūrėtoja (b.l.5-7).
Šalies argumentai
Nesutikdama su Komisijos Sprendimu, atsakovė- Panevėžio miesto savivaldybės administracija – Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012-05-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas paaiškino, kad D. J. R. prašymas pripažinti ją asmeniu, atsakingu už kapavietės, esančios Kristaus Karaliaus katedros kapinių 89 kvartale, 5 eilėje Nr.10, priežiūrą buvo svarstytas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus Kapaviečių identifikavimo komisijos (toliau- Indentifikavimo komisija) posėdyje. Nuspręsta jos pareiškimo netenkinti, nes ji palaidotam asmeniui nėra artimas giminaitis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau- CK) IV dalies IX skyriaus 3.135 straipsnio „Artimieji giminaičiai“ nuostatas, t.y. neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr.1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamų aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau- Taisyklės) 31 p. Kapavietėje, už kurios priežiūrą atsakingu asmeniu prašo ją pripažinti pareiškėja, palaidota pareiškėjos teta ir tetos vyras, kurie nelaikytini jai artimais giminaičiais pagal CK nuostatas. Taisyklių 31 punktas numato, kad kapavietę identifikuoti gali prašyti tik artimi giminaičiai. Mano, kad Komisijos priimtas sprendimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams (Taisyklėms), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pareiškėja su atsakovės skundu nesutinka, mano, kad Komisija priėmė teisingą sprendimą. Kapavietėje, už kurios priežiūrą ji pripažinta atsakingu asmeniu Komisijos sprendimu, yra palaidota jos teta (mamos pusseserė) O. R., mirusi (duomenys neskelbtini) metais. Šioje kapavietėje palaidotas ir O. R. vyras A. R., miręs (duomenys neskelbtini) metais. R. savo vaikų neturėjo, ją augino kaip savo vaiką. A.R. laidojo O. R., kuri kartu su pareiškėja iki savo mirties prižiūrėjo šį kapą. O. R. iki mirties prižiūrėjo ji, pareiškėja O.R. ir palaidojo, jai buvo išduotas leidimas laidoti, tačiau šis leidimas nėra išlikęs, įrašas kapinių knygose tikrai buvo. Kapavietę ji vienintelė prižiūri nuo 1957 metų, pastatė paminklą, todėl neteisinga būtų jos nepripažinti asmeniu, atsakingu už šios kapavietės priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad D. J. R. 2012-02-17 pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijai , kuriuo ji prašė pripažinti ją Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, 89 kvartale, 5 eilėje esančios 10 kapavietės prižiūrėtoja (b.l.11-12). Šis prašymas buvo apsvarstytas Identifikavimo komisijos 2012-03-01 posėdyje, kuriame nuspręsta D.J.R. prašymo netenkinti. Identifikavimo Komisija, konstatavo, kad pateikti duomenys netenkina Taisyklių 31 punkto reikalavimų, t.y. pareiškėja palaidotam asmeniui nėra artimas giminaitis, atitinkantis CK IV dalies IX skyriaus 3.135 straipsnio „Artimieji giminaičiai“ nuostatas (Komisijos posėdžio 2012-03-01 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.8-10). Remdamasis šiuo posėdžio protokolu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyrius 2012-03-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad jos 2012-02-17 pateiktas prašymas pripažinti ją asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, nepatenkintas (b.l.26). Pareiškėjai apskundus šį atsakymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui (b.l.35), Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-04-06 sprendimu (įformintu raštu (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu (b.l.27).
D.J.R. 2012-04-23 Komisijai pateikė skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-04-06 sprendimo.
Komisija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi D.J.R. skundą, 2012-05-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą patenkino, įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pripažinti D. J. R. Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse kvartale 89, eilėje 5 esančios kapavietės 10 prižiūrėtoja (b.l.5-7). Šis Komisijos sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje administracinėje byloje.
Komisija, įvertinusi liudytojų parodymus, pareiškėjos paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą, Sprendimu konstatavo, kad leidimas palaidoti O. R. buvo išduotas D. J. R., kuri ir tapo kapavietės prižiūrėtoja. Komisija Sprendimą grindė Taisyklių 14, 20, 21 punktais.
Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 31 str. numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja bei kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr.1207 patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles, kurios, be kitų klausimų, nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Kapinių tvarkymo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ar laidojami žmonių palaikai.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja siekia būti pripažinta asmeniu, atsakingu už kapavietės, kurioje palaidota jos teta (motinos pusseserė) O. R., mirusi (duomenys neskelbtini), priežiūrą.
Taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau- Žurnalas). Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja atitinkamas teises ir pareigas, numatytas Taisyklėse.
Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių prižiūrėtoja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 2012-10-03 raštu Nr.116 teismą informavo, kad šių kapinių Žurnalai išlikę tik nuo 1984 metų (b.l.56), todėl raštiniais įrodymais nėra galimybės nustatyti, ar laidojant O.R., Žurnale buvo įrašyti D.J.R. duomenys. Taisyklės nereglamentuoja, kaip sprendžiamas pripažinimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu klausimas, kai Žurnalas (tuo pačiu ir įrašai jame) nėra išlikęs. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas paaiškino, kad tokius klausimus sprendžia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Identifikavimo komisija. Nors Identifikavimo komisijos nuostatai Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje nėra patvirtinti, tačiau atsakovės atstovo paaiškinimas bei byloje pateikti šios komisijos posėdžių protokolai patvirtina, kad šiai komisijai pavesta nagrinėti ir asmenų prašymus pripažinti juos asmenimis, atsakingais už kapavietės priežiūrą.
Ginčo atveju pareiškėjos prašymas, kuriuo ji siekė būti pripažinta asmeniu, atsakingu už kapavietės, kurioje palaidota O. R., priežiūrą, buvo apsvarstytas Identifikavimo komisijoje, ši pareiškėjos prašymo netenkino. Šio Identifikavimo komisijos sprendimo pagrindu ir buvo priimtas atsakovės sprendimas, kuris buvo ginčijamas Komisijoje. Tiek atsakovės 2012-04-06 sprendimas, tiek Identifikavimo komisijos sprendimas grindžiamas Taisyklių 31 punktu.
Taisyklių V skirsnis reglamentuoja kapaviečių identifikavimo klausimus. Šio skirsnio 31 punktas nustato, kokius dokumentus turi pateikti asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę, tuo pačiu apibrėždamas ir sąlygas, kada tokį kapą ir tapatybę reikia identifikuoti, o būtent: kai neišliko palaidotų asmenų palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) Žurnale. Pagal minėto 31 punkto prasmę prašymą identifikuoti kapavietę gali pateikti tik palaidoto asmens artimi giminaičiai ar sutuoktinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kapą reikia identifikuoti, jeigu nėra nė vieno iš šiame punkte nurodytų duomenų, pagal kurios galima nustatyti kapavietėje palaidoto asmens tapatybę. Ginčo atveju byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad O. R. palaidojimo vietą žymi paminklinis akmuo, kuriame nurodyta palaidoto asmens pavardė (b.l.39). Pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų G.V., M.K., A.A.T., I.K., S.B. parodymai patvirtina, kad šioje kapavietėje palaidota būtent O.R. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Todėl laikytina, kad kapavietės identifikuoti nereikėjo, toks pareiškėjos prašymas atsakovei ir nebuvo pateiktas. Kas laikomas asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, nustato ne Taisyklių 31, o 20 punktas, todėl laikytina, kad atsakovė, priimdama sprendimą atsisakyti D. J. R. pripažinti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 31 punktu.
Pagal Taisyklių 20 punktą, atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu įvardijamas laidojantis asmuo. Ši teisės norma aiškintina kartu su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Laidojančio asmens sąvoka yra įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 14 punkte, kuris nustato, kad laidojantis asmuo - tai asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos, paskirtas šiai valiai vykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente,- testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, - kiti artimi giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo valią dėl savo palaikų laidojimo pareikšti ir laidojantį asmenį paskirti gali CK nustatyta tvarka sudarytame testamente arba CK nustatyta tvarka patvirtintame rašytiniame pareiškime. Minėto Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad tuo atveju, kai miręs asmuo iki savo mirties šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens ar jo paskirtas asmuo dėl objektyvių priežasčių negali organizuoti laidojimo ar atsisakė tai daryti, laidojimą organizuoja mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, - kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Šių teisės normų analizė įgalina daryti išvadą, kad mirusįjį laidojančiu asmeniu gali būti ir asmenys, nesantys mirusiajam artimais giminaičiais.
Pagal Taisyklių 14 punktą, leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Pareiškėja patvirtino, kad mirusioji O.R. buvo vieniša, be pareiškėjos, kitų giminaičių neturėjo, D.J.R. organizavo O.R. laidojimą ir leidimas palaidoti mirusią O.R. buvo išduotas jai. Šie pareiškėjos paaiškinimai bylos medžiaga nėra paneigti, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas, patvirtina teismo posėdyje apklaustų liudytojų G.V., M.K., A.A.T., I.K., S.B. parodymai. Teismo nuomone, šias aplinkybes patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2012-11-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas yra išduotas R. D., J. (b.l.63).
Išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad D.J.R. buvo O.R. laidojantis asmuo, jai buvo išduotas leidimas ją palaidoti. Ji atitinka Taisyklių 20 punkte nurodytas sąlygas, todėl ir nesant išlikusių Žurnalų, ji laikytina atsakingu už O. R. kapavietės priežiūrą asmeniu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti Sprendimą nėra pagrindo. Todėl atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta sąvoka „pripažinti ją Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse kvartale 89, eilėje 5 esančios kapavietės 10 prižiūrėtoja“ pagal Taisyklių 20 punkto nuostatas turėtų būti suprantama kaip sąvoka „ pripažinti ją asmeniu, atsakingu už Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse kvartale 89, eilėje 5 esančios kapavietės 10 priežiūrą“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012-05-02 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.