Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-10-22 nutarimo pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) 2009-10-22 nutarimu R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2009-09-16 apie 17:38 val., Klaipėdos mieste, Priestočio g., vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 92 km/h greičiu, esant leistinam 50 km/h greičiui, ir greitį viršijo 42 km/h. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 620 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu prašo neskirti nuobaudos motyvuodamas tuo, kad pažeidimą padarė skubėdamas į gautą pavojaus signalą. Nurodo, kad jeigu nebūtų viršijęs leistino greičio, nebūtų galėjęs greitai atvykti į objektą ir taip būtų sulaukęs pretenzijų iš darbdavio. Pripažįsta padaręs pažeidimą, tačiau jo materialine padėtis yra sunki, nes pusę gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuoja antstoliai, o už likusius pinigus turi išlaikyti butą, draugę bei mažametį vaiką.

Byla nagrinėjama institucijos, skyrusios nuobaudą atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 10), greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokolu (b.l. 14), nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 11) ir kita bylos medžiaga. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ATPK 225 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. pripažįsta padaręs pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Teismo prašo neskirti nuobaudos motyvuodamas sunkia materialine padėtimi, tačiau teismui tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat nurodo, kad pažeidimą padarė vykdydamas darbines funkcijas.

Rašytinė bylos medžiaga nustatyta, kad R. B. dirba saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu bei saugos tarnybos (duomenys neskelbtini)pranešimu nustatyta, kad 2009-09-16 R. B. apie 17:33 val. iš centrinio stebėjimo pulto gavo pranešimą apie tai, kad objekte Giruliuose, Skautų g. 17, suveikė pavojaus signalas. Reaguodamas į minėtą pranešimą R. B. automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Priestočio gatve nuvažiavo į objektą (b.l. 7). Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. pažeidimą padarė vykdamas į objektą, tačiau nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato išimčių saugos tarnybų darbuotojams, vykstantiems į objektus, suveikus pavojaus signalui.

Šiuo atveju taip pat spręstinas klausimas, ar yra pagrindai, numatyti ATPK 17 straipsnyje, reglamentuojančiame būtinąjį reikalingumą. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir nustatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, t.y. siekiant pašalinti pavojų, gręsiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Šiuo atveju R. B. vykdamas į objektą, kuriame suveikė pavojaus signalas, nežinojo ir negalėjo žinoti, kam ir koks pavojus yra kilęs, todėl negalima teigti, kad teisės pažeidimą R. B. padarė dėl to, jog asmens gyvybei ar turtui buvo iškilęs realus pavojus, kuris galėjo būti pašalintas tik pažeidžiant KET. R. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad į saugomą objektą jis turėjo nuvykti kiek įmanoma greičiau, nes kitu atveju yra reiškiamos darbdavio pretenzijos. Iš to teismas sprendžia, kad šiuo atveju greičio viršijimas nėra tiesiogiai susijęs su grėsusio pavojaus pašalinimu. Bylos aplinkybės rodo, kad R. B. greitį viršijo ne siekdamas pašalinti kilusį pavojų, o veikdamas savo ir darbdavio interesais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės pažeidimo padarymas dėl darbinių pareigų vykdymo paprastai niekada nepripažįstamas priežastimi, šalinančia veikos pavojingumą visuomenei, ir neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. R. B.neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jo dirbamas darbas nesuteikia teisės pažeisti Kelių eismo taisykles.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma. ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo 600 Lt iki 800 Lt. Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje, bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Institucija, skirdama nuobaudą, pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau nepagrįstai paskyrė tik šiek tiek didesnę – 620 litų baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina ir tai, kad neatsižvelgta į R. B. charakterizuojančią medžiagą, nes jis ne kartą yra baustas už KET pažeidimus (b.l. 16-20). Tačiau, vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu non reformatio in peius, pagal kurį negali būti pabloginama asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo, R. B. negali būti paskirta didesnė kaip 620 litų bauda, kuri jam buvo paskirta ginčijamu nutarimu (žr.: 2009-08-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1385/2009).

Teismas konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti neskiriant sankcijoje numatytos baudos. Skunde nurodyti motyvai nesuteikia jokio pagrindo neskirti piniginės baudos.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas netenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 313 straipsnio 4 dalis numato galimybę atsižvelgiant į pažeidėjo turtinę padėtį paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, todėl R. B., negalėdamas iš karto sumokėti visos paskirtos baudos, gali kreiptis į instituciją, nagrinėjusią jo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl paskirtos baudos išdėstymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-10-22 nutarimą, kuriuo R. B. pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį paskirta 620 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.