Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

2020-01-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-649-329/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
2YT-649-329/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04359-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. L.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
VMI prie LR FM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-649-329/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04359-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.; (S) 3.5.8.; 3.5.8.3.; 3.5.26.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 28 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą išieškojimą nepagrįstu ir vykdomąją bylą sustabdyti iki kol bus išnagrinėtas skundas.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. birželio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateikė skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirta 800 Eur bauda. Teismas, įvertinęs tai, jog nutarimo apskundimo procesą pirmumo tvarka nagrinėja nutarimą priėmusi institucija, o ne teismas, nutarė pareiškėjo paduotą skundą persiųsti Marijampolės AVPK kaip kompetentingai institucijai. Pareiškėjo teigimu, teismas, atsisakydamas priimti skundą, turėjo jį persiųsti Marijampolės AVPK, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių skundas laiku persiųstas nebuvo ir iki šiol nėra išnagrinėtas. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, jog skundas nebuvo išnagrinėtas, sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 21 d., gavęs antstolės patvarkymą dėl jo atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos. Pareiškėjas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTP tarnyba), prašydamas paskirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, siekiant kreiptis į teismą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir jo pažeistų procesinių teisių gynimo. Pareiškėjas siekė, jog skundas dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo būtų peržiūrėtas. Pareiškėjo manymu, yra pagrindas stabdyti skolos išieškojimą iki kol bus aišku, ar bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas teigia, jog tolimesnis skolos išieškojimas, neišnagrinėjus jo pateikto skundo dėl priimto nutarimo, kurio pagrindu pradėtas išieškojimas, ateityje gali sukelti neigiamų pasekmių ir apsunkinti padėtį, kadangi, Marijampolės AVPK tenkinus pareiškėjo skundą, visos lėšos, kurias antstolis išieškojo, turėtų būti jam grąžintos. Pareiškėjo manymu, antstolė, nesulaukdama skundo išnagrinėjimo, nepagrįstai pradėjo skolos išieškojimą, todėl patvarkymas dėl skolos išieškojimo turėtų būti stabdomas (b. l. 2–3).

Antstolė su pareikštu skundu nesutinka, jo nagrinėjimą perdavė teismui.

Antstolė nurodo, jog vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) (duomenys neskelbtini) d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 800 Eur baudos išieškojimo iš skolininko D. L.. Antstolės teigimu, dėl vykdymo procese atliekamų veiksmų skolininkui pranešta tinkamai : išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išsiųstas raštas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolė, nesutikdama su pareiškėjo pateiktais argumentais, pažymėjo, kad vykdymo procesą pradėjo tam turėdama pagrindą, kadangi vadovavosi (duomenys neskelbtini) d. VMI vykdomuoju raštu, kuriuo ir buvo pradėtas skolos išieškojimas dėl 800 Eur baudos, paskirtos administracinio nusižengimo byloje, ir kuris buvo galiojantis, pateiktas per informacinę mokesčių administravimo sistemą, todėl abejonių dėl vykdomojo dokumento galiojimo nekilo. Antstolės teigimu, jei vykdomasis dokumentas galioja, jis turi būti vykdomas. Antstolė pažymi, jog ji nevertina vykdomojo dokumento teisėtumo ar pagrįstumo, ji tik įvertina ir nustato vykdomojo dokumento kaip procesinio dokumento tinkamumą. Antstolės teigimu, teisės aktai numato baigtinį sąrašą atvejų, leidžiančių ar suteikiančių pareigą stabdyti vykdomąją bylą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo tuo pagrindu, jog nesutinka su skolos išieškojimu, pasak antstolės, į sąrašą neįeina. Atsižvelgiant į visa tai, antstolė pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti (b. l. 1).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo išieškotoja VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu, palaiko antstolės poziciją, išdėstytą 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkyme ir skundą atmesti (b. l.14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

Byloje kilo ginčas dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir nepagrįstai pradėto skolos išieškojimo.

Byloje ir vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateikė skundą dėl Marijampolės AVPK priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirta 800 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, teismas, atsisakydamas priimti skundą, 2019 m. liepos 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė persiųsti gautą skundą išankstinei ginčo ne teisme nagrinėjimą vykdančiai institucijai, tai yra Marijampolės AVPK, tačiau skundas iki 2020 m. sausio 22 d. išsiųstas nebuvo.

Pareiškėjas, manydamas, jog skundas vis dar nagrinėjamas, laiku nesumokėjo jam paskirtos piniginės baudos, kuri turėjo būti sumokėta VMI, dėl ko VMI (duomenys neskelbtini) d. antstolei išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo prašė skolininko atžvilgiu pradėti išieškojimą dėl 800 Eur skolos.

Antstolė, įvertinusi vykdomojo rašto tinkamumą ir jį priėmusi vykdymui, (duomenys neskelbtini) d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdymo procesą ir skolos išieškojimą. Skolininkui nevykdant prievolės sumokėti baudą, antstolė nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko atsiskaitomųjų banko sąskaitų. Skolininkas, nors ir nesutiko su jam paskirtos baudos dydžiu, būdamas garbaus amžiaus ir tuomet dar neturėdamas atstovo, galinčio jį atstovauti, 2019 m. spalio 16 d. antstolės kontoroje parašė prašymą leisti vykdymo išlaidas kas mėnesį nuskaičiuoti nuo jo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Medicinos banke, dalimis, tai yra po 50 Eur. Skolininko teigimu, 2019 m. gruodžio 9 d. jis kreipėsi į VGTP tarnybą, prašydamas paskirti advokatą, siekiant atnaujinti terminą skundui paduoti ir apginti jo kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeistas procesines teises. Kadangi skundas nebuvo tinkamai persiųstas nutarimą priėmusiai institucijai, o išieškojimas dėl priteistos skolos yra vykdomas iki šiol, pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl galimai neteisėtų ir nepagrįstų antstolio veiksmų. Tuo tarpu antstolis, išnagrinėjęs skundą, nutarė jo netenkinti, kadangi vykdymo procesas pagal tinkamą ir galiojantį vykdomąjį dokumentą pradėtas pagrįstai.

Civilinio proceso teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, tai yra jose teismas turi būti aktyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, tačiau teismas neturi teisės išeiti už pareikšto reikalavimo ribų. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, tai yra tikrinama, ar teisėtas yra antstolės patvarkymas, kuriuo pradėtas skolos išieškojimas. Nagrinėjamu atveju teismas analizuoja skundžiamo patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Pažymėtina, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal (duomenys neskelbtini) d. VMI vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 800 Eur baudos išieškojimo iš skolininko D. L., naudodamasi įstatymo jai suteikta teise, pradėjo vykdymo procesą, remdamasi apskųstu ir neįsiteisėjusiu nutarimu, kas prieštarauja nustatytai tvarkai, jog vykdymo procesas pradedamas tik dėl įsiteisėjusių procesinių sprendimų.

Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 6 punktu, vienais iš vykdomųjų dokumentų pripažintini institucijų ar pareigūnų nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylose. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Tokia pati tvarka numatyta ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjime ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog teismo nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose turi būti vykdomi nuo jų įsiteisėjimo momento (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 668 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, turi būti vykdomi suėjus jų apskundimo terminui (ANK 668 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su tuo, apskundus nutarimą vykdymo procesas galimas tik išnagrinėjus pateiktą skundą.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Vyriausiasis specialistas M. Matulevičius administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi (transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai neblaivumas siekia daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) paskyrė pareiškėjui administracinio nusižengimo nuobaudą – 800 Eur baudą bei 12 mėnesių laikotarpiui atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Kaip matyti iš pateikto skundo kopijos administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, tačiau nesutiko su jam paskirta nuobauda, kadangi, įvertinus tai, jog (duomenys neskelbtini) d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, buvo pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tuo pagrindu pareiškėjas, laikydamasis ANK 623 straipsnyje nustatytos nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarkos, nepraleisdamas nustatyto termino, (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės apylinkės teismui pateikė skundą dėl nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, kuris teisme užregistruotas (duomenys neskelbtini) d.

Nustatyta ir tai, jog Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) D. L. skundą, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 622, 625 straipsniais (nustatyta išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka), 2019 m. liepos 1 d. priėmė nutartį, kuria nutarė skundą persiųsti nutarimą priėmusiai institucijai – Marijampolės AVPK. Administracinio nusižengimo byloje matyti, jog teismui atsisakius priimti skundą, skundas vykdymo proceso pradėjimo metu nebuvo persiųstas nutarimą priėmusiai institucijai ir nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Teismas, vadovaudamasis naujausiais Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atkreipia dėmesį į tai, jog skundas dėl paskirtos baudos dėl subjektyvių aplinkybių tinkamai perduotas Marijampolės AVPK tik 2020 m. sausio 22 d. Marijampolės AVPK skundą tenkinti atsisakė ir pateikė jį spręsti teismui. Kaip matyti iš „Liteko“ duomenų, pareiškėjo skundas teisme gautas tik 2020 m. sausio 27 d. ir dar nėra išnagrinėtas (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi aplinkybės, dėl kurių vykdymo procesas negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti stabdomas, iki šiol nėra išnykusios.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, neginčijamai nustatyta, jog nutarimas, dėl kurio D. L., nepraleisdamas įstatymo nustatyto 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos termino (ANK 623 straipsnis) pateikė skundą, vykdymo pradžios metu dar nebuvo įsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas. Tai patvirtina byloje pateiktas pareiškėjo atstovo advokato D. G. (duomenys neskelbtini) d. prašymas, kuriame nurodoma, jog atsakymas į pateiktą skundą vis dar nėra gautas. Taip pat patvirtina ir (duomenys neskelbtini) d. Kelių policijos skyriaus pranešimas, kuriame nurodoma, jog skundas laiku nebuvo gautas dėl to, jog šis iš teismo buvo persiųstas ne nutarimą priėmusiai institucijai, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. advokatui. Visa tai suponuoja išvadą, jog apskundus nutarimą dėl D. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir šio neišnagrinėjus, nutarimas liko neįsiteisėjęs, todėl vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo negalėjo būti pradėtas.

Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs pareiškėjo D. L. skundą, turėjo patikrinti skunde nurodytus faktus ir jiems pasitirtinus turėjo teisę stabdyti vykdymo bylą arba vykdymo veiksmus atidėti. Įstatyme numatyti baigtiniai sąrašai atvejų, kuomet įmanomas vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymas, numatant tokią antstolio pareigą arbą teisę (CPK 626 straipsnis, 627 straipsnis). Antstolio teigimu, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas vykdomąją bylą stabdyti pateiktas be pagrindo, kadangi nesutikimas su vykdomu išieškojimu nėra įtvirtintas kaip pagrindas taikyti vykdomosios bylos sustabdymą. Teismas, įvertinęs tai, jog vykdymo procesas pradėtas pažeidžiant įstatymo numatytą tvarką, tai yra pradedant vykdymą neįsiteisėjus galutiniam procesiniam dokumentui, yra pagrindas stabdyti vykdymo procesą ir jame atliekamą skolos išieškojimą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Marijampolės AVPK priimto nutarimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad antstolė, pradėdama vykdymo procesą dėl neįsiteisėjusio nutarimo, skolos išieškojimą pradėjo nepagrįstai, todėl skundas tenkinamas ir vykdymo procesas stabdomas iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510–513 straipsniais, 627 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. L. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų tenkinti visiškai ir stabdyti vykdymo procese pradėtą skolos išieškojimą iki bus išnagrinėtas D. L. skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui išieškotojai, antstolei.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė