Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2005-11-25 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 10 metų, 2016-09-27 paleista iš pataisos namų. 2018-06-12 išregistruota iš probuojamųjų registro, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.00 val., bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia smogė kumščiu savo šeimos nariui - mažamečiui sūnui B. R., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į kairį šoną, dėl ko, nukentėjusysis atsitrenkė į sieną, taip smurtaudama sukėlė sūnui B. R. fizinį skausmą.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. Ž. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad būdama neblaivi, datos nepamena, galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2018 m. rugpjūčio 18 d., vakare, apie 21.00 val., bendrojo naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto durų, sudavė vieną kartą savo sūnui B. R., gim. (duomenys neskelbtini), ranka į kairį šoną, dėl ko, jis atsitrenkė į sieną. Sūnui skaudėjo, jis ko gero apsiverkė, bet dėl girtumo to incidento neprisimena. Sūnus sakė, kad jam skaudėjo. Sūnus norėjo, kad ji negertų ir nekonfliktuotų su kaimyne, todėl ir įsikišo į konfliktą. Sūnus jai atleidžia. Nepateisina savo poelgio, gailisi, sūnaus atsiprašė. Gyvena (duomenys neskelbtini) su kitu mažamečiu vaiku, nes skiriasi su vyru. B. pareiškė norą išvažiuoti iš aplinkos ir šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini). Su B. kiekvieną vakarą susiskambina. Planuoja išsiskirti su vyru, pasiimti B. Lanko STEP kursų programą. Alkoholis jos liga. Grįžusi iš pataisos namų pradėjo vartoti alkoholį, buvo užsikodavusi. Šiuo metu lankosi pas gydytojus-psichiatrą, psichologą dėl priklausomybės. Lankosi anoniminių alkoholikų grupėje. Sutiktų ir toliau gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2018-08-18 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK gautas pranešimas, jog apie 21.00 val. neblaivi A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš mažametį sūnų B. R., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus gauta informacijos, kad bendraujant su B. R., kuris yra paimtas iš šeimos, šis nurodė, kad mamos sutuoktinis A. Ž. anksčiau jam yra spyręs į pilvą, todėl jis jaučiasi šeimoje nesaugus (1 t., b. l. 1-2).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018-08-18 apie 21:00 val. neblaivi motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą prieš mažametį savo sūnų, t. y. trenkė jį į sieną. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu buvo rasti girti A. Ž., ir A. Ž.. Su tėvais rasti vaikai B. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi abu tėvai buvo girti, vaikai perduoti blaiviai pilnametei sesei, o apie iškvietimą informuotas Vaiko teisių apsaugos skyrius. Dėl įvykio aplinkybių pradėtas patikslinimas. Patikslinimo metu buvo apklaustas įvykio liudytojas P. T., kuris paaiškino, kad 2018-08-18 vakare matė kaip kaimynė A. į namus grįžusiam savo mažamečiui sūnui vardu B. vieną kartą kumščiu trenkė į liemenį. Nuo smūgio vaikas trenkė į sieną galvą ir pradėjo verkti. tą patį patvirtino ir P. T. mama M. T.. Taip pat 2018-08-21 buvo gautas Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kad po policijos pranešimo apie įvykį jų darbuotojai lankėsi A. ir A. Ž. šeimoje ir A. Ž. pripažino pastūmusi sūnų. Bendraujant su B. R. berniukas nurodė, kad nori būti paimtas iš šeimos, nes joje jaučiasi nesaugus dėl nuolatinių mamos ir patėvio kivirčų bei muštynių. (1 t., b. l. 14)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), bendrabučio koridorius. Apžiūros metu niekas nepaimta, padarytos fotonuotraukos. (1 t., b. l. 16-20)

Iš Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-08-20 pranešimo matyti, jog skyriaus darbuotojai gavę pranešimą apie įvykį nuvyko nurodytu adresu. A. Ž. pripažino, kad būdama neblaivi pastūmė savo sūnų B. R. (1 t., b. l. 21-44).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad neblaivi motina A. Ž. smurtavo prieš savo vaiką B. R. (1 t., b. l. 45).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad konstatuota, jog B. R. kūne sužalojimų nėra. Sužalojimų nebuvimas neatmeta galimybės, jog užduotyje nurodytu laiku vaikas galėjo patirti nedidelės energijos mechaninę traumą, kuri iki apžiūros laiko sugijo nepaliekant žymių. Tiriamasis B. R. ekspertui paaiškino, kad 2018-08-18 vakare jį sumušė neblaivi mama A. Ž. (1 t., b. l. 72).

2018-09-05 papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad nebejotina, kad smūgio sudavimas kumščiu į kairį šoną, atsitrenkimas į sieną B. R. sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 76).

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.00 val., būdama neblaivi, žmona A. Ž. stovėdama buto tarpduryje žodžiu sukonfliktavo su kaimyne M. T.. Norėdamas pasižiūrėti kas vyksta išėjo į koridorių, kur taip pat kalbėjosi su M. T.. Tuo metu iš lauko grįžo posūnis B. Kiek pamena B. grįžinėjo iš lauko ir norėjo įeiti į butą. Stovėdama tarpduryje žmona A. dėl įvykusio ginčo su kaimyne M. nesuvaldė savo emocijų ir vieną kartą sūnų B. pastūmė, dėl to jis kelis žingsnius paėjo atbulas ir atsitrenkė į bendro naudojimo koridoriaus sieną. Atsitrenkęs į sieną B. pradėjo rėkti "nesistumdyk". Įvykio aplinkybes turėjo matyti M. T. (1 t., b. l. 83-84).

Liudytojas P. T.ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad 2018-08-18, apie 21:00 val., jam stovint jo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, girdėjo kaip A. su A.i dėl kažko bute pykosi, rėkavo. Tuo metu į namus iš lauko grįžo apie 11-12 metų amžiaus A. sūnus B. Vaikui priėjus prie buto durų ir šiek tiek jas atidarius iš buto išbėgusi ir nieko netarusi A. kumščiu trenkė B. į kairįjį liemens šoną. Nuo smūgio vaikas trenkėsi į sieną ir pradėjo verkti (1 t., b. l. 89-90).

Liudytoja M. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., vakare, tai galėjo būti apie 21.00 val., išėjusi į bendro naudojimo koridorių, prie savo buto durų rūkė. Rūkydama išgirdo triukšmą, tai yra A. šauksmus, riksmus, kurie sklido iš jos buto. Pamatė, kad buto durys atsidarė ir stovėdama tarpduryje A. Ž. vieną kartą sudavė ranka, delnu ar kumščiu neįsidėmėjo, sūnui B. kažkur ties pilvu, šonu ar krūtine, kurią tiksliai vietą neįsidėmėjo, dėl to, B. kažkuriuo šonu atsitrenkė į bendro naudojimo koridoriaus sieną. Matėsi, kad A. sūnui ranka sudavė pakankamai stipriai, nes dėl to, B. atsitrenkė į sieną. Pamena, kad ji A. sudrausmino dėl to, kad ji mušą vaiką (1 t., b. l. 95-96).

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo išrašo matyti, kad B. R.yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir įvykio metu buvo mažametis. (1 tomas, b. l. 24)

2018-09-10 mažamečio atstovu pagal įstatymą pripažinta Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliota vyr. specialistė E. K.. Jai yra išaiškinta teisė dėl turtinės, neturtinės, moralinės žalos atlyginimo. Ieškinio neteiks (1 tomas, b. l. 58-59, 63).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018-08-18, 22 val. 00 min. patikrinus A. Ž. girtumą alkoholio matuokliu, nustatytos 2,76 promilės (1 tomas, b. l. 118-119).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, A. Ž., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo mažamečiui sūnui B. R., sudavė vieną kartą į kairį šoną, dėl ko, nukentėjusysis atsitrenkė į sieną ir patyrė fizinį skausmą.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bei būdama suaugusi ir pakaltinama, viena kartą suduodama smūgį ir pastumdama savo mažametį sūnų, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji būtų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Ž. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui B. R., todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamosios kaltę patvirtina pačios kaltinamosios parodymai bei kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, t. y. mažamečio nukentėjusiojo parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąją pripažinti kalta, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jai bausmę.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji kalta pilnai prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė- veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji A. Ž. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Ji teista, bausmę atlikusi, tačiau teistumas nėra išnykęs (2 tomas, b. l. 5-7, 9-21), bausta administracine tvarka 2 tomas, b. l. 29-31). VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruota, nuo 2005-02-07 yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (2 tomas b. l. 28), dirba, registruota Užimtumo tarnyboje ( 2 tomas, b. l. 32, 33).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajai parinktina prokuroro pasiūlyta griežčiausia bausmės rūšis –laisvė atėmimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajai yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnio nei vidutinio dydžio.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, kaltinamoji prisipažino esą kalta dėl jai inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamosios savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, veika sunkių pasekmių nebuvo sukelta, civilinio ieškinio nėra, tai rodo, kad jos asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas ją izoliuoti šiuo metu nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamoji dar gali taisytis būdama laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, ji bus izoliuojama nuo visuomenės. Todėl kaltinamajai skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nustatydamas įpareigojimų rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas (nuteistoji nurodė, jog sutinka); pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).

Be to, kaltinamajai skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo mažamečio vaiko teisėtus interesus į saugumą nuo motinos galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 2,78 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (1 t., b. l. 149-150, 152)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti ją 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui A. Ž. paskiriant įpareigojimus:

1) gydytis priklausomybės ligas (nuteistoji nurodė, jog sutinka);

2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. Ž. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).