Šiaulių apylinkės teismo nutartis, II-3-1254/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-18
Bylos Nr.: II-3-1254/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00258-2025-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Martyna Verbiejė
Pažeidėjas: V. K.

Kategorijos

9.4.4Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ar netinkamas išdavimas (ANK 163 str.)
21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-3-1254/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00258-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 9.4.4; 21.9.10 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., jos atstovei J. K.,Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Sauliui Rajunčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir jos atstovės J. K. skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Institucija) vyriausiojo specialisto Sauliaus Rajunčiaus 2025 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimu V. K. buvo nubausta 145 Eur dydžio bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 4 d. iki 2025 m. liepos 5 d. būdama įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, laikinoje prekybos vietoje, priešais namą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konkurso-festivalio „(duomenys neskelbtini)“ metu, 2025 m. liepos 5 d., 16.20 val., kontrolinio pirkimo metu neapskaitė kasos aparatu (duomenys neskelbtini) su saugos moduliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamos prekės, 1 litro talpos išpilstymo į PET butelį alaus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) %, už 5 Eur. Sumokėjus už prekę (mokėta 10 Eur kupiūra) grynaisiais pinigais, V. K. su grąža neišdavė kasos aparato kvito. Institucija pripažino, jog V. K. pažeidė 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo 13 punktą bei 2023 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 47.2, 47.3, 47.6 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 163 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 13–16).

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. lapkričio 6 d. gautas V. K. ir jos atstovės J. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

2.1. Skunde nurodoma, jog Institucijos nutarimas yra teisiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas. V. K. 2025 m. liepos 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė prekybą festivalio metu. Neginčija aplinkybės, kad teko bendrauti su Institucijos specialistais, kaip vėliau sužinojo, toks bendravimas buvo prilygintas operatyviam patikrinimui. Institucijos specialistėms L. G. ir S. P. nurodžius, kad ne anksčiau nei prieš 5 minutes V. K. neišdavė kasos kvito, 2025 m. liepos 5 d. ji teikė paaiškinimą specialistėms.

2.2. Toliau skunde aptariamas bendravimas su Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais ir bylos nagrinėjimas:

2.2.1. Specialistė 2025 m. liepos 16 d. į V. K. elektroninį paštą atsiuntė laišką, kuriame nurodė, jog „2025-07-05 Institucijai teiktame paaiškinime nurodėte, kad sutinkate, kad protokolas būtų surašomas Jums nedalyvaujant, taip pat buvo gauti papildomi duomenys, kad sutinkate su 2025-07-05 operatyvaus patikrinimo metu nustatytu pažeidimu ir, kad pageidaujate gauti dokumentus el. paštu“. V. K. žinodama, kad nerašė šio teksto, paprašė pateikti administracinio nusižengimo bylos duomenis, tačiau Institucija atsisakė pateikti. Pakartotinai kreipiantis buvo gauta bylos medžiaga, kaip vėliau paaiškėjo, nepilna.

Motyvuojamoji dalis

2.2.2. Iš 2025 m. liepos 17 d. gautos bylos medžiagos matyti, jog Institucijos pateiktuose dokumentuose, išskyrus V. K. paaiškinimą niekur nėra užfiksuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 163 straipsnio 1 dalyje. V. K. 2025 m. liepos 5 d. ranka rašytas paaiškinimas suklastotas, kažkas be jos žinios ir prašymo paaiškinimą papildė. Matydama, jog jos 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimas yra kažkieno papildytas, taip pat matydama, kad nėra jokių duomenų apie padarytą nusižengimą, V. K. pateikė 2025 m. liepos 22 d. paaiškinimą.

2.2.3. 2025 m. rugpjūčio 19 d. Institucijos specialistė surašė administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu apie paskirtą 45 Eur baudą. V. K. su Institucijos surašytu administracinio nusižengimo protokolu nesutiko, baudos nemokėjo. Su skundu kreipėsi į Instituciją ir nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių padarytą administracinį nusižengimą. Posėdžio metu paprašius nurodyti, koks yra administracinio nusižengimo teisinis pagrindas, Institucijos specialistė nurodė, kad tai V. K. paaiškinimas. Po to nurodė V. K. nežinomus dokumentus, su kuriais nebuvo supažindinta. Institucijos specialistė pažeidė procesines taisykles ir materialiąsias teisės normas (nesilaikė numatytos tvarkos, nenurodė kartu dalyvaujančio asmens, nagrinėjimo metu konsultavosi su šalia esančiu žmogumi ryšio priemonėmis, apie ką V. K. nėra žinoma, nereagavo į prašymą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir kt.). Institucijos veiksmai yra aplaidūs, neturintys nieko bendro su administracinių nusižengimų teisenos paskirties įgyvendinimu.

2.2.4. Po protokolo surašymo V. K. pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, medžiagą buvo atsisakyta pateikti, teko prašyti pakartotinai. Institucijai pateikus medžiagą matyti, jog medžiaga rinkta ne tikslu atskleisti nusižengimo sudėtį, bet siekiant ištaisyti Institucijos tyrime padarytas klaidas.

2.2.5. Atėjus bylos nagrinėjimo dienai, 2025 m. spalio 8 d., specialistai dar nebuvo atsiuntę nuorodos į bylos nagrinėjimą, posėdžio metu Saulius Rajunčius turėjo tik vieną klausimą, susijusį su kasos kvitu.

2.3. Skunde nurodoma, jog 2025 m. spalio 14 d. V. K. gavo nutarimą, kuriuo jai paskirta 145 Eur bauda. Nutarimas surašytas pažeidžiant ANK 617 straipsnio 1 dalį, nėra motyvuotas, argumentuotas, teisiškai pagrįstas, todėl jis neteisėtas. Institucija nutarime nurodė, kad vadovavosi 2025 m. liepos 5 d. V. K. paaiškinimu, kurį V. K. laiko netinkamu įrodymu dėl anksčiau išvardintų aplinkybių, ir operatyvaus patikrinimo pažyma, kurios Institucija nepateikė V. K., nesupažindino su ja. Daugiau nutarime nėra nurodyta jokių duomenų, kuriais nustatyta V. K. kaltė. Šiuo atveju Institucijos specialistai teigdami, kad V. K. yra kalta, turi įrodyti padarytą nusižengimą, o ne V. K. turi įrodinėti, kad yra nekalta. Institucija pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

2.4. Susidaro įspūdis, kad Institucijos specialistai veikė vienasmeniškai subjektyviais interesais bei iš anksto susidaryta subjektyvia, šališka nuomone. Tiek protokolas, tiek nutarimas surašytas iš subjektyvios, šališkos nuomonės, nesivadovaujant esamais bylos duomenimis bei teisės aktų normomis. Institucijos specialistai turi vadovautis teisės aktais ir nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023).

2.5. Akcentuojama, jog Institucija vadovaujasi išimtinai tik 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimu, 2025 m. liepos 22 d. paaiškinimo visiškai nevertino nurodydama, kad paaiškinimai nesusiję su nagrinėjamu administraciniu nusižengimu arba atkartoja jau prieš tai pateiktą informaciją. V. K. 2025 m. liepos 5 d. paaiškinime nurodė du sakinius, o 2025 m. liepos 22 d. paaiškinime pateikė išsamų paaiškinimą apie 2025 m. liepos 5 d. atliktą patikrinimą, todėl teigti, kad paaiškinimas atsikartoja ar jame nurodytos aplinkybės nesusijusios, neteisinga ir neteisėta. Taip pat konkrečiai nenurodyta, apie kuriuos paaiškinimus Institucija kalba, kokiais duomenimis pagrindžia V. K. kaltę ir kokiais duomenimis paneigia paaiškinime nurodytas aplinkybes.

2.6. Skunde pažymima, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro preo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas tik, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. K. kaltę, tinkamai netyrė ir neatskleidė, kurie V. K. veiksmai sukėlė pasekmes (1 t., b. l. 2–7).

3. Atsiliepime Institucija prašo 2025 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

3.1. Pažymi, jog V. K. paaiškinime buvo nurodyta apie išsikrovusį kasos aparatą, dėl ko nebuvo išduotas kasos kvitas, ši priežastis buvo pakartota ir žodinio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau patikrinimo pažymoje nurodyta, kad būtent su šiuo aparatu operatyvaus patikrinimo metu buvo išspausdintas kasos aparato kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi teiginiai, kad kasos čekis nebuvo išduotas, nes buvo išsikrovęs kasos aparatas, yra gynybinė pozicija. Nutarime yra aiškiai išdėstyta, kokiais įrodymais grindžiamas priimtas sprendimas, tarp jų ir 2025 m. spalio 8 d. V. K. atstovės J. K. žodinio bylos nagrinėjimo metu išsakytais teiginiais.

3.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. K. 2025 m. rugpjūčio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pagal kurį asmeniui už ANK 163 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą buvo siūloma susimokėti 45 Eur baudą. Kadangi V. K. nesutiko su padarytu nusižengimu ir baudos pagal administracinį nurodymą nesumokėjo, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka 2025 m. spalio 8 d. nuotoliniu būdu. Kadangi administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kas yra aiškiai nurodyta ir priimtame nutarime, buvo paskirtas ANK 163 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis. Nutarime nurodyta, kad „administracinis nusižengimas padarytas tyčia, nes V. K. žinojo, kad parduodant prekę reikia išduoti čekį, tačiau sąmoningai jo neišdavė“ (1 t., b. l. 136–141).

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, jog tą dieną prekyba buvo prasta. Kaip tik buvo gavę išmaniuosius kasos aparatus, pirmą kartą su jais susidūrė, nemokėjo elgtis. V. K. pamatė, kad kasos aparatas baigia išsikrauti, kadangi jo laidas trumpas, kasos aparatą padėjo ant žemės krautis. Padarė tai prieš ateinant VMI darbuotojai. Tuomet atėjo pirkėja (VMI darbuotoja), kuri paprašė alaus butelio. Sakė šiai pirkėjai palaukti, nurodė tuoj paduosianti kasos kvitą („čekiuką“), tačiau moteris nuėjo. Po šio pirkimo rašė paaiškinimą, VMI darbuotojoms nurodė, jog užstrigo aparatas, todėl negalėjo įmušti pinigų. VMI darbuotojos paaiškinime prašė rašyti tai, ką jos nori, tačiau V. K. nerašė. Ji tik pradėjo rašyti paaiškinimą, jį baigė rašyti direktorius. Ji nesutiko su paskutiniais paaiškinimo sakiniais (ne jos rašytais), tačiau parašas paaiškinime yra jos. 2025 m. liepos 10 d. prašymas jos pasirašytas, nes tuomet į darbą atvažiavo direktorius ir prašė pasirašyti. Kas paruošė šį prašymą nežino, atsakyti negali, ji tik pasirašė ir viskas (direktorius liepė pasirašyti ant tuščio lapo).

5. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė, jog dirbo mugėje (duomenys neskelbtini), mugė vyko penktadienį, šeštadienį. Penktadienį įdiegė naujus išmaniuosius kasos aparatus. Kadangi tiek jis, tiek V. K. yra vyresnio amžiaus, su išmaniuoju kasos aparatu dirbti buvo sunku (ten negalima daryti klaidų, visa informacija iš karto perduodama). Šeštadienį mugė vyko toliau, tačiau prekyba nebuvo didelė, todėl A. V. išėjo pasivaikščioti po mugę. Po kiek laiko jam paskambino V. K., pasakė grįžti, grįžęs suprato, jog tikrina VMI („iš mokesčių“). Reikėjo perskaičiuoti kasą, neatitiko 2 Eur. Situacijos dėl 5 Eur neįmušimo į kasą nematė, žino iš V. K., jog ji nespėjo įmušti. Dėl 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimo nurodė, jog jį pradėjo rašyti V. K., tuomet susijaudino, rašyti baigė A. V.. Žodžiai „gailiuosi dėl padaryto pažeidimo ir sutinku, kad protokolas būtų surašytas man nedalyvaujant“ yra įrašyti jo, sufleruojant VMI darbuotojai. Po to įkalbėjo pasirašyti V. K.. 2025 m. liepos 10 d. prašymas, kuris pasirašytas V. K., buvo paruoštas įmonės buhalterės, kadangi jam paskambino VMI darbuotojas ir paprašė paaiškinimo. Buhalterė paruošė paaiškinimą, o jis nuvyko pas V. K., kuri pasiaiškinimą pasirašė, tuomet liudytojas pateikė jį VMI. Ant tuščio lapo V. K. pasirašyti neliepė. VMI taip pat prašė pateikti 2025 m. liepos 8 d. paaiškinimus, juos galimai taip pat ruošė buhalterė. Visi paaiškinimai, kurie yra jo pateikti, buvo teikti, nes to prašė VMI. Ko jo prašė, tą jis ir parašė.

6. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta L. G. paaiškino, jog nurodytą dieną užduotis buvo patikrinti alkoholiniais gėrimais prekiaujančius asmenis mugėse. Pagal šią užduotį ir pavedimą atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini) (prekystalis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini)), atliko kontrolinį pirkimą. Atsistojo į eilę, prieš liudytoją buvo dar vienas pirkėjas, kuris taip pat pirko alų. Po to alų už 5 Eur pirko liudytoja, paklausė dėl asortimento, tuomet nusipirko. Kontrolinį pirkimą atliko viena pati, jo metu nebuvo išduotas kasos kvitas, jokie veiksmai su kasos aparatu neatlikti (moteriai, pirkusiai prieš ją, jokie veiksmai kasos aparatu taip pat nebuvo atlikti). Kontrolinio pirkimo metu davė 10 Eur kupiūrą, jai atidavė 5 Eur grąžą, jokių žodžių „palaukite, tuoj paduosiu kvitą“ jai niekas nesakė, apie kasos aparato išsikrovimą taip pat nesakė. Tuomet, po kontrolinio pirkimo, liudytoja prisistatė, nurodė, jog yra iš VMI (ištraukė pažymėjimą), apėjo aplink prekystalį. Apėjusi aplink prekystalį pamatė, jog kasos aparatas stovi nišoje. Išsitraukė dokumentus, svarbiausias kurių pavedimas, supažindino su juo V. K., ji pavedime pasirašė (pavedimas yra pagrindinis dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kontrolės veiksmus). Nurodė V. K., jog ji neišdavė kasos aparato kvito. Kažkuriuo metu į prekybos vietą grįžo įmonės direktorius, jie trise (V. K., liudytoja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) suskaičiavo pinigus (kasoje rastas 12 Eur perteklius), išėmė tarpinę ataskaitą (X). Užėjus už prekystalio iš V. K. negirdėjo nieko apie kasos aparato išsikrovimą. Tačiau kuomet atėjo direktorius, sakė, kad aparatas pasikrovė. Nuspaudus mygtuką, iš kasos aparato iš karto išlindo tarpinė ataskaita (X). Ar kasos apartas krovėsi, atsakyti negali. Kasos aparatas yra išmanusis, visa sistema veikia „ant elektros“.

6.1. Dėl 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimo nurodė, jog tuo metu, kuomet buvo imamas paaiškinimas, šalia jau stovėjo kolegės, kurios ir ėmė paaiškinimą (liudytoja tuo metu pildė dokumentus, tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pati paaiškinimo neėmė, todėl aplinkybių, susijusių su paaiškinimo paėmimu, nurodyti negali). Jei tikrinimo metu matomas pažeidimas, aiškinamasi, ar asmuo sutinka su pažeidimu, jei asmuo sutinka, protokolas gali būti surašomas jam nedalyvaujant. Šuo atveju tikrinimo sąlygos buvo tokios, jog liudytoja dokumentus pildė ant konteinerio, nebuvo kaip surašyti protokolo vietoje, todėl buvo klausiama, ar asmuo sutinka dėl pažeidimo, ar gailisi.

6.2. Vėliau atliekant tyrimą buvo imami kiti paaiškinimai, taip pat ir iš direktoriaus (siekiant išsiaiškinti dėl 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimo atsiradimo aplinkybių), kadangi 2025 m. liepos 22 d. paaiškinime buvo teigiama, jog pirmasis paaiškinimas yra klastotė. Buvo aiškinamasi, kas kokią dalį rašė 2025 m. liepos 5 d. paaiškinime. Be to, administracinė teisena buvo pradėta ne tik V. K., bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Neatitikimas kasoje buvo 7 Eur (iš 12 Eur pertekliaus atėmus 5 Eur, kuriuo už alų mokėjo liudytoja). Mažareikšmiai veiksmai gali būti pripažinti iki 10 Eur, todėl A. V. buvo duota žodinė pastaba (dėl to jis taip pat rašė paaiškinimą). 2025 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus liudytoja prašė pateikti V. K. paaiškinimą (kadangi pirminiame paaiškinime nebuvo nurodytas V. K. elektroninis paštas), prašė direktoriaus perduoti V. K., kad ji iš savo elektroninio pašto pateiktų duomenis, kur jai siųsti dokumentus. Su V. K. tyrimo metu buvo bendraujama ir telefonu, ir elektroniniais laiškais, apie pradėtą teiseną ją informavo telefonu ir elektroniniu paštu. Rašė laišką jai 2025 m. liepos 16 d. (išdėstė pažeidimus, pasiūlė pateikti paaiškinimus), tą pačią dieną turėjo būti susisiekta ir telefonu. Paaiškino, jog savaitgaliais darbuotojai dirba pagal įsakymus darbui savaitgaliais, toks įsakymas derinamas anksčiau.

7. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta S. P. nurodė, jog tą dieną tikrino įvairius mokesčių mokėtojus. Pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinimo veiksmus atliko kolegė, ji pradžioje nedalyvavo. Po to priėjo ir jo, prisistatė. L. G. paprašė jos paimti paaiškinimą. Paaiškinimą pradėjo pildyti V. K., tačiau ji buvo susijaudinusi, pradėjo nervintis, todėl likusią paaiškinimo dalį užpildė įmonės direktorius. V. K. paaiškinimą skaitė, susipažino su juo ir pasirašė tiek pradžioje, tiek kitame lape. Jai pasirašant paaiškinime buvo tiek jos, tiek įmonės vadovo rašytas tekstas, iš jos pusės jokių prieštaravimų nebuvo. Nepamena, ar V. K. sakė kažką dėl kasos aparato veikimo, apie kasos aparato išsikrovimą galėjo sakyti vadovas, tačiau tiksliai nepamena.

8. Teismui V. K. atstovė pateikė V. K. susirašinėjimą elektroniniu paštu su VMI darbuotoja L. G. (2 t., b. l. 1–21). Teismui taip pat pateiktas V. K. pensijos gavėjo pažymėjimas (1 t., b. l. 161, 162).

9. Teismui VMI atstovas pateikė A. V. VMI atstovei siųstus 2025 m. rugpjūčio 6 d. ir 2025 m. liepos 23 d. paaiškinimus, elektroninius laiškus, kuriais minėti paaiškinimai buvo siųsti, taip pat dokumentų registravimą patvirtinančius duomenis (1 t., b. l. 180–187).

Skundas netenkinamas

10. ANK 163 straipsnio 1 dalyje atsakomybė be kita ko numatyta už kasos aparato kvito už parduotas prekes neišdavimą.

10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 buvo patvirtintas atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas, redakcija, galiojusi inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu). Aprašo 7 punkte numatyta, jog naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone. Šio Aprašo 13 punkte numatyta, jog kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai, priėmę grynuosius ir (arba) negrynuosius pinigus, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba išmokėję grynuosius pinigus, aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims popieriniu arba elektroniniu būdu pateikia apskaitos dokumentą – kasos aparato kvitą.

10.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 buvo patvirtintos kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu). Vadovaujantis šių Taisyklių 4.6. punktu, kasininkas - ūkio subjekto darbuotojas, kuris prekių pardavimo (paslaugos suteikimo) vietoje kasos aparatu fiksuoja pirkėjo atsiskaitymą ir išduoda jam kasos aparato kvitą. Kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos; užregistravęs visas prekių (paslaugų) pardavimo (pirkimo) operacijas, pagal kasos aparato duomenis nustatyti visą mokėtiną sumą; užbaigtą spausdinti kvitą kartu su grąža, jei yra teikiama, kai sumokama grynaisiais ir/arba negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, įteikti pirkėjui (Taisyklių 47.2., 47.3., 47.6. punktai).

11. Nagrinėjamu atveju V. K. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atitinkamai vykdė prekybą tarptautinio festivalio metu. V. K. dirbo šioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose, prekiavo įmonės produkcija ir 2025 m. liepos 5 d., tai yra, jai inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu. Šios aplinkybės skunde nėra ginčijamos. Pagal nurodytas aplinkybes V. K. atitiko Taisyklių 4.6. punkte įtvirtintą kasininko sąvoką, taigi jai kilo pareigos, įtvirtintos Taisyklių 47.2., 47.3., 47.6. punktuose. Teismas pažymi, jog Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarime minėtų Taisyklių priėmimo data nurodyta netiksliai (nurodytas ne 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. V-255, o 2023 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. V-255). Ši aplinkybė, teismo vertinimu, neapribojo V. K. galimybės gintis nuo jai inkriminuojamo nusižengimo (ji proceso metu turėjo įgaliotą atstovą, V. K. veiksmai, už kuriuos ji nagrinėjamu atveju nubausta skundžiamu nutarimu, jame nurodyti aiškiai ir suprantamai). Šioje vietoje Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas tikslinamas, kaip pažeistas nurodant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintas kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisykles.

12. VMI 2025 m. spalio 14 d. nutarimu V. K. nubausta už tai, kad neapskaitė kasos aparatu parduodamos prekės ir su grąža neišdavė kasos aparato kvito. Pažymėtina, jog šių aplinkybių, tai yra, jog parduodamos prekės neapskaitė kasos aparatu ir neišdavė kasos kvito, teismo posėdžio metu V. K. neneigė - ji pripažino neišdavusi kasos kvito, visgi tvirtino, jog tai padarė dėl tam tikrų priežasčių (dėl to, kad kasos aparatas buvo naujas, nemokėjo juo naudotis, be to, tuo metu, kuomet turėjo išduoti kasos kvitą, aparatas, kaip teigė atsakomybėn traukiamas asmuo, buvo padėtas krautis). Pažymėtina, jog 2025 m. liepos 22 d. V. K. paaiškinime, kuris akcentuojamas ir skunde teismui, esminė aplinkybė, susijusi būtent su pagal ANK 163 straipsnio 1 dalį inkriminuojamu nusižengimu, taip pat yra kasos aparato išsikrovimas ir nemokėjimas juo naudotis (1 t., b. l. 55–59). Institucija V. K. teiginius dėl kasos aparato išsikrovimo laikė jos gynybine pozicija.

13. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

14. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2021, 2AT-2-303/2022, AT-26-697/2024).

15. Patikrinęs Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą, tokių pažeidimų teismas šiuo atveju nenustatė. Institucija, įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą dėl V. K. inkriminuojamo nusižengimo, tai yra, jog ji neapskaitė kasos aparatu parduodamos prekės ir su grąža neišdavė kasos aparato kvito (skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis). Priešingai nei teigiama skunde teismui, duomenų, pagrindžiančių V. K. kaltę, šiuo atveju buvo surinkta pakankamai:

15.1. Jog buvo padarytas ANK 163 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, patvirtina VMI specialistų atlikto operatyvaus patikrinimo rezultatai. VMI specialistės nagrinėjamu atveju atliko operatyvų patikrinimą, šio patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2025 m. liepos 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje (1 t., b. l. 78–84). Šioje pažymoje be kita ko nurodyta, jog 2025 m. liepos 5 d., 16.25 val., priešais namą adresu (duomenys neskelbtini), laikiname prekystalyje (prekybinė patalpa su baru) atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas. Prekybinėje palapinėje prekiaujama alumi ir gira. Prieš atliekant operatyvų patikrinimą, 16.20 val. atliktas kontrolinis prekių pirkimas, kurio metu pirktas vieno litro talpos išpilstymo alus „(duomenys neskelbtini)“ už 5 Eur. Sumokėjus už prekę (mokėta 10 Eur kupiūra) grynaisiais pinigais, pardavėja V. K. su grąža neišdavė fiskalinio kasos aparato kvito, gautų pinigų nepaskaitė kasos aparatu, kuris įrengtas prekybos vietoje ir naudojamas atsiskaitymams su prekių pirkėjais. Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) duomenimis, naudotu kasos aparatu 2025 m. liepos 5 d., 16.03 val., buvo išspausdintas nefiskalinis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), o 16.27 val. atliekant patikrinimą buvo išspausdintas nefiskalinis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dienos tarpinė ataskaita“ pinigų suskaičiavimui kasos aparato kasoje. Nuo 16.03 iki 16.27 val. kasos aparatu nebuvo atlikta jokių operacijų. Nors skunde teigiama, jog V. K. nebuvo supažindinta su aptarta operatyvaus patikrinimo pažyma, pati V. K. atstovė šią pažymą teikė teismui kaip turimą bylos medžiagą (1 t., b. l. 175).

15.2. Minėto operatyvaus patikrinimo atlikimo aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta VMI specialistė L. G.. Nors pati V. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog kasos aparatas VMI specialistei atliekant kontrolinį pirkimą buvo išsikrovęs, tokių jos teiginių, visų pirma, nepatvirtino teisme apklausta L. G.. Priešingai, liudytoja nurodė, jog vykdant kontrolinį pirkimą, kuomet pirkdama alų ji padavė V. K. 10 Eur, pastaroji apie kasos aparato išsikrovimą jai nieko nenurodė, nenurodė ir to, jog tuoj paduos L. G. kasos aparato kvitą (ką teisme tvirtino sakiusi V. K.). Antra, aplinkybę, jog kasos aparatas buvo išsikrovęs, paneigia ir kasos aparatu atliktos operacijos – kaip nurodyta operatyvaus patikrinimo pažymoje, kasos aparatu 16.03 val. buvo išspausdintas nefiskalinis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), o 16.27 val., jau atliekant patikrinimą, buvo išspausdintas nefiskalinis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dienos tarpinė ataskaita“. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, aiškiai patvirtina, jog kasos aparatas veikė tiek prieš patikrinimą, tiek patikrinimo metu, taigi V. K. turėjo visas galimybes išduoti kasos aparato kvitą alų pirkusiai VMI specialistei.

15.3. Kaip minėta, Taisyklių 47.2. punkte numatyta, jog kasininkas privalo registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos. Kasininkui taip pat numatyta pareiga užbaigtą spausdinti kvitą kartu su grąža įteikti pirkėjui (Taisyklių 47.6. punktas). Taisyklių 62 punkte numatyti veiksmai, kurių turi imtis atsakingi asmenys, kuomet kasos aparatas sugenda (iškviesti atsakingą asmenį, kreiptis į aptarnaujančią įmonę). Šiame Taisyklių punkte be kita nurodyta ir tai, jog iki kasos aparato remonto pabaigos, sutrikusio elektros energijos tiekimo atnaujinimo ar kito šio papunkčio pirmojoje pastraipoje nurodyto sutrikimo pašalinimo atsiskaitymams turi būti naudojamas kitas to kasos aparato naudotojo vardu įregistruotas kasos aparatas arba atsiskaitoma pagal Apraše nustatytu būdu išrašomus apskaitos dokumentus. Apraše atitinkamai nustatyti veiksmai, kurie turi būti atliekami kasos aparatui sugedus - jeigu kasos aparatas sugenda, toks gedimas turi būti nustatyta tvarka fiksuojamas (Aprašo 23.13. punktas). Be to, net ir sugedus kasos aparatui, tam tikras apskaitos dokumentas pirkėjui privalo būti išduotas (Aprašo 24 punktas). Įvertinus Taisyklėse ir Apraše įtvirtintas nuostatas, L. G. teiginiai apie kasos aparato išsikrovimą jos atsakomybės pagal ANK 163 straipsnio 1 dalį šiuo atveju nešalina – jei asmuo, kuris privalo naudoti kasos aparatą ir išduoti kasos aparato kvitą, šių veiksmų negali atlikti dėl tam tikrų Apraše nurodytų priežasčių, pirkėjui bet kokiu atveju turi būti išduotas atitinkamas apskaitos dokumentas. V. K. jokio apskaitos dokumento šiuo atveju neišdavė ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, tik patvirtina, jog jos teiginiai apie kasos aparato išsikrovimą yra gynybinė atsakomybėn traukiamo asmens pozicija.

15.4. Didelis dėmesys skunde skiriamas V. K. 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimui, kuris, kaip teigia skundo autorė, yra suklastotas (2.2.2. pastraipa, 1 t., b. l. 28, 29). Teismas pažymi, jog šis paaiškinimas turėtų būti vertinamas kaip atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jam inkriminuojamo nusižengimo. Be to, šio paaiškinimo surašymo aplinkybes aiškinosi tiek Institucija, nagrinėdama šią administracinio nusižengimo bylą, tiek teismas. Teisme buvo apklausta V. K., taip pat prie 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimo rašymo, kaip nustatyta, prisidėjęs A. V.. Nagrinėjamu atveju tiek A. V., tiek V. K., taip pat VMI specialistės S. P. paaiškinimai teisme patvirtina, jog pirmąją dalį šio paaiškinimo rašė V. K., o antrąją – A. V.. V. K. rašytoje paaiškinimo dalyje nurodyta, jog išsikrovė naujas kasos aparatas, neišmušė čekio pirkėjai, kuri pirko alaus už 5 Eur, neįmušė į kasos aparatą, tai yra, faktiškai V. K. 2025 m. liepos 5 d. paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir viso toliau vykusio proceso metu (tiek nagrinėjant bylą Institucijoje, teikiant į bylą paaiškinimus, tiek nagrinėjant skundą dėl Institucijos nutarimo teisme). Šią aplinkybę – galimą kasos aparato išsikrovimą – vertino tiek Institucija 2025 m. spalio 14 d. nutarime, tiek teismas šioje nutartyje. Ši versija tiek Institucijos, tiek teismo buvo įvertinta kaip gynybinė.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. 2025 m. liepos 22 d. paaiškinime, kuris akcentuojamas ir skunde teismui, nurodomas ir 2025 m. liepos 10 d. prašymas (kaip netinkamas įrodymas) (1 t., b. l. 55–59, 155). Šio prašymo surašymo aplinkybes nurodė tiek V. K. (teigė tiesiog pasirašiusi tuščiame lape), tiek A. V. (teigė nuvežęs pasirašyti buhalterės paruoštą prašymą V. K.). Teismas pažymi, jog šis prašymas, kaip ir aptartas 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimas, gali būti vertinamas kaip atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl inkriminuojamo nusižengimo. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, 2025 m. liepos 10 d. prašymu nesivadovavo, kaip įrodymo jo nevertina ir teismas.

15.6. Nepriklausomai nuo V. K. pozicijos dėl jai inkriminuojamo nusižengimo, šioje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl padaryto nusižengimo – anksčiau aptarta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje aiškiai nurodytos atlikto patikrinimo aplinkybės, vykdytas kontrolinis pirkimas ir tai, kad šio kontrolinio pirkimo metu V. K. neišdavė pirkėjui (operatyvinį patikrinimą atlikusiai VMI specialistei L. G.) kasos aparato kvito. Šio operatyvaus patikrinimo eigą, kaip minėta, teisme duodamos parodymus dar kartą paaiškino ir VMI specialistės S. P. ir L. G.. Jog neišdavė kasos aparato kvito, teisme dar kartą patvirtino ir pati V. K..

16. Skunde akcentuojamas ir VMI specialistų šališkumas (2.2.3., 2.4. pastraipos). Teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokolą šioje byloje surašė VMI specialistė L. G.. Vėliau byla nagrinėjimui buvo perduota Sauliui Rajunčiui, kuris ir priėmė skundžiamą Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą. Šio nutarimo teisėtumą patikrino teismas. Taigi galimi proceso pažeidimai surašant administracinio nusižengimo protokolą, nurodyti skunde (2.2.3. pastraipa), neturėjo jokios įtakos Institucijai priimant skundžiamą nutarimą (protokolą ir nutarimą surašė skirtingi asmenys). Be to, nors skunde teigiama, kad VMI specialistai šiuo atveju buvo šališki, teismui V. K. atstovės pateiktas susirašinėjimas su VMI specialistais rodo priešingas aplinkybes. VMI specialistai bendravo su V. K. ir jos atstove J. K., teikė joms aktualią informaciją elektroniniu paštu (2 t., b. l. 1–21). Nors buvo atvejis, kuomet V. K. atstovei teko papildomai prašyti prisijungimo nuorodos prie posėdžio, nei ši aplinkybė, nei bylą nagrinėjusio Sauliaus Rajunčiaus klausimų posėdžio metu skaičius (kas akcentuojama skunde, 2.2.5. pastraipa), nerodo šio ar kitų pareigūnų šališkumo.

17. Įvertinęs aptartus skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, VMI specialisčių, liudytojo A. V. paaiškinimus teisme, pačios V. K. nurodytas aplinkybes, nustatytą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. V. K., vykdydama prekybą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinoje prekybos vietoje, kontrolinį pirkimą vykdžiusiai VMI specialistei neišdavė kasos aparato kvito, nors privalėjo tai padaryti. Tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 163 straipsnio 1 dalį. Visos abejonės (dėl 2025 m. liepos 5 d. paaiškinimo, kitų V. K. teiktų pašymų), šioje byloje buvo pašalintos, todėl pagrindo naikinti Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą šiuo atveju nėra.

Dėl paskirtos baudos

18. Institucija V. K. paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį – už ANK 163 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą galima skirti baudą nuo 90 iki 200 Eur, V. K. paskirta 145 Eur dydžio bauda. Skunde teismui argumentai dėl paskirtos baudos dydžio nėra pateikiami, visgi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skunde ginčijama kaltė dėl padaryto nusižengimo, įvertins ir paskirtos baudos pagrįstumą.

19. Spręsdamas dėl paskirtos baudos teismas visų pirma pažymi, jog šiuo atveju nenustatyta nei V. K. atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių:

19.1. Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų įstatyme – nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu (2025 m. liepos 7 d.), V. K. buvo (duomenys neskelbtini) metai, taigi pagrindo nustatyti minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę šiuo atveju nėra. Tai, kad V. K. jau po nusižengimo padarymo tapo pensininke (1 t., b. l. 162), lemiamos reikšmės individualizuojant jai paskirtą baudą, teismo vertinimu, taip pat neturi. Nusižengimo padarymo metu atsakomybėn traukiamas asmuo dirbo, iš savo darbinės veiklos gavo atitinkamą darbo užmokestį, taigi dėl minėtos aplinkybės (jog šiuo metu yra pensininkė), pagrindo švelninti jai paskirtą baudą nėra.

19.2. Kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė taip pat gali būti pripažinta tai, kad asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors V. K. pripažino aplinkybę, jog VMI atlikto patikrinimo metu ji nepateikė kasos aparato kvito (kas jai ir inkriminuota pagal ANK 163 straipsnio 1 dalį), teismas šiuo atveju nemato asmens nuoširdaus gailesčio dėl padaryto nusižengimo. Nagrinėjamu atveju V. K. savo elgesį bandė teisinti išsikrovusiu kasos aparatu (nors ši versija teismo paneigta anksčiau šioje nutartyje), dėl savo neteisėtų veiksmų nesigailėjo. Taigi pagrindo pripažinti minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės šiuo atveju nėra.

20. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. V. K. paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis, teismo vertinimu, šiuo atveju yra proporcinga valstybės reakcija į padarytą nusižengimą. Kaip minėta, šiuo atveju nenustatyta ne tik V. K. atsakomybę sunkinančių, bet ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltės dėl padaryto nusižengimo ji nepripažino, dėl savo veiksmų nesigaili. ANK 163 straipsnio 1 dalies dispozicija yra formalioji, tai yra, nereikalauja tam tikrų pasekmių. Pats kasos aparato kvito už parduotas prekes neišdavimas yra pavojinga veika, kadangi tokie veiksmai sudaro prielaidas slėpti atitinkamos veiklos pajamos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pagrindo švelninti V. K. paskirtą baudą šiuo atveju nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

patikslinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto Sauliaus Rajunčiaus 2025 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog V. K. pažeidė 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 47.2, 47.3, 47.6 punktus; kitoje dalyje šį nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. ir jos atstovės J. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Martyna Verbiejė