Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui, institucijos, duodančios išvadą, atstovei Gitanai Udrytei-Šichovcovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. M., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja R. N. parodė, kad po santuokos dukra Jovita ir jos vyras gyveno jų namuose. Ji gali pasakyti, kad žentas buvo ne šeimos žmogus, nebuvo galima su juo pasikalbėti kaip su žmogumi. Vadindavo juos narkomanais, alkoholikais, nors jie, kiek galėdami padėdavo, duodavo valgyti prie bendro stalo. Jis net savo dukrą apstumdydavo. Iš pradžių jis sakė, kad turi invalidumą dėl stuburo, o vėliau jie išsiaiškino, kad jis priklauso Akmenės psichikos centrui, nes važiuodavo tikrintis. Gal dėl tos ligos jam užeidavo priepuoliai. Tegul dukra su žentu gyvena atskirai, geriau, kad vaikas nematytų negerų dalykų. Jam užeidavo, jis susipjaustydavo rankas, rašydavo dukrai laiškus, kad sau galą pasidarys. Ji mano, jog išrašytų vaistų jis negerdavo, nes jeigu būtų gėręs, tai būtų darę poveikį. Nuo praeitų metų, gal rugsėjo mėnesio, žentas susikrovęs daiktus išvažiavo ir kartu su dukra nebegyvena. Per tą laiką tik vieną kartą aplankė dukrą ir davė 50 litų. Ji nežino, kur jis gyvena, žino, kad užsienyje, nes kartais paskambina ir mato, kad iš užsienietiško numerio. Paskambinęs grasina, vadina juos narkomanais. Dėl santuokos nutraukimo su juo kalbėjosi dar prieš išeinant iš jų namų, ji siūlė gražiuoju išsituokti, nesipykti, bet jis viską metė ir išvažiavo. Jis jai skambino dar prieš pirmą teismo posėdį, ji klausė, ar atvyks į posėdį, jis pasakė, kad bus advokatas ir visus reikalus sutvarkys.

Atsakovas E. M. į teismo posėdį neatvyko, nei elektroniniu paštu, nei SMS žinutėmis jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo teismui nepateikė, apie teismo pranešimus dėl teismo posėdžio neatsiliepė, todėl galutinai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, įdėjus skelbimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d., 2 d., 27, 28, 29-37, 44-48, 53, 55-64, 65-67 b.l.).

Iš santuokos liudijimo (5 b.l.) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini).

Iš gimimo liudijimo (6 b.l.) matyti, kad Ž. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), šalims gyvenant santuokoje.

Iš pažymos apie šeimos sudėtį (7 b.l.) matyti, kad ieškovės šeimą sudaro vyras E. M. ir dukra Ž. M..

Iš pažymų apie pajamas (8, 9, 10 b.l.) matyti, kad ieškovė J. M. gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui, o atsakovas E. M. negauna jokių pajamų.

Iš VĮ Registrų centro paieškų (11, 12 b.l.) matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi.

Iš darbingumo lygio pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo (b.l. 30, 31) matyti, kad ieškovė I. D. turi tik 20 procentų darbingumą ir yra nedarbinga.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo (4 b.l.) matyti, kad ieškovei J. M. byloje yra teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnametės Ž. M. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo (25 b.l.) matyti, kad skyrius, susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais, pabendravęs su ieškove, palaiko ieškinį ir siūlo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su mama J. M. bei priteisti nepilnametei iš atsakovo E. M. išlaikymą.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (49 b.l.) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato atstovavimą ieškovei sudaro 400,00 litų.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Gitana Udrytė-Šichovcova teismo posėdyje paaiškino, jog palaiko raštu pateiktą išvadą. Nurodė, jog J. M. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nebuvo ir nėra įrašyta, nusiskundimų dėl dukros nepriežiūros nėra gauta. J. M. su dukra Ž. M. gyvena D. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajone, jos tėvams V. A. ir R. N. nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių name, kur J. M. su dukra Ž. paskirtas atskiras, didžiausias kambarys. Vaikui sudarytos sąlygos augti ir tobulėti, gyvenamoji buitis atitinka mažamečio vaiko interesus, todėl neprieštarauja, kad Ž. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tiek iš byloje surinktos informacijos, tiek iš J. M. ir liudytojos R. N. paaiškinimų aišku, kad E. M. nuo 2011 m. spalio mėnesio nesirūpina dukra, neteikia jai išlaikymo, nesidomi ir su ja nebendrauja, todėl plaiko ir ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo, nes abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti sąlygas visapusiškai augti ir vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Su pačiu E. M. bendrauti neteko. Apie smurtavimą šeimoje nusiskundimų nebuvo gauta, nes ieškovė nesiskundė.

Ieškovės J. M. ieškinys atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, jos išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Ieškovės J. M. ir liudytojos R. N. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad faktiškai ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra iširusi, kadangi jie kartu negyvena jau nuo praeitų metų spalio mėnesio, jokio bendro ūkio neveda, jokių santuokinių ir šeimyninių santykių nepalaiko, nes atsakovas yra išvykęs į užsienį, tačiau neaišku kur, šeima nesirūpina, nepadeda išlaikyti dukros, su ja nebendrauja ir ja nesidomi. Ieškovės nurodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jos paaiškinimu ir liudytojos parodymais, ko atsakovas E. M. neneigė, nepateikdamas teismui jokio atsiliepimo į ieškinį ir visiškai nesidomėdamas bylos eiga. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – M. ir M.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaikų vystymasis, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Mažametė Ž. M. gyvena su motina, kur jai yra sudarytos visos sąlygos sveikai augti ir vystytis. Kad dukros interesai nebus pažeisti ir kad ieškovė J. M. ja tinkamai rūpinasi, patvirtino raštu teismui pateikta ir žodžiu teismo posėdyje išdėstyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas visiškai.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tiek CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pripa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimu ir liudytojos parodymais teismo posėdyje, ir vadovaujantis CK 3.192, 3.194, 3.196 str., reikalavimas dėl dukros išlaikymo iš atsakovo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 litų tenkintinas visiškai, kadangi atsakovas dukros nepadeda išlaikyti, yra sveikas, darbingas ir privalo teikti jai išlaikymą. Vadovaujantis CK 3.210 str., kadangi atsakovas dukros nepadeda išlaikyti nuo to laiko, kai jis išėjo iš jų namų, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 260 Lt per mėnesį už 4 mėnesius 1040 Lt sumoje. Ieškovė J. M. paskirtina gautų lėšų dukros išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise. Išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nukreiptinas skubiam vykdymui.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 261,80 litų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 14,34 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.). ir 400,00 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, CPK 96 str., 99 str.).

Sprendimo kopija atsakovui E. M. siųstina paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu bei įteiktina viešo paskelbimo būdu, pranešimą apie sprendimo priėmimą paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 264, 268, 270, 279, 282, 380, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 39, tarp J. N. (M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametę dukrą Ž. M., gimusią (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M. ir M.

Nepilnametės dukros Ž. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia D. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajone.

Priteisti iš atsakovo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai Ž. M., gimusiai 2010 m. liepos 18 d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai su motina J. M. D. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajone, mokamą periodinėmis išmokomis po 260,00 (du šimtus šešiasdešimt) litų kas mėnesį nuo 2012-02-01 iki jos pilnametystės - 2028-07-18.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 1040,00 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) litų išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius, nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., skaičiuojant kas mėnesį po 260,00 litų, nepilnametei dukrai Ž. M., gimusiai gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai su motina J. M. D. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajone.

Paskirti ieškovę J. M. dukros išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 276,14 Lt (du šimtus septyniasdešimt šešis litus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų ir 400,00 (keturis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660 (bylinėjimosi išlaidoms), įmokos kodas 5630 (advokato pagalbos išlaidoms).

Sprendimo kopiją atsakovui E. M. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. tokio turinio pranešimą:

„2012 m. birželio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme (Vienybės a. 1, Pakruojis) buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-93-287/2012 m. pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. M., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šiuo pranešimu atsakovui E. M. įteikiama teismo sprendimo kopija. Su teismo sprendimu galima susipažinti Pakruojo rajono apylinkės teisme, adresu Vienybės a. 1, Pakruojis. Informacijos teirautis tel. (8-421) 51171.“

Papildomai teismo sprendimo kopiją išsiųsti atsakovui E. M. ir paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.