Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios R. S. atstovei advokatei J. Š., globėjai G. Š.

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2009-07-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo, baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 Lt – 188,25 Eur) dydžio bauda;2010-11-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-07-02 baudžiamuoju įsakymu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę ir A. Š. skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 588 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose. 2011-12-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi A. Š. atleistas nuo 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendžiu, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. 2013-06-04 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 53 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (bauda) ir galutinė subendrinta bausmė skirta 53 parų areštas su 588 Lt bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 9 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2013 m. lapkričio 29 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų, reikalaudamas pinigų iš savo šeimos nario sugyventinės nukentėjusiosios R. S., R. S. nesutikus duoti pinigų, jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebęs ją už rūbų tampė, sudavė kumščiu du kartus R. S. į kairį šoną, po ko parvertęs R. S. ant lovos ir pagriebęs dešinę koją, ranka suko kojos pirštą, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. S. dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžio, jos sveikta buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, po ko iš po R. S. rūbų pagrobė 20 Lt.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 150/14(04) užfiksuota, kad R. S. padarytas sužalojimas: dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Rastas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinės pėdos I pirštą. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. R. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžio, jos sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (39 b.l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK230/2014 konstatuota, kad A. Š. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ir lengvas protinis atsilikimas, reikšmingi elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio. A. Š. sugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes, duoti teisingus parodymus, gali dalyvauti ir su juo gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, taip pat gali atsakyti už savo veiksmus. Jam netikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (112-115 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2013 m. lapkričio 29 d. apie 22.50 val., Šiaulių rajone, Romučių kaime, adresu Ventos g. 20-8, iš savanaudiškų paskatų, reikalaudamas pinigų iš savo šeimos nario - sugyventinės R. S., jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, surinkta pakankamai. Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu pripažino visiškai parodydamas, kad R. S. nesutikus jam duoti pinigų, jis pagriebė jos kojos pirštą, patraukė ir suko; tampė nukentėjusiąją už rūbų; paėmęs iš R. S. pinigus ir tą pačią dieną išvažiavo į ekskursiją. Šias kaltinamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta nukentėjusiosios R. S. globėja G. Š., patvirtindama, jog paties įvykio ji nematė, tačiau jai paskambinusi kaimynė pasakė, jog A. Š. sumušė jos globotinę bei išsuko kojos pirštą ir ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bei vėliau jai globotinė sakė, jog konfliktas kilo dėl pinigų, globotinei nedavus jų A. Š.. Šias kaltinamojo ir liudytojos G. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos, kur buvo sužalota R. S.; teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 150/14(04), kurioje užfiksuota, jog R. S. nustatytas sužalojimas - dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, dėl kurio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinės pėdos I pirštą ir šis sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai; iš karto po įvykio į įvykio vietą atvažiavusio pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos jo iš karto po įvykio fiksuotos aplinkybės, kad 2013-11-29, apie 22.50 val. namuose A. Š. paėmęs už rūbų tampė po kambarį R. S., du kartus sudavė į šoną ir parvertęs ant lovos laužė jai kojas. Be šių įrodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios R. S. apklausos protokole užfiksuoti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Aptarti įrodymai yra vieni kitus papildantys, esminių prieštaravimų juose nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. Š. dėl menkavertės savanaudiškos dingsties – R. S. neduotų jam 20 Lt, panaudotojo fizinį smurtą prieš R. S., sugriebęs ją už rūbų tempė, sudavė kumščiu du kartus R. S. į kairį šoną, vėliau parvertęs R. S. ant lovos ir pagriebęs dešinę koją, ranka suko jos kojos pirštą, taip padarė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. Š. elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad naudodamas smurtą R. S. atžvilgiu, savo veiksmais jai gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes A. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktą, kaip nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį 20 Lt (5,79 Eur) turtinei žalai ir 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti (29 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovė advokatė J. Š. palaikė civilinį ieškinį, prašydama nukentėjusiajai R. S. priteisti 20 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, atitinkamai paverčiant šias sumas į eurus, nurodydama, kad nukentėjusioji patyrė 20 Lt materialinę žalą, bei fizinį skausmą ir dėl to jai buvo padaryta neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neveiksniai nukentėjusiajai R. S. tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. Š. veiksmais buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, ji patyrė sužalojimus, dėl kurio gydėsi ilgiau nei 10 dienų, kas pripažintina neturtine žala. Kaip nustatyta, kaltinamasis A. Š. yra nedirbantis, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ir lengvas protinis atsilikimas, reikšmingi elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio. Neabejotina, kad nukentėjusioji R. S. dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Teismas, daro išvadą, kad nurodyta 289,62 Eur suma neturtinei žalai atlyginti dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo nėra per didelė ir atitinka teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius panašaus pobūdžio bylose. Todėl visa tai įvertinęs, teismas R. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai.

R. S. taip pat prašo priteisti turtinę 20 Lt (5,79 Eur) turtinę žalą, t.y. pinigus, kuriuos A. Š. pagriebė iš jos konflikto metu ir jų negrąžino. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta pilnumoje, todėl ši suma taip pat priteistina iš kaltinamojo, nes dėl jo kaltų veiksmų R. S. patyrė 20 Lt turtinę žalą. Nukentėjusioji R. S. yra neveiksni (34 b.l.), todėl jai priteistų lėšų tvarkytoja laikytina jos atstovė pagal įstatymą - globėja G. Š. (CK 3.238 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 153,71 Lt (44,52 Eur – keturiasdešimt keturi eurai 52 ct) civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios R. S. gydimu (42-44 b.l.). Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (LAT Nr. 2K-269/2014). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tai yra, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatos numato, jog baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Kadangi Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktas ieškinys yra regresinis, todėl remiantis aukščiau aptartais motyvais ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, paliktinas nenagrinėtu.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), teistas (63-66, 68-78 b.l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (56-61 b.l.), nedirbantis (79 b.l.), darbo biržoje darbo paieška nutraukta, be teisės registruotis 6 mėnesius (80 b.l.). Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei aukščiau aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. Š. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punkte - paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie A. Š. atliktą bausmę pagal 2013 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl bausmių bendrinimo klausimas spręstinas atsakingų institucijų teikimu pateikus duomenis apie A. Š. atliktą bausmę ar jos dalį.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamojo A. Š. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis teismo sprendimais paskirtą areštą yra atlikęs, paskirta bauda yra išieškoma, A. Š. teigia, kad nukentėjusiosios yra atsiprašęs, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, be to, byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtinos pareigos, padėsiančios pataisyti kaltinamąjį, t.y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis įpareigotinas:

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. Š. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš tuo metu buvusį savo šeimos narį (sugyventinę), kad nukentėjusioji R. S. yra neveiksni ir globėjos R. Š. teigimu A. Š. nebe pirmą kartą prieš ją smurtauja, bei siekdamas užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72¹ , 72² straipsniais jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. S., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. ir laikytina, kad A. Š. atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas (130, 131 b.l.).

A. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (132, 133 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

2013 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. Š. skirtos procesines prievartos priemones – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, bei įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens R. S., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistomis (137-138 b.l.).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu (142-143 b.l.) laikinai apribotos A. Š. teisės į bankų AB „Šiaulių bankas“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje ir AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų filialo (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, AB „DNB“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitose esančias lėšas – 339,93 Eur (trys šimtai trisdešimt devynis eurus 93 ct), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Įvertinant tai, kad nukentėjusiosios R. S. ieškinys yra neatlygintas ir priteistinas iš A. Š., todėl nuosavybės teisių apribojimas ieškinio sumai 295,41 Eur (289,62+5,79) paliktinas iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Nukentėjusiajai R. S. 2014-01-09, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-32 (7.0028) buvo paskirta antrinė teisinė pagalba kompensuojant ir apmokant jam 100 procentų šios teisinės pagalbos išlaidų (20-21, 22-23 b.l.), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos 86,85 Eur pagal 2015-03-10 pažymą Nr. VI-456(7.0028) (194 b.l.) nepriteistinos.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. Š. buvo skirtas gynėjas advokatas E. J.. Byloje gauta 2015-02-25 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-338(04.8), iš kurios matyti, kad už A. Š. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 69,48 Eur (191 b.l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), taip pat į tai, kad gynėją skyrė teismas, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl šios išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktus ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir A. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti pareigas:

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ , 72² straipsniais A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. S., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. ir laikyti, kad A. Š. atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. Š. skirtas procesines prievartos priemones – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, bei įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistomis.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiosios R. S. naudai priteisti 5,79 Eur (penkių eurų 79 ct) turtinės žalos ir 289,62 Eur ( du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. Š. pinigines lėšas bankuose 295,41 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų, 41 ct) sumai: AB „Šiaulių bankas“, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki R. S. civilinio ieškinio atlyginimo uždraudžiant disponuoti šiomis lėšomis.

Nuosprendžio nuorašus išsiųsti bankams - AB „Šiaulių bankas“ (Tilžės g.149, LT-76348 Šiauliai), AB „DNB“ (J. Basanavičiaus g. 26, LT-03601, Vilnius), AB „Swedbank“ (Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius).

Proceso išlaidų, už kaltinamajam A. Š. ir nukentėjusiajai R. S. suteiktas antrines teisines pagalbas, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.