Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei J. Ž.,

kaltinamajam R. V., jo atstovui advokatui A. T.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 182 str.2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. kaltinamas tuo, kad 2007-10-29, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, A. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė rangos sutartį gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbams - 80000 litų (23170 EUR) vertės. Po ko iš A. B., (duomenys neskelbtini) per kelis kartus paėmė 73400 litų (21258 EUR) sumą, darbų atliko už 23400 Lt (6777 EUR), o 50000 Lt (14481 EUR) pasisavino, už kuriuos nuo pat rangos sutarties sudarymo momento neketino atlikti darbų ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, A. B. priklausantį didelės vertės turtą 50000 litų (14481 EUR ), t.y. kaltinamas, nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. įvykdymu.

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad apgaulės neplanavo, norėjo atlikti sutartus darbus. Pinigus, kuriuos paėmė iš nukentėjusiosios investavo į kitus objektus. Tačiau dėl jauno amžiaus ir patirties stokos nesusitvarkė su lėšomis. Darbams atlikti buvo pasamdęs keturis ar penkis darbininkus, o jis pats buvo darbų organizatorius. Atliekant darbus pas nukentėjusiąją buvo išardytas stogas, sudėtos naujos gegnės ir uždengta plėvelė. Buvo likę tik apšiltinti ir sudėti stogo dangą, tačiau šie darbai nebuvo atlikti, nes pinigus panaudojo kitam objektui. Tuo metu kai buvo atliekami darbai pas nukentėjusiąją, turėjo dar tris objektus: viename objekte Vilniuje darė namo pamatus, kitam savininkui O. S. darė visą namą. Taip pat dar turėjo pareigūnui priklausantį objektą. Su šio objekto savininku rangos sutarties sudaręs nebuvo, buvo tik žodinė sutartis. Šiame objekte atliko darbus už 32000 litų. Čia buvo panaudoti ir nukentėjusiosios duoti pinigai. Tačiau pareigūnas už darbus neatsiskaitė ir liko skolingas 32000 litų. Dėl šios skolos niekur nesikreipė, nes buvo sudaręs žodinę sutartį ir jokių kitų įrodymų neturėjo. Susiklosčius tokiai situacijai kuomet negalėjo pabaigti darbų nukentėjusiajai, jis išvyko 2008 metais dirbti į Angliją, tikėdamasis užsidirbti ir atsiskaityti su nukentėjusiąją. Anglijoje apie penkis metus uždirti pakankamai lėšų nepavyko. Nori pažymėti, kad nuo nukentėjusiosios nesislapstė, tačiau kurį laiką su ją susisiekti nepavyko, nes buvo pametęs jos kontaktus. Samdėsi advokatą, kad padėtų sudaryti taikos sutartį su nukentėjusiąja. Dabar su ja yra sudarę taikos sutartį, pagal kurią jau sumokėjo 2000 eurų ir yra pasiruošęs atsiskaityti ir mokėti po 1000 eurų. Jaučiasi apgavęs nukentėjusiąją, nes nepabaigė sutartų darbų. Kaltę pripažįsta, labai gailisi ir atsiprašo.

Nukentėjusioji A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo to laiko kai nusamdė kaltinamąjį atlikti stogo dengimo darbus pradėjo jau 10 metų, todėl ne visas aplinkybės gerai atsimena. Pamena, jog kaltinamąjį jai pasiūlė kaimynas gyvenantis Trakuose. Minėjo, kad meistras dirbo pas jį. Stogo dengimui skarda kaltinamajam davė 74000 litų, kurios skolinosi iš banko. Buvo atlikta darbai, kurių bendra vertės 24000 litų. Pas kaltinamąjį liko 50000 litų, kurių jis negrąžinęs ir neatlikęs darbo iki galo dingo. Stogas liko neuždegtas, kreivas, todėl reikėjo skolintis pinigų ir uždegti stogą. Kaltinamasis vis prašė palaukti, žadėjo, kad viskas bus padaryta. Tuomet pasirašė sutartį, kad kaltinamasis atiduos po 800 litų per mėnesį, tačiau į sąskaitą 800 litų pervedė tik vieną kartą, o kuomet buvo susitikę atidavė 2000 eurų. Kaltinamasis žadėjo atiduoti skolą. Tiki, kad kaltinamasis su ja atsiskaitys iki galo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Č. K. parodė, kad su A. B. dirbo viename darbe, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu A. B. yra išėjusi į pensiją. 2007 metų tiksliai mėnesio nurodyti negali, buvusi kolegė atėjusi į darbą pasakė, kad pas ją jau dirba darbininkai, keičia stogo konstrukciją. Pasiteiravus iš kur ji gavo darbininkus stogo keitimui, ji pasakė, kad jai darbininkus rekomendavo draugės (kokios draugės ji nežino) sūnus. Tą pačią savaitę į darbą atvažiavo darbų brigados vadas, vardu R. atvyko pas A. B. paimti pinigų stogo rekonstrukcijai. Ji žinojo, kad A. B. turėjo indėlį „Snoro“ banke, kadangi ji buvo pardavusi butą Trakuose, kokiai sumai nežinojo. Atvykęs vaikinas pasiėmė ją su savimi A. B. ir nuvežė į Vilnių, kad ji galėtų atsiimti indėlį. A. B. grįžusi iš Vilniaus pasakė, kad nuėmė pinigus (kokią konkrečiai sumą nepasakė) ir pinigus atidavė darbų vykdytojui R.. Ji sakė, kad labai intensyviai vyksta darbai, kiek žmonių dirbo ji nesakė, tik sakė, kad keičiasi žmonės ir vykdo stogo rekonstrukcijos darbus, jos namuose (duomenys neskelbtini). Praėjus atitinkamam laikui R. pradėjo trūkti pinigų ir R. atvažiuodavo į darbovietę ir reikalaudavo pinigų iš A. B.. A. B. ėjo į „DNord“ banką ir prašė, kad bankas suteiktų paskolą. Bankas jai suteikė paskolą ir R. skambindavo, ir atvažiuodavo pasiimti iš A. B. pinigų. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti kiek kartų R. buvo atvažiavęs į jų darbą imti pinigus. Ji ne vieną kartą perspėjo savo kolegę, kad ji neduotų pinigų. Ji padėjo išsiaiškinti R. pavardę, kadangi A. B. net nežinojo jo pavardės. R. pavardė V., kadangi jo seneliai gyveno (duomenys neskelbtini). 2007 metų gruodžio mėnesį buvo nuvažiavę į A. B. namus (duomenys neskelbtini)ir pamatė, kad nėra ant jos namo stogo tik buvo ant namo stogo uždėta plėvelė. Ji kolegei paskolino 9000 litų ir ji uždengė namo stogą. R. V. dingo ir neatvažiuodavo į jų darbą, nekeldavo telefono ragelio, neatsakydavo į skambučius. Ir prie jos A. B. skambindavo R. V., tačiau jis nenorėjo bendrauti. (b.l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad jis su R. V. susipažino statybų darbo metu nes dirbo statybose. R. jam ir draugui M. Š. yra pasiūlęs darbus statybose, t.y. yra davęs atlikti darbus keliuose objektuose. Visą laiką būdavo problemos dėl atsiskaitymo su darbininkais. Su R. V. dirbdavo pagal žodinę sutartį, atlikdavo darbus ir už juos R. atsiskaitydavo. Jie su savininkais nebendraudavo ir jokių pinigų iš savininkų neimdavo. 2008 metais su R. buvo sutarę dėl darbo (duomenys neskelbtini). Objekte reikėjo nuimti ir pastatyti namo stogą. R. iš pradžių už padarytus darbus sumokėjo, kokią sumą jis šiuo metu pasakyti negali. Vėliau R. už atliktus darbus neatsiskaitė. Namo šeimininkė papasakojo, kad su R. yra sudariusi darbų sutartį dėl namo stogo rekonstravimo darbų. R. jiems nesumokėjo pinigų už atliktus darbus. Jie palaukę kelias dienas susirinko įrankius ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kadangi jiems nebuvo sumokėti pinigai. Darbas nebuvo pabaigtas. Jie R. V. ieškojo, skambindavo norėdami atgauti pinigus už padarytus darbus. R. vis žadėjo atsiskaityti, tačiau taip ir nesumokėjo, be to pradėjo nuo jų slapstytis. Daugiau R. V. sutikę nebuvo (b.l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad su R. V. susipažino statybose. Jis statybose dirbo ir šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku. Tiksliai šiuo metu neprisimena, maždaug prieš tris ar keturis metus, tik žino, kad dirbant statybose atvažiavo R. V. ir pasiūlė darbą. Jis sutiko su R. pasiūlymu dirbti pagalbiniu darbininku. Apie sutarčių sąlygas nieko nežinojo. Jam R. V. sumokėdavo už atliktą sutartą darbą. Tačiau būdavo ir nesusipratimų. R. nesumokėdavo pilnai sutartos sumos, be to, pinigai vėluodavo sumokėti. Prisimena, kad paskutinis objektas buvo (duomenys neskelbtini), kur turėjo rekonstruoti namo stogą. Jis prisimena, kad stogą nukėlė ir R. neatsiskaitė už atliktus darbus bei nepristatė reikiamų statybinių medžiagų. Todėl nesulaukę statybinių medžiagų, taip pat apmokėjimo už atliktus darbus susirinko darbo įrankius ir išvažiavo. Iš namo savininkės jokių pinigų neėmė ir su ja jokių sutarčių nepasirašinėjo. Kiek pamena prie stogo rekonstravimo darbų dirbo trys ar keturi žmonės ( b.l. 77 ).

Iš 2007-10-29 rangos sutarties matyti, kad R. V. sudarė sutartį su A. B.. Sutarties suma 80000 Lt (23170 EUR) (b.l. 26-27).

Iš 2017-03-24 taikos sutarties matyti, kad A. B. ir R. V. pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo ( b.l. 139 ).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti arba užvaldyti svetimą turtą. Apgaulė suprantama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu.- t.y. perduoti savo turą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: a) objektyviosios tiesos iškreipimas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; c) tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Sukčiaujant svarbiausia yra tai, kad apgaulė būtų panaudota kaip poveikio priemonė į nukentėjusiojo sąmonę ir valią, kad šis perduotų savo turtą dėl to, kad buvo suklaidintas, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai įgytų svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės arba ją panaikintų.

Teismas, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, kad rašytiniai dokumentai (2007-10-29 rangos sutartis), liudytojų ir nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Šalys sutarė, jog nukentėjusiajai priklausančio namo stogo rekonstrukcijos darbų bendra vertė 80000 Lt (40000 Lt už medžiagas ir 40000 už darbą). Pagal rangos sutartį nukentėjusioji įsipareigojo sumokėti 100 proc. nuo bendros darbų sąmatos, t. y. 80000 Lt, rangos sutarties pasirašymo metu. Nukentėjusioji kaltinamajam per kelis kartus davė 73400 Lt. Buvo atlikti stogo rekonstrukcijos darbai už 23400 Lt. Už likusius 50000 Lt stogo rekonstrukcijos darbai tęsiami nebuvo, pinigų kaltinamasis nukentėjusiajai negrąžino. Šias aplinkybes kaltinamasis pripažįsta. Pripažįsta, jog negrąžino nukentėjusiajai 50000 Lt, kurių jos namo stogo rekonstrukcijai nepanaudojo. Nukentėjusioji ir kaltinamasis 2017-03-24 sudarė taikos sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo iki 2018-05-15 grąžinti 12249 Eur sumą. Taip pat Taikos sutarties pasirašymo dieną kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajai 2000 Eur. Teismas vertindamas kaltinamojo veiksmus neturi pagrindo konstatuoti jo veiksmuose buvus esminę apgaulę. Nėra pagrindo konstatuoti, kad jau pasirašydamas rangos sutartį R. V. turėjo tyčią pasisavinti pinigus skirtus stogo rekonstrukcijai ir stogo rekonstrukcijos darbų neatlikti iki galo. Kaip nustatyta, stogo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti vykdyti. Atliktų darbų sąmata 23400 Lt. Kaltinamasis samdė darbininkus, kurie atliko dalį rekonstrukcijos darbų, t. y. išmontavo seną stogo dangą, pakeitė gegnes, užklojo difuzinę plėvelę. Kaip paaiškino kaltinamasis, jis tuo metu vykdė darbus ir kituose objektuose ir nukentėjusiosios duotus pinigus naudojo kitiems objektams, tačiau tikėjosi, jog šių objektų savininkai su juo atsiskaitys ir jis galės toliau tęsti nukentėjusiosios stogo rekonstrukcijos darbus. Tačiau dėl patirties stokos į kitus objektus investuotų lėšų neatgavo, todėl stogo rekonstrukcijos darbų neužbaigė bei pinigų nukentėjusiajai nesugrąžino. Tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka vien tik nustatyti sutarties nevykdymo faktą, reikia, jog būtų nustatytas suklaidinimas dėl ketinimų atlikti sutartus darbus. Pats suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens indentifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. Nagrinėjamu atveju, asmens identifikavimas nėra apsunkintas, nuketėjusiajai yra žinomi kaltinamojo duomenys. Nėra duomenų ir apie tai, kad kaltinamasis sudarydamas rangos sutartį siekė apsunkinti šio sandorio fakto įrodinėjimą. Atvirkščiai, pasirašytoje rangos sutartyje kaltinamasis nurodė savo anketinius duomenis, nukentėjusioji žinojo kaltinamojo kontaktinius duomenis, periodiškai bendravo su nukentėjusiąja, pervedė jai 800 Lt, paaiškino, kad dirba užsienyje, samdė advokatą tikslu sutarti skolos grąžinimo sąlygas. Tuo tarpu, nukentėjusioji nesiėmė visų įmanomų priemonių savo finansiniam saugumui užtikrinti – pasirašydama rangos sutartį sutiko su sąlygą, jog visa 80000 Lt suma už stogo rekonstrukciją būtų sumokėtą sutarties pasirašymo momentu. Nenustatyta, jog nukentėjusioji periodiškai kaltinamajam duodama dideles pinigų sumas būtų prašiusi pateikti jo ataskaitas apie įsigytas medžiagas, be to, net ir po to, kai stogo rekonstrukciją atliekantys darbininkai pasakė jai, jog daugiau nedirbs, nes R. V. jiems neatlygina už darbą, ji po to atvykusiam kaltinamajam dar kartą davė didelę pinigų sumą – 30000 Lt. Taigi, iš išdėstyto darytina išvada, jog lemiamą įtaką susidariusiai nukentėjusiajai nepalankiai situacijai turėjo ne kaltinamojo apgaulė, o jos pačios kaip turto savininkės neatidumas, neapdairumas ir nerūpestingumas, todėl nagrinėjamas atvejis neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir nukentėjusiosios teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis nėra apsunkintas. Juo labiau, kad nukentėjusioji sudarė taikos sutartį su kaltinamuoju dėl skolos grąžinimo dalimis.

Vadovaujantis BK 2 str. 4 d., pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kadangi nenustatytas esminis sukčiavimo sudėties objektyviosios pusės požymis – apgaulė, tai reiškia, kad BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstama veika, nagrinėjamu atveju, nepadaryta, todėl R. V. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Nesant vienareikšmiškų ir neabejotinų įrodymų patvirtinančių R. V. kaltumą pagal jam pateiktą kaltinimą dėl LR BK 182 str.2 d. nusikalstamos veikos padarymo teismas jį išteisina kaip asmenį kuris nepadarė veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Kadangi R. V. išteisinamas kaip asmuo nepadaręs veikos turinčios nusikaltimo požymių, todėl vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2p. nukentėjusios civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu išaiškinant nukentėjusiajai, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str, 3 d. 2p., 303 str.5d. 1p.

nusprendžia:

R. V. dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str.2 d. padarymo išteisinti.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusios A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.