- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-18498-1026/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11333-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas S. Š. priėmė palikimą, likusį po jo sutuoktinės G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjus faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas S. Š.. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, jam buvo išduotas liudijimas. Pareiškėjas nurodė, kad tėvo sutuoktinė ir pareiškėjo motina G. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas su tėvu susitarė, kad mamos palikimą priims tėvas, kuris susitarimą vykdė – toliau dirbo sodo sklypą, sodino jame daržoves, prižiūrėjo sodą ir naudojo sodo gėrybes maistui, mokėjo mokesčius. Be to, tėvas ir toliau naudojosi santuokos metu įgytais baldais ir namų apyvokos daiktais, tačiau mirus tėvui paaiškėjo, jog jis po mamos mirties faktiškai nesikreipė į notarą ir neužvedė paveldėjimo bylos. Dėl šios priežasties pareiškėjas negali minėto turto dalies paveldėti ir įregistruoti savo vardu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo šį pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka, teismui nustačius palikimo priėmimo faktą.
5. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškimas tenkintinas.
6. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
8. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad S. Š. ir G. Š. santuokoje susilaukė sūnaus S. Š. (pareiškėjo). Tai patvirtina duomenys iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis. G. Š. mirė (duomenys neskelbtini), S. Š. – (duomenys neskelbtini). Santuokoje G. Š. ir S. Š. įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po G. Š. mirties, pareiškėjo tėvas S. Š. dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir jo nepriėmė. Mirus sutuoktinei S. Š. jos turto dalimi ir toliau rūpinosi – prižiūrėjo sodo sklypą, mokėjimo mokesčius, taip pat ir toliau naudojosi santuokos metu įgytais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas S. Š. palikimą, atsiradusį po sutuoktinės G. Š. mirties, priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą po G. Š. mirties nėra užvesta. Mirus tėvui S. Š., pareiškėjas įstatymo numatytu terminu kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad mirusysis S. Š. nėra priėmęs sutuoktinės G. Š. palikimo.
9. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėjo tėvas S. Š. priėmė palikimą po jo sutuoktinės G. Š. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. S. Š. buvo palikėjos G. Š. sutuoktinis. Pareiškėjo tėvas S. Š. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo sutuoktinės mirties (CK 5.13 straipsnis). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tėvo S. Š. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Iš pareiškėjo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio mokesčio. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo S. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), palikimą, atsiradusį po sutuoktinės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.