Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad santuokos su atsakovu nebuvo įregistravę, tačiau gyvenant kartu 2011 m. rugsėjo 20 d. gimė dukra K. B.. Šiuo metu kartu su atsakovu nebegyvena. Paskutinį kartą pinigų vaiko išlaikymui atsakovas davė 2012 m. gruodžio mėnesį. Nuo 2013 m. sausio mėnesio išlaikymo dukrai nebeteikia. Ieškovė šiuo metu nedirba. Darbo biržoje neregistruota, nes augina namuose vaiką. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos jokių išmokų negauna. Gyvena faktiškai tik iš socialinės pašalpos. Be to, pragyventi ir dukrą išlaikyti padeda mama, su kuria ir gyvena. Jokio nekilnojamojo turto neturi. Su dukra gyvena jos motinai priklausančiame bute. Ji su dukra visada būna namuose. Darželio ar lopšelio dukra nelanko. Dėl nurodytų aplinkybių prašo nustatyti ir nepilnametės dukters K. B. gyvenamąją vietą su ja. Taip pat pageidauja, kad būtų nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas galėtų susitikti su dukra ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę iš anksto suderintu tarp jų laiku, tačiau dalyvaujant jai pačiai. Susitikimo trukmė galėtų būti iki 2 val.

Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydama, kad ieškovė su dukra K. B., gim. 2011-09-20, ir savo motina gyvena pastarajai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur užima atskirą kambarį. Namuose švaru ir tvarkinga, buities sąlygos geros, mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, ieškiniui iš esmės neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas iš esmės palaikė ieškinį, jame išdėstytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovas nuo 2013 metų sausio visiškai neprisideda prie išlaikymo. Ji šiuo metu nedirba. Kai sukaks du metai dukra pradės lankyti darželį, tada ji ieškosis darbo. Specialiųjų poreikių vaikas neturi, sveikatos problemų neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį. Jie ir anksčiau su atsakovu kartu gyveno Anglijoje, atsakovas dirbo pardavėju ir gaudavo apie 4000 Lt atlyginimą. Jai išlaikyti vaiką padeda mama. Vaiko poreikiams patenkinti išleidžia virš tūkstančio. Atsakovas nerodo daug iniciatyvos bendrauti su vaiku, jis vaiką aplanko kartą, du per mėnesį. Ji nedarys kliūčių vaikui bendrauti su tėvu, tačiau kol vaikas dar toks mažas, ji nori dalyvauti vaikui bendraujant su tėčiu. Atsakovas iki šiol nei karto nėra vienas pasilikęs su vaiku. Vaikas su tėvu bendrauja tol, kol ji būna. Vieną kartą atsakovas bandė išeiti su vaiku ir vaikas pradėjo verkti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas asmeniškai pasirašant (b.l. 34), neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko, yra gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra K. B., gim. 2011-09-20, tėvas (b.l. 4).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė K. B., gim. 2011-09-20, gyvena kartu su ieškove (b.l. 4). Atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ištyrusi motinos ir vaiko gyvenamosios aplinkos ir buities sąlygas, vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas dukros atžvilgiu, mergaitei pas ieškovę sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis (3.178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nustatant, kad tėvas su dukra bendrauja ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iš anksto suderintu tarp jų laiku, tačiau dalyvaujant jai pačiai. Susitikimo trukmė galėtų būti iki 2 val. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji netrukdo atsakovui bendrauti su dukra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dukra dar yra labai maža ir pati nekalba, todėl negalėtų pasakyti kaip jai sekasi, todėl ji pageidauja, kad bendravimas vyktų jai dalyvaujant.

Teismas buvo įpareigojąs atsakovą pateikti į bylą atsiliepimą, kuriame apibrėžtų savo pageidaujamą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (b.l. 33). Atsakovas šio teismo įpareigojimo neįvykdė į teismo posėdį neatvyko.

Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, turi didesnes galimybes auklėti juos, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu šalių dukrai nėra net dviejų metų, ji dar niekada nėra bendravusi su tėvu nedalyvaujant motinai, mergaitė nemoka kalbėti bei jos su tėvu nesieja glaudus ryšys, dėl ko jos buvimas be motinos, prie kurios ji yra prisirišusi, tiesiog traumuotų vaiką, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovo maksimalus bendravimas su vaiku nedalyvaujant motinai, neužtikrintų vaiko teisėtų interesų į saugią aplinką, todėl ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarka atitinka vaiko interesus ir teismo tvirtinama.

Nustatytina sekanti ieškovo bendravimo su dukra tvarka: ieškovas su nepilnamete dukra K. B. bendrauja vieną kartą per savaitę, vaiko namuose ar kitoje šalims priimtinoje neutralioje aplinkoje, iš anksto šalių suderintu laiku ir dalyvaujant vaiko motinai. Susitikimo trukmė iki 2 valandų.

Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o teismas nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi LR Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus nutarimus (LR CPK 4 str.).

2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2013 m. sausio 1 d. yra 1000 Lt per mėnesį.

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Ieškovė prašo priteisti dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad specialių poreikių vaikas neturi.

Teismo surinktais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos šios aplinkybės. Sodros duomenimis atsakovas Lietuvoje niekur nedirba (b.l. 21). Nuosavybės teise atsakovas neturi nekilnojamojo turto (b.l. 11). Atsakovui nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė (b.l. 9-10). Duomenų apie kitus jo išlaikytinius nėra. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl išlaikymo dydžio neginčijo (CPK 12, 178 str. str.).

Taip pat yra nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, ji gauna socialinę pašalpą (b.l. 5-6), ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 9, 11).

Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, jog šalių dukra gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri ją augina, rūpinasi jos sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu nepagrįstai prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai. Atsakovas ne tik nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus,turinčius reikšmės bylai dėl jo turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl neturint duomenų apie atsakovo neįgalumą, teismo surinktų įrodymų pagrindu, laikytina, kad jo turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymo, kuris orientuotas ir pagrįstas dukrai būtinų išlaidų sumomis, o duomenų, jog reikalaujamo išlaikymo atsakovas negali teikti, nėra, daugiau išlaikytinių neturi, vaikas su juo negyvena. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad diferencijuoti išlaikymo dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (LR CPK 192 str.). Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo priteisimo bylose, priteisti ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą ir priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str., LR CPK 4, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo 2013-01-01. Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Teismas priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2013-05-06, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas mokamas po 500 Lt periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2013-05-06 iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Taip pat už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-06 priteistinas 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimas (500 Lt x 4 mėn.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą – 626 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1,5p., 85 str. 1 d. 1, 3 p.p., 83 str. 1 d. 2,14 p., 96 str., (500 x 12 + 2000 x 3 proc+143Lt x2). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 515,29 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96, 99 str.) (b.l. 31).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98 straipsniais, 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės K. B., gim. 2011-09-20, gyvenamąją vietą su motina V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. B., gim. 2011-09-20, išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (penkis šimtų litų) nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2013-05-06, iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. B., gim. 2011-09-20,išlaikymo įsiskolinimui 2000 Lt (du tūkstančius litų).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) su savo nepilnamete dukra K. B., gim. 2011-09-20, bendrauja vieną kartą per savaitę, vaiko namuose ar kitoje šalims priimtinoje neutralioje aplinkoje, iš anksto šalių suderintu laiku ir dalyvaujant vaiko motinai. Susitikimo trukmė iki 2 valandų.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 626 Lt (šeši šimtai dvidešimt šeši litai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 515,29 Lt (penkis šimtus penkiolika litų ir 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apmokėjimu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.