Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo V. V. gynėjo advokato Jono Vaškevičiaus prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo nuteistajam V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. V. gynėjas advokatas Jonas Vaškevičius atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. sušvelnėjo baudžiamasis įstatymas ir įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, leidžianti sunkaus nusikaltimo padarymo atveju ir už jį teismui skyrus ne ilgesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, prašo priimti nutartį ir sušvelninti nuteistajam V. V. skirtą bausmę bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Prašyme pažymima, kad V. V. yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose būtent už sunkų nusikaltimą, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo termino neviršijanti bausmė, t.y. lygiai ketveri metai. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atėmimo. Nuteistojo gynėjo teigimu V. V. atitikimas šiam baudžiamojo įstatymo reikalavimui grįstinas tuo, jog nuteistasis jau atliko didelę dalį laisvės atėmimo bausmės, atlikdamas ją Vilniaus pataisos namuose visą laiką elgėsi išskirtinai pavyzdingai, drausmine tvarka nei karto nebaustas, yra gavęs ne vieną paskatinimą, charakterizuojamas teigiamai, 2015 m. balandžio 13 d. Vilniaus pataisos namuose perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Vilniaus pataisos namų nurodyti duomenys rodo ne atsitiktines gero elgesio apraiškas, bet nuoseklų ir teigiamą pataisos procesą. Laisvėje V. V. laukia šeima, nepilnametė duktė, išlaikymo reikalinga pensinio amžiaus motina. N. J. turi savo verslą, tad jo grįžimo laisvėn atveju jis nesusidurs su reikalingo valstybės išlaikymo asmens statusu, priešingai - kurs jai pridėtinę vertę.

Motyvuojamoji dalis

N. V. V. gynėjo advokato J. V. prašymas tenkintinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią (2K-7-27-746/2015; 2K-216-139/2015).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. V. yra nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

Tačiau pažymėtina, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų prak­tikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama vei­ka, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nu­sikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas sa­vybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teisėju kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo V. V. atžvilgiu yra materialusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmę švelninti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad V. V. anksčiau nebuvo teistas, iki nuosprendžio vykdymo dienos dirbo, turi savo verslą. Byloje yra pateiktas Vilniaus pataisos namų administracijos raštas, kuriame nurodyta, jog V. V. bausmės atlikimo metu rėžimo reikalavimų nėra pažeidęs, drausmine tvarka baustas nebuvo. Už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pavyzdingą elgesį buvo paskatintas tris kartus papildomais ilgalaikiais pasimatymais, perkeltas iš parastosios į lengvąją grupę. Nuteistasis pagal savo elgesį pataisos namuose vertinamas teigiamai (t. 28 b. l. 102). Atsižvelgtina ir į tai, jog V. V. jau yra atlikęs ketvirtadalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, palaiko tvirtus socialinius ryšius su šeima, turi nepilnametę dukrą E. V. gim. 2011-02-09 (t. 28 b.l. 103-104), pensinio amžiaus mamą, kuri yra ligota ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra (t. 28 b. l. 105-109).

Aukštesnysis teismas pažymi, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, duoda pakankamą pagrindą tikėtis pozityvaus V. V. elgesio laisvėje, kadangi svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir ste­bimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą V. V. skirtinos BK 75 str. 2 d. 8 p. ir 70 str. numatytos pareiga ir bau­džia­mojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutarė:

N. V. V. gynėjo advokato Jono Vaškevičiaus prašymą tenkinti.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. V. atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p. ir 70 str. paskirti V. V. bau­džia­mo­jo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus atlikti per vienerius metus nuo nutarties paskelbimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.