Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-414-1143/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e1-414-1143/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49425-2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
T. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-414-1143/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49425-2020Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

T. A., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. A. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2020-12-19 apie 13.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.62 promilių etilo alkoholio koncentracija. T. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir parodė, kad 2020-12-19 naktį su draugais vartojo alkoholinius gėrimus; alų ir degtinę. Kitą dieną prieš pietus sėdo į automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį vairavo. Dėl kokios priežasties sėdo už vairo, paaiškint negali. Dėl padaryto labai gailisi ir pažada, kad taip daugiau nesielgs. Automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilį įgijo 2020-12-11 iš E. B. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio ,,Regitroje“ neregistravo, nes jį nusipirko detalėms, todėl automobilis buvo be numerių. Jis nežino, dėl kokios priežasties pabudęs iš karto sėdo už automobilio vairo, nes jis neturėjo tikslo jo iš vis eksploatuoti kelyje (b. l. 58–61).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Č. parodė, kad 2020-12-19, patruliuodamas kartu su vyr. patruliu A. M., (duomenys neskelbtini), kelyje prasilenkė su tamsios spalvos automobiliu Opel Vectra, kuris buvo be valstybinių numerių, su nulūžusiu priekiniu bamperiu. Apsisukę pasivijo pastebėtą automobilį, kurį, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus, sustabdė patikrinimui. Patikrinimo metu nustatė, kad automobilį vairavo T. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido alkoholio kvapas, pastarojo kalba buvo nerišli, pastarasis eiti tiesia linija nesugebėjo. Jiems kilo įtarimas, kad pastarasis gali būti neblaivus, todėl T. A. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pirmo pūtimo metu vairuotojui buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, antro pūtimo metu – 1,62 promilių neblaivumas. (b. l. 23–25)

Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad pirmojo patikrinimo metu T. A. iškvėptame ore yra 1,74 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antrojo patikrinimo metu – 1.62 promilių (b. l. 9–12).

EMPREKIS pažymoje apie automobilio vertę nurodyta, kad 2003 gamybos metų automobilio Opel Vectra kaina 1770 Eur (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. A. nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis pripažino, kad 2020-12-19 vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai jam nustatė 1,62 promilių neblaivumą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad T. A. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti sumokėti baudą per dvejus metus (b. l. 73–75).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. T. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas (b. l. 64), baustas administracine tvarka (b. l. 65–67), dirba (b. l. 69). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus 75 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, T. A. prašymą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai (dėl BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos)

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,62 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais keldamas realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad T. A. ankščiau nebuvo baustas už teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviu, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, minėtą terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo nušalinti kaltinamąjį nuo transporto priemonės vairavimo priėmimo dienos, t. y. 2020-12-19 (b. l. 13).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis priklauso T. A. (b. l. 26, 28). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BK 72 straipsnio nuostatas, minėta transporto priemonė konfiskuotina.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam Šalčininkų policijos komisariato tyrėjos 2021-01-28 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62–63). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. A. skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti T. A. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

T. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato tyrėjos 2021-01-28 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

T. A. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt keturis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti T. A., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė