Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, kaltinamajam P. P., jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2015-05-30 apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, du kartus ranka trenkė į kairįjį bei dešinį žandą savo sugyventinei N. S., po ko vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai į kairiąją koją bei delnu vieną kartą trenkė į dešinįjį klubą, tokiu būdu sukėlė savo sugyventinei N. S. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu P. P. duodamas parodymus paaiškino, jog prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šeštadienio vakare buvo neblaivas. Supyko, jog sugyventinė nedavė pinigų vaikui išleistuvių proga nupirkti gėlių, todėl jai sudavė kelis smūgius. Su N. gyveno 12 metų ir turi du vaikus. Po šio įvykio neturi kur gyventi, tai nakvoja darbe. N. paaiškino, jog jis galės grįžti, kai pradės gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, todėl ketina artimiausiu metu pradėti gydytis. Gailisi, jog sudavė savo sugyventinei.

Byla remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. duodama parodymus paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas pagal nuosavybės teisę priklauso jai ir jos tėvams. Šiame bute iki incidento, kuris įvyko tarp jos ir jos sugyventinio P. P., gyveno visi kartu, pastarasis, vaikai ir teta. Tarp N. S. su P. konfliktas prasidėjo nuo 2015-05-29 dėl pinigų, jis jos prašė duoti jam banko kortelę, nes jis nori nusipirkti vaistų. Kadangi N. S. žinojo, įtarė, kad jam pinigų reikia ne vaistams, o alkoholiui, todėl jam pasakė, kad pinigų neduos ir vaistus nupirks jam pati. Dėl to P. turbūt supyko ir 2015-05-30 prisipirko alkoholinių gėrimų. Būdamas namuose apie 23.00 val., jai pradėjo priekaištauti dėl visokių dalykų, neva ji labai anksti išvažiavo į darbą, neva tai ji turi darbe kitą vyrą. Taip pat priekaištavo, kad jis su sūnumi išėjo į mokyklą be gėlių ir dėl to jautėsi labai blogai. N. S. tuo metu su sūnumi gulėjo kitame kambaryje, klausėsi ką šneka P. ir tylėjo, kadangi norėjo išvengti konflikto. Pastarasis periodiškai priekaištaudamas priėjo prie jos ir ranka vieną kartą trenkė jai į kairiąją veido pusę. Po šio smūgio jis išėjo į virtuvę ir pasakė, kad jam neva tai palengvėjo, kad jis jai trenkė. Praėjus kelioms minutėms P. vėl atėjo į kambarį, kuriame ji buvo, tada dar vieną kartą ranka trenkė jai į dešinę veido pusę ir iš kojos spyrė jai į kairiąją koją, taip pat delnu vieną kartą trenkė į dešinįjį klubą, po ko pajuto fizinį skausmą, todėl dėl šių pastarojo veiksmų išbėgo iš kambario ir iškvietė policijos pareigūnus. Po tokių smūgių sudavimo dešiniojoje klubo srityje atsirado dvi kraujosruvos. Dėl to kreipėsi į Lazdynų ligoninę, medikai jai pasakė, kadangi nieko neskauda, jos neapžiūrės. Pasiūlė kreiptis į medicinos ekspertizę, tačiau nesikreipė, kadangi ši paslauga yra mokama. Po šio konflikto P. išvarė iš namų. Jie kartu nebeveda bendro ūkio. P. nėra jos santuokinis vyras, jie iki šiol buvo sugyventiniai, kartu pragyveno apie 12 metų. Turi du bendrus vaikus - sūnų, kuriam 9 metai ir dukrą, kuriai 10 metų. Tuo metu, kai P. naudojo fizinį smurtą prieš ją, matė jų sūnus M.. Dukters tuo metu nebuvo (b.l. 12).

Byloje esančiame alkotesterio kvite nurodoma, jog 2015-05-30, 23 val. 54 min. P. P. nustatytas 2.07 promilių neblaivumas (b.l. 36).

Byloje esančiame 2015-05-30 pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje N. S. pareiškė, kad šių metų gegužės 30 dieną apie 23 val. namuose jos sugyventinis P. P. būdamas neblaivus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jai sudavė į veidą 2 kartus, su koja spyrė jai į koją, periodiškai įžeidinėjo ir rankomis mušė suduodamas rankomis jai į įvairias kūno vietas. Dėl jo agresyvaus elgesio pabėgo iš buto pas kaimynę ir iškvietė policiją. Dėl jo agresyvaus elgesio bijo būti kartu namuose, prašo imtis atitinkamų priemonių. Yra ją mušęs ne vieną kartą ir vartojęs smurtą prieš ją, tačiau į policiją ji nesikreipė. Kaip ją mušė matė jų mažametis vaikas, dešimties metų berniukas. (b.l. 3)

Byloje esančiame 2015-05-30 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, jog 2015-05-30 iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad 2015-05-30 apie 23 val., P. P. mušė savo sugyventinę N. S., gim. 1977 m., matant jų mažamečiui sūnui. N. S. buvo sutrikusi, verkė, ant jos kūno matėsi smurto žymės. Butas buvo tvarkingas. P. P. buvo neblaivus. Smurtą patyręs asmuo N. S. paaiškino, kad smurtas pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimu, smūgiais rankomis į veidą nuo kurių matosi nubrozdinimai, kojos spyriu į koją, nuo smūgio matosi nubrozdinimas ant šlaunies ir rankų smūgiais į įvairias kūno dalis. Trenkti kumščiais. Protokole lentelėje pažymėti smurtą galintys rodyti požymiai – nubrozdinimas ant dešinės šlaunies, patirtas kojos spyriu į koją ir nubrozdinimas kairėje galvos pusėje, patirtas rankos smūgiu į veidą (b.l. 4-5).

Esant šių teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai, darytina išvada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog P. P. 2015-05-31 apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, du kartus ranka trenkė į kairįjį bei dešinį žandą savo sugyventinei N. S., po ko vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai į kairiąją koją bei delnu vieną kartą trenkė į dešinįjį klubą, tokiu būdu sukėlė savo sugyventinei N. S. fizinį skausmą. Kaltinamojo įvykdyta veika teismo kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas. Administracine tvarka baustas ir didelė dalis pažeidimų buvo padaryti jam būnant neblaiviam. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog P. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydį nežymiai mažesnį už vidurkį, įpareigojant tęsti darbą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą priteisti 23,16 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš P. P.. Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti gynėjo dalyvavimą. Dėl šių priežasčių Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 -308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. P. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti vieną dieną laikino sulaikymo, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Netenkinti Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.