- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- eI3-1159-484/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „FishNet“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo
- Kategorijos
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovei advokatei A. G.,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „FishNet“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „FishNet“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (toliau – Fondas) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą neskirti valstybės pagalbos Nr. 10S-553/2021 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 21R-596(AG-522/07-2021); 3) įpareigoti UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą iš naujo spręsti 2021 m. birželio 17 d. Bendrovės paraiškų dėl sumokėtų palūkanų kompensavimo tinkamumo klausimą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-89 „Dėl Žemės ūkio ministro 202-08-14 įsakymo Nr. 3D-601 „Dėl valstybės pagalbos priemonės „Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas žuvininkystės sektoriui COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu schemos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau vadinama – „Priemonės schema“), 2021 m. birželio 17 d. pateikė Fondui paraiškas dėl valstybės pagalbos suteikimo kompensuojant palūkanas už iš finansų įstaigų gautas paskolas. Fondo direktorius, išnagrinėjęs Bendrovės paraiškas dėl dalies finansų įstaigai sumokėtų palūkanų už suteiktas paskolas ir (ar) kredito linijas kompensavimo, 2021 m. birželio 30 d. priėmė Sprendimą nesuteikti Bendrovei valstybės pagalbos kompensuojant palūkanas pagal 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 gruodžio 30 d. pasirašytas paskolos sutartis su Olandijos fondu „Stichting Don Pedro“, (toliau – Paskolos davėjas), motyvuodamas tuo, kad palūkanos už gautas paskolas ar kreditus yra kompensuojamos tik iš Lietuvoje įsisteigusių finansų įstaigų, o Paskolos davėjas nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje.
Nesutikdama su Fondo Sprendimu, pareiškėja 2021 m. liepos 19 d. pateikė skundą LAGK, kuri 2021 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą atmesti skundą kaip nepagrįstą (toliau – LAGK sprendimas). LAGL sprendimą motyvavo tuo, kad: 1) Paskolos davėjas „Stichting Don Pedro“ nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje, Bendrovė nepateikė jokių duomenų, liudijančių apie Paskolos davėjo įregistravimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nei kaip juridinio asmens, nei kaip užsienio valstybės juridinio asmens padalinio; 2) Priemonės schemos 7.1. papunktyje nurodyta, kad Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas pagal Priemonę yra valstybės pagalba, kuri teikiama pagal 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 ligos protrūkį, sistema“ su visais pakeitimais (toliau vadinama – „Komunikatas“) ir šios schemos nuostatas. Kadangi Komunikate nėra nurodyta finansų įstaigos apibrėžimo, Fondas, veikdamas Lietuvos Respublikoje ir teikdamas valstybinę pagalbą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, priimdamas ginčijimą Sprendimą tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatomis, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų. Taip pat pareiškėja nurodo, kad LAGK netenkino jo prašymo dėl LAGK kreipimosi į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, dėl Paskolos davėjo diskriminacijos lyginant su analogiškoje padėtyje esančiomis Lietuvos finansų įstaigomis, motyvuojant atsisakymą tuo, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas nenumato tokios teisės LAGK.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad tiek LAGK, tiek Fondas netinkamai aiškina Komunikate ir Priemonės schemoje nurodomos finansų įstaigos sąvoką, t. y. sąvoka yra aiškinama per siaurai, kaip apimanti vien tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusius juridinius asmenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra pripažįstami finansų įstaigomis. Pabrėžia, kad, kaip ir minėjo Komisija savo sprendime, Komunikate nėra nurodomas finansų 3 įstaigos apibrėžimas. Todėl tai, jog valstybės pagalba yra teikiama Lietuvos Respublikoje, neleidžia daryti išvados, jog pagalba Lietuvos subjektams gali būti teikiama tik tuo atveju, kai jie paskolas gavo iš Lietuvos finansų įstaigų. Būtina vadovautis ir Europos Sąjungos esminiais principais, kurie yra Europos Sąjungos veikimo pagrindas.
Pažymi, kad įsisteigimo laisvė ir paslaugų teikimo laisvė yra vieni pagrindinių ES teisės principų. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 straipsniu vienos valstybės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai draudžiami. Pareiškėja įsitikinusi, kad Komisijos finansų įstaigų apibrėžimo interpretavimas ir argumentavimas yra netinkamas, ir tuo pačiu diskriminuojantis kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusias finansų įstaigas.
Pareiškėja skunde remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išaiškinimu Gebhard byloje (bylos Nr. C‑55/94). Teisingumo Teismas šioje byloje nurodė, kad įsisteigimo laisvė suprantama ne tik kaip diskriminacijos draudimas, bet ir kaip platus įsisteigimo apribojimų draudimas, nes, remiantis Teisingumo Teismo praktika, konstatuotina, kad draudžiama ne tik tiesioginė, ar netiesioginė diskriminacija, tačiau bet kokios taisyklės, nors ir nediskriminuojančios, bet apribojančios mažiau patrauklią įsisteigimo laisvę. Teisingumo Teismo praktikoje įsisteigimo laisvės ir (arba) laisvės teikti paslaugas apribojimu laikomos visos priemonės, kurios draudžia, daro ne tokį patrauklų SESV 49 ir 56 straipsniuose nustatytų laisvių įgyvendinimą arba trukdo jas įgyvendinti (žr. 2015 m. sausio 22 d. Sprendimo Stanley International Betting ir Stanleybet Malta, C‑463/13, EU:C:2015:25, 45 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Teisingumo teismas, byloje Nr. C-327/12 aiškindamas SESV 49 straipsnyje įtvirtintus draudimus, susijusius su įsisteigimo laisvės ribojimais, konstatavo, kad šiai nuostatai prieštarauja visos nacionalinės priemonės, kurios gali trukdyti Sąjungos piliečiams įgyvendinti Sutartimi užtikrinamą įsisteigimo laisvę arba šį įgyvendinimą padaryti ne tokį patrauklų. Apribojimo sąvoka apima priemones, kurių imasi valstybė narė ir kurios, nors ir taikomos vienodai, turi poveikio kitų valstybių narių įmonių patekimui į rinką ir taip sudaro prekybos Bendrijos viduje kliūčių (žr. 2009 m. balandžio 28 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-518/06, Rink. p. I-3491, 63 ir 64 punktus ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo DKV Belgium, C‑577/11, 31–33 punktus). Minimoje Teisingumo Teismo byloje susiklostė panašus ginčas, kaip ir šioje administracinėje byloje: Italijos nacionaliniai teisės aktai ribojo galimybę kitoje valstybėje narėje įsisteigusiai įmonei Italijoje teikti sertifikavimo paslaugas. Teismas nustatė, kad šis draudimas iš kitoje nei Italijos Respublika valstybėje narėje įsisteigusių ir Italijos teisės aktuose numatytas sąlygas atitinkančių įmonių atima galimybę sukurti veiksmingesnę konkurenciją atitinkamoje valstybėje narėje nuolat įsisteigusioms įmonėms, kurios dėl šios priežasties turi daugiau galimybių pelnyti klientų lojalumą nei užsienyje įsisteigusios įmonės (pagal analogiją žr. 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo CaixaBank France, C-442/02, Rink. p. I-8961, 13 punktą ir minėto Sprendimo Cipolla ir kt. 59 punktą).
Pareiškėja, atsižvelgdama į aukščiau paminėtą Teisingumo Teismo praktiką ir išaiškinimus, daro išvadą, jog Fondo ir Komisijos Sprendimai dėl jos paraiškų buvo priimti pažeidžiant SESV 49 straipsnyje įtvirtintą įsisteigimo laisvės principą, kadangi palankiau yra vertinama Lietuvoje įsisteigusi finansų įstaiga, negu įmonė Nyderlanduose ar kitoje valstybėje narėje. Be to, schemoje įtvirtintos nuostatos įsisteigimo laisvę Olandijos fondui padarė mažiau patrauklią, skirtingas valstybės narės ir Lietuvos juridinių asmenų vertinimas gali atgrasinti nuo steigimosi teisės kitoje valstybėje narėje įgyvendinimo (Teisingumo Teismo bylą C–436/00).
Pabrėžia, kad valstybės pagalba kompensuojant palūkanas už paskolas ir kreditus, gautus iš finansų įstaigų, tikslas padėti nuo COVID-19 nukentėjusioms Lietuvos įmonėms bus nepasiektas, jeigu valstybės pagalba nebus skiriama Lietuvoje veikiančiai Bendrovei, taip jai padedant sumažinti dėl pandemijos atsiradusias neigiamas pasekmes vien dėl tos priežasties, kad Paskolos davėjas nėra registruotas Lietuvoje. Atkreipia dėmesį, kad Paskolos davėjui Lietuvos teisės aktai nenumato įsipareigojimų formalizuoti savo veiklą Lietuvoje, įsteigiant įmonę, filialą, atstovybę ar kitokiu būdu.
Pareiškėja, remdamasi SESV 267 straipsniu bei atsižvelgdama į tai, kad šioje administracinėje byloje yra remiamasi Europos Sąjungos teisės aktais ir sprendžiama dėl šių teisės aktų taikymo bei aiškinimo, jeigu teismas mano, kad esami Lietuvos teisės aktai riboja jos galimybę kompensuoti palūkanas, teismo prašo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo išaiškinant, ar šie Lietuvos teisės aktai nustatydami, kad kompensacijos (valstybės pagalba) teikiamos tik tuo atveju, kai paskola suteikiama Lietuvos įmonės ir neturi būti teikiama, kai paskola suteikiama kitoje ES valstybėje įsteigtos įmonės, neprieštarauja SESV įtvirtintiems principams.
Šalies argumentai
Atsakovas Fondas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad, vadovaudamasis 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatu „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 ligos protrūkį, sistema“, žemės ūkio ministro įsakymu, 2021 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 10S-553/2021 nesuteikti pareiškėjai valstybės pagalbos kompensuojant palūkanas pagal 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis su Nyderlanduose įsteigtu ir veikiančiu fondu „Stichting Don Pedro“, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, fondas „Stichting Don Pedro“ nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje.
Fondas pažymi, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas aiškiai apibrėžia (1 dalies 2 punktas), kad yra taikomas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita. Įstatymas nustato, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įmonių ir kredito įstaigų, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, steigėjams, dalyviams bei vadovams, šių teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pabaigos ir pertvarkymo sąlygas, tvarką bei ypatumus, taip pat finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad finansų įstaiga – tai finansų įmonė arba kredito įstaiga. Finansų įmonė - tai Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punkte, nurodytų finansinių paslaugų teikimas (2 straipsnio 7 dalis). Savo ruožtu, įstatymo III skirsnis reglamentuoja užsienio valstybių finansų įstaigų veiklą Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų finansų įstaigų teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje. Įstatymas nustato, kad užsienio valstybės finansų įstaiga gali Lietuvos Respublikoje steigti kontroliuojamas įmones arba įsigyti jau veikiančių įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, steigti filialus ir atstovybes (11 straipsnio 1 dalis), taip pat privalo gauti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos leidimą ir (ar) licenciją (jeigu įstatymai nustato, kad toks leidimas ar licencija yra būtina) teikti finansines paslaugas (11 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų įstaiga gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai perdavė įstaigos veiklos planą ir nurodė veiklos rūšis, numatomą filialo adresą, struktūrą bei informaciją apie filialo vadovus (12 straipsnio 1 dalis).
Paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog nei 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 ligos protrūkį, sistema“, nei Priemonės schema neįtvirtino finansų įstaigos apibrėžimo, atsakovas – bendrovė, įsteigta Lietuvos Vyriausybės nutarimu, veikianti pagal Lietuvos Respublikos teisę – nustatydamas, kas yra laikytina finansų įstaiga, kuriai sumokėtas palūkanas galima būtų dalinai kompensuoti palūkanas sumokėjusiems akvakultūros subjektams, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu. Pažymi, kad LAGK sprendimu atmetusi pareiškėjos skundą dėl Sprendimo neskirti valstybės pagalbos pareiškėjui, palaikė jo poziciją.
Fondas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, jog fondas „Stichting Don Pedro“ nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pateikė duomenis, įrodančius, kad šis fondas yra Nyderlanduose registruotas ir veikiantis fondas, kurio veikla – investicijos, pinigų skolinimas, vidutinis jo darbuotojų skaičius – 2 (2019, 2020 m.), registracijos kodas 857902350, registruotos buveinės adresas c/o Genint SA, Rue Jean-Calvin 12, CH-1204, Ženeva, Šveicarija, direktorius R. A. Pareiškėja nei atsakovui, nei LAGK nepateikė duomenų, liudijančių apie fondo „Stichting Don Pedro” veiklos įregistravimą Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad valstybės pagalba Lietuvos subjektams gali būti teikiama tik tuo atveju, kai jie paskolas gavo iš Lietuvos finansų įstaigų. Pažymi, kad Lietuvos teisės aktai aiškiai įtvirtina sąlygas ir galimybes užsienio finansų įstaigoms veikti Lietuvos Respublikoje, todėl valstybės pagalba (palūkanų kompensavimas) gali būti teikiama Lietuvos subjektams, jeigu paskolas jie gavo ir iš užsienio valstybių finansų įstaigų, kurios veikia Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Fondas taip pat nesutinka su pareiškėjos aiškinimu, kad fondas „Stichting Don Pedro“ yra laikytinas finansų įstaiga pagal Olandijos teisės aktus, todėl jis turėtų būti prilyginamas finansų įstaigai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnis. Teigia, kad atsakovas negali vertinti paskolos davėjo statuso, remdamasis Olandijos (ar Šveicarijos) teise, ir juo labiau negali remiantis kitų valstybių nacionaliniais teisės aktais prilyginti Nyderlandų fondo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme įtvirtintam finansų įstaigos apibrėžimui. Nyderlandų fondo veikla nėra reguliuojama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, todėl jo veikla negali būti įvertinama pagal šiame įstatyme nustatytus finansų įstaigų veiklai, jų valdymui keliamus reikalavimus (valdymo, skaidrumo, kontrolės).
Pažymi, kad šią atsakovo poziciją ginče palaiko ne tik LAGK, bet ir Lietuvos valstybei nuosavybės teisė priklausančių 100 % atsakovo akcijų valdytoja patikėjimo teise – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuri 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 2D-2243 (5.44 E) „Dėl gauto skundo“ išaiškino, jog ŽŪM įsakymu patvirtintos schemos 5 punkte yra nustatytos valstybės pagalbos teikimo, t. y. palūkanų kompensavimo, sąlygos. Viena iš palūkanų kompensavimo sąlygų – paskola turi būti suteikta finansų įstaigos. Ministerijos nuomone, sąvoka „finansų įstaiga“ turi būti suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. Įvertinus tai, kad pareiškėjai paskolą suteikęs paskolos davėjas nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatas, ministerijos nuomone, palūkanos Pareiškėjui nekompensuotinos.
Šalies argumentai
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad Sprendimas ir LAGK sprendimas buvo priimti pažeidžiant SESV 49 straipsnyje įtvirtintą įsisteigimo laisvės principą. Pažymi, kad abu sprendimai, kuriuos skundu prašoma panaikinti, yra priimti pareiškėjos – Lietuvoje įsteigtos ir veikiančios bendrovės, atžvilgiu. Nurodo, kad vadovaujantis Komunikato 6 punktu, „pagalba, kuri pagal šį komunikatą, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 3 d. b p., valstybių narių įmonėms skiriama per bankus kaip finansinius tarpininkus, tiesiogiai naudinga toms įmonėms. Tokios pagalbos tikslas nėra išsaugoti ar atkurti bankų gyvybingumą, likvidumą ar mokumą.“ Taigi, valstybių narių pagalbos priemonės pagal šį komunikatą yra skirtos sunkumus dėl COVID-19 protrūkio patiriančioms įmonėms, o ne finansų tarpininkams, kurie gali dalyvauti priemonės vykdyme, todėl skundžiami sprendimai nėra priimti Nyderlandų subjekto atžvilgiu ir niekaip neįtakoja nei jo veiklos, nei jo interesų. Pažymi, kad ŽŪM įsakymo, kuriuo patvirtinta Priemonės schema, 4 punktas aiškiai įtvirtino valstybės pagalbos subjektus: pagalba pagal priemonę teikiama akvakultūros subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba; ir (ar) akvakultūros produktų gamyba ir jų (savo pagamintų akvakultūros produktų) perdirbimu.
Nurodo, kad Europos Sąjungos bendrovių teisės doktrinoje pripažįstama, jog SESV 49 straipsnio įtvirtinta įsisteigimo laisvė suteikia juridiniams asmenims dvejopo pobūdžio teises: pirminio įsisteigimo teisę, t. y. teisę pradėti ir vykdyti savarankišką bendrovės veiklą kitoje valstybėje narėje, taip pat steigti įmones ir vadovauti joms; antrinio įsisteigimo teisę - teisę steigti atstovybes, filialus ir antrines įmones. Atsakovas pažymi, kad Nyderlandų fondas „Stichting Don Pedro” nėra įsisteigęs Lietuvoje. Pareiškėjo skundžiamais Fondo ir LAGK sprendimais fondui „Stichting Don Pedro” nėra sudaromos kliūtys ar diskriminuojančio pobūdžio procedūros įgyvendinti įsisteigimo laisvę Lietuvos Respublikoje, juo labiau šiais sprendimais nėra niekaip ribojama fondo vykdoma veikla. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atsakovas nepalaiko ir pareiškėjos prašymo teismui kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Atsakovė 2022 m. sausio 21 d. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepimo į jį argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Fondo Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nebuvo skirta valstybės pagalba palūkanoms pagal sutartis su Paskolų davėju kompensuoti ir LAGK sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Fondo Sprendimo, bei įpareigojimo Fondą iš naujo spręsti valstybės pagalbos teikimo pareiškėjai klausimą pagal jos pateiktas paraiškas teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. birželio 18d. Fondui 18 pateikė dvi paraiškas dėl dalies finansų įstaigai sumokėtų palūkanų už suteiktas paskolas ir (ar) kredito linijas kompensavimo. Paraiškose (2 dalis) nurodė informaciją apie paskolą: finansų įstaigos skyriaus, padalinio pavadinimas, adresas – „Strictting Don Pedro“ fondas, atstovo Kalvarijų g. 47-4, Vilnius; paskolos paskirtis – investicijos; paskolos sutarties pasirašymo data atitinkamai 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d.; paskolos sutarties trukmė (mėnesiais) – 24; paskolos suma atitinkamai 475 000 Eur ir 525 000 Eur. Paraiškose (7 dalis) nurodyti duomenys palūkanų kompensacijos mokėjimui: „Strictting Don Pedro“ fondas, reg. kodas 857902350, Nyderlandai; ūkio/įmonės atsiskaitomosios sąsk. nr. - nenurodytas (b. 1. 8-10, 27-29). Pareiškėjo ir Paskolos davėjo 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytose paskolų sutartyse nurodyta, kad paskola suteikiama upėtakių fermos modulio statybai (2 straipsnis), už paskolą nustatomos 7,5 proc. dydžio metinės palūkanos (4 straipsnio 1 dalis) (LAGK byla, b. 1. 4-7, 56-60).
Fondas, įvertinęs pareiškėjos paraiškas, vadovaudamasis 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatu „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 ligos protrūkį, sistema“ su visais pakeitimais (toliau –Komunikatas) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 3D-601 patvirtinta valstybės pagalbos priemonės „Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas žuvininkystės sektoriui COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schema (toliau – Priemonės schema), 2021 m. birželio 30 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 10S-553/2021 „Dėl valstybės pagalbos neskyrimo“ nesuteikti pareiškėjai valstybės pagalbos kompensuojant palūkanas pagal 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. pasirašytas sutartis su fondu „Stichting Don Pedro“, kadangi Paskolos davėjas nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje (LAGK byla, b. 1. 17).
Pareiškėja 2021 m. liepos 20 d. kreipėsi į LAGK su skundu dėl Fondo Sprendimo (LAGK byla, b. l. 1-3).
Papildomai pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. LAGK pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Fondo pozicija, jog valstybės pagalbos Priemonės schema numato palūkanų kompensavimą, kai paskola suteikta Lietuvos Respublikos įmonės arba užsienio valstybės įmonės padalinio, kuris veikia Lietuvos Respublikoje. Jeigu Komisija sutiktų su tokiu teisės aktų aiškinimu, tuomet jie prieštarauja Europos Sąjungos pamatinėms teisėms, kaip nurodyta pareiškėjos skunde. Jeigu LAGK kyla abejonių priimant sprendimą šioje administracinėje byloje, pareiškėja prašė LAGK kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ar paminėti Lietuvos teisės aktai nustatydami, kad kompensacijos (valstybės pagalba) teikiamos tik tuo atveju, kai paskola suteikiama Lietuvos įmonės ir neturi būti teikiama, kai paskola suteikiama kitoje Europos Sąjungos valstybėje įsteigtos įmonės, neprieštarauja SESV įtvirtintiems principams (LAGK, b. l. 142-144).
LAGK 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 21R-596(AG-522/07-2021) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (LAGK byla, b. l. 171-176).
Nustatyta, kad Fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-89 „Dėl žemės ūkio ministro 2020-08-14 įsakymo Nr. 3D-601 „Dėl Valstybės pagalbos priemonės „Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas žuvininkystės sektoriui COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Priemonės schema), administruoja valstybės pagalbos priemonę „Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas žuvininkystės sektoriui COVID-19 protrūkio laikotarpiu“ pagal ŽŪM įsakymu patvirtintą priemonės schemą. Priemonės schemos 7.1. papunktyje nurodyta, kad Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas pagal Priemonę yra valstybės pagalba, kuri teikiama pagal 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 ligos protrūkį, sistema“ su visais pakeitimais (toliau - Komunikatas) ir šios schemos nuostatas. Valstybės pagalba pagal šią priemonę teikiama schemoje nustatytiems akvakultūros subjektams iki 2021 m. birželio 30 d. (Priemonės schemos 2 p., 4 p.).
Priemonės schemos 8.1 papunktyje Fondui nustatyta pareiga užtikrinti, kad teikiama valstybės pagalba atitiktų Komunikato ir šios schemos nuostatas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, Fondui teikdama paraiškas siekia, kad būtų kompensuotos palūkanos, sumokėtos fondui „Stichting Don Pedro“ pagal 2020 m. spalio 6 d ir 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis.
Priemonės schemos 5.1.2 papunktyje nurodyta, kad pagal priemonę kompensuojamos palūkanos, sumokėtos už paskolas investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti ir lizingo paslaugas, skirtas investicijoms finansuoti, suteiktas su garantija ir be garantijos. Pagal Priemonės schemos 5.3 punktą palūkanos, sumokėtos finansinėms įstaigoms, kompensuojamos esant šioms sąlygoms: 5.3.1. Tuo atveju, kai paskola paimta ir (ar) lizingo paslaugos su garantija ar be garantijos nupirktos nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir dėl šių paskolų ir (ar) lizingo paslaugų nėra priimta jokių sprendimų kompensuoti palūkanas: 5.3.1.1. kompensuojama:5.3.1.1.1. kai sprendimai dėl pagalbos skyrimo priimami nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 100 proc. palūkanų, sumokėtų nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 80 proc. palūkanų, sumokėtų nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5.3.1.1.2. kai sprendimai dėl pagalbos skyrimo priimami nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. – 100 proc. palūkanų, sumokėtų nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., ir 80 proc. palūkanų, sumokėtų nuo 2021 m. liepos 1 d.; 5.3.1.2. palūkanų kompensavimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 36 mėnesiai: 5.3.1.2.1. skaičiuojant nuo paskolos ir (ar) lizingo sutarties pasirašymo dienos, kai paskolos ir (ar) lizingo sutartis pasirašyta nuo 2021 m. sausio 1 d.; 5.3.1.2.2. skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 1 d., kai paskolos ir (ar) lizingo sutartis pasirašyta iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 5.3.1.3. maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija – 8 proc. 5.3.2. Tuo atveju, kai paskola su garantija paimta ir (ar) lizingo paslaugos su garantija nupirktos iki arba po schemos patvirtinimo ir dėl jų iki rugpjūčio 16 d. buvo priimti sprendimai dėl valstybės pagalbos ir (ar) nereikšmingos (de minimis) pagalbos kompensuojant palūkanas suteikimo: 5.3.2.1. kompensuojama 100 proc. palūkanų, sumokėtų nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., bet tik už tuos mėnesius, už kuriuos sumokėtos palūkanos nėra kompensuojamos pagal anksčiau priimtus sprendimus dėl valstybės pagalbos suteikimo; 5.3.2.2. maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija – 8 proc.; 5.3.3. Refinansavimo atveju: 5.3.3.1. kompensuojama 100 proc. palūkanų, sumokėtų nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.; 5.3.3.2. maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, – 8 proc.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.
Įstatymo viršenybės principas, įtvirtintas VAĮ 3 straipsnio 4 punkte, reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Pagal VAĮ 10 straipsnio 2 dalį privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus (VAĮ 10 straipsnio 3 dalis).
VAĮ 10 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti atliekamą tvarkomąjį veiksmą, asmenims nustatytas teises ir (ar) pareigas, administracinio sprendimo teisinį ir faktinis pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) aiškindamas VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatų taikymą yra pažymėjęs, jog administraciniame sprendime motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).
Iš ginčijamo Fondo Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjai nuspręsta nesuteikti valstybės pagalbos kompensuojant palūkanas pagal 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis su N. K. įsteigtu ir veikiančiu fondu „Stichting Don Pedro“, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalimi, fondas „Stichting Don Pedro“ nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje. Fondas Sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas taikomas finansų įstaigoms, Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita.
Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis Įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms – Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio Įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita. Pagal įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį, finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas.
Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad užsienio valstybės finansų įstaiga gali Lietuvos Respublikoje steigti kontroliuojamas įmones arba įsigyti jau veikiančių įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, steigti filialus ir atstovybes, taip pat privalo gauti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos leidimą ir (ar) licenciją (jeigu įstatymai nustato, kad toks leidimas ar licencija yra būtina) teikti finansines paslaugas. Tuo tarpu Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų įstaiga gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai perdavė įstaigos veiklos planą ir nurodė veiklos rūšis, numatomą filialo adresą, struktūrą bei informaciją apie filialo vadovus (Įstatymo 12 str. 1 d.).
Nustatyta, kad kartu su paraiškomis pareiškėja Fondui pateikė notaro patvirtintą fondo „Strictting Don Pedro“, kurio buveinė yra Amsterdame, Nyderlanduose, 2017 m. rugpjūčio 31 d. steigimo akto kopiją (LAGK byla, b. 1. 84-96), fondo „Strictting Don Pedro“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), dokumentą „Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2020-12-31“, pasirašytą direktoriaus R. A., kurį sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. sutrumpintas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad „Strictting Don Pedro“ yra Olandijoje registruotas fondas, pagrindinė jo veikla – investicijos, pinigų skolinimas, per 2020 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 2 (2019 m. – 2) (LAGK byla, b. 1. 30-38) bei Nepriklausomo auditoriaus išvadą, sudarytą 2021 m. birželio 28 d. UAB „Finansų konsultantai“ (LAGK byla, b. 1. 39-41).
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad fondas „Strictting Don Pedro“ veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo. Nepriklausomas auditorius, kurio išvadą pateikė pareiškėja, vertino ne Lietuvos Respublikoje veikiančios finansų įstaigos finansines ataskaitas. Ginčo dėl to, kad pagal aukščiau aptartą Lietuvos Respublikos nustatytą teisinį reglamentavimą Paskolos davėjas nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje, byloje nėra. Tačiau, nepaisant to, kad nurodyta finansų įstaiga neveikia Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Priemonės schemoje numatytos valstybės pagalbos priemonės tikslus, teismo įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl šios pagalbos teikimo pagrįstumo, Fondas visų pirma privalėjo įvertinti, ar pareiškėja atitinka Priemonės schemos 5.3 punkte nurodytas sąlygas kompensuoti palūkanas, sumokėtas finansinei įstaigai egzistavimo.
Kaip matyti iš Fondo Sprendimo turinio, Fondas jame nevertino ir nepasisakė, ar pareiškėja atitinka minėtas sąlygas. Fondo valdyba nenustatė ir nevertino faktinių aplinkybių, kada buvo sudarytos minimos paskolos sutartys su fondu „Strictting Don Pedro“, koks šių paskolų tikslas, ar paskolos buvo panaudotos pagal tikslą ir ar paskolų sutartyse numatytos nustatyto dydžio palūkanos buvo realiai sumokėtos šiam fondui.
Be to, pareiškėja taip pat teigia, kad Paskolos davėjas fondas „Strictting Don Pedro“ yra finansų įmonė pagal Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, remiantis Reglamento Nr. 575/2013 nuostatomis, o atsakovas nepagrįstai susiaurino šią sąvoką iki Lietuvoje veikiančios finansų įmonės. Kaip pagrįstai pastebėjo pareiškėja skunde, Komunikate nėra nurodyta finansų įstaigos apibrėžimo bei teritorinio priklausomumo. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (Es) Nr. 575/2013 2013 m. birželio 26 d. dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies g punkte. Įvertinus Reglamento Nr. 575/2013 bei direktyvų, į kurias nuorodas teikia minėtas reglamentas, nuostatas dėl finansų įstaigos bei finansų įmonės apibrėžties, darytina išvada, kad paskolos davėjas atitinka šias nuostatas ir laikytinas finansų įmone Europos Sąjungos teisės prasme. Iš Fondo Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl Fondas susiaurino Priemonės schemoje bei Komunikate vartojamą finansų įstaigos sąvoką iki Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatų. Atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad Žemės ūkio ministerija pateikė išaiškinimą dėl nagrinėjamos situacijos ir ginčo normų taikymo, nepašalina nurodyto Sprendimo trūkumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad Fondo Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, todėl yra teisinis pagrindas jį panaikinti ir įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas tenkintinas.
Kadangi Fondo Sprendimas naikintinas, kaip nemotyvuotas, ir Fondas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas, pareiškėjos prašymas kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nenagrinėjamas.
Pareiškėja prašo priteisti byloje turėtas atstovavimo išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja 2022 m. vasario 1 d. prašyme nurodė, kad patyrė 1 815 Eur išlaidų už teisines konsultacijas dėl skundo teismui pateikimo, skundo paruošimą ir pateikimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą jos interesams teisme, kurias patvirtina pateikdama 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 30-01/22 bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – 2022 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1929.
Pažymėtina, kad teisinės konsultacijos, teisės aktų ir teismų praktikos analizė yra sudedamosios teisinės paslaugos – skundo parengimo dalys, todėl atskirai nėra vertinamos. Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Bylos duomenys rodo, kad pareiškėją byloje atstovavo ir skundą teismui jos vardu parengė ir pateikė advokatas A. P.. Byloje vyko du teismo posėdžiai (2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. balandžio 4 d.), kurių bendra trukmė 26 min.
Teismas, įvertinęs suteiktų paslaugų apimtis, sudėtingumą ir trukmę, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (8.2 p.; 8.19 p.), daro išvadą, kad patirtos išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl visa apimtimi priteistinos pareiškėjos naudai iš Fondo.
Teismui priėmus sprendimą Fondo nenaudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Uždarosios akcinės bendrovės „FishNet“ skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 21R-596(AG-522/07-2021).
Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 10S-553/2021 neskirti valstybės pagalbos.
Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę Žemės ūkio paskolų garantijų fondą iš naujo įvertinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „FishNet” 2020 m. birželio 17 d. paraiškas ir dėl jų priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „FishNet“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.