Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pareiškimą suinteresuotiems asmenis V. B., M. B., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą V. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstolei Astai Pliuskevičienei, antstoliui Zenui Zenkevičiui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavo VMI raštą, prašantį kreiptis į teismą padedant įgyvendinti nepilnamečio M. B. teises tvarkant mirusio tėvo palikimą (pareiškimo priedas „papildoma medžiaga“). Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius apie nurodytą pareigą įgyvendinti nepilnamečio sūnaus interesus 2022 m. vasario 11 d. informavo suinteresuotą asmenį V. B., kuri 2022 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo (pareiškimo priedas „papildoma medžiaga“). 2023 m. sausio 11 d. VMI informavo pareiškėją kas sudaro mirusio palikėjo A. V. paveldėtiną turtą, Lietuvos antstolių rūmai pateikė pareiškėjai informaciją apie iš palikėjo vykdomus išieškojimus (pareiškimo priedas „papildoma medžiaga“). Pareiškėja 2023 m. sausio 29 d. susisiekė su V. B. socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, kurios buvo informuotos apie prokuratūros nutarimo gavimą, abi specialistės teigė, kad suinteresuotas asmuo V. B. abiem buvo nurodžiusi, kad kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu. Tik pakartotinai susisiekus po Klaipėdos apygardos viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo gavimo, suinteresuotas asmuo V. B. informavo, kad teismas ją įpareigojo per nustatytą terminą pašalinti pareiškimo trūkumas, tačiau to nepadarė, nes susirado darbą.

Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis A. V. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis A. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš Lietuvos Antstolių rūmų pažymos nustatyta, kad palikėjo skolinių įsipareigojimų suma yra 7 102,65 Eur (pareiškimo priedas „papildoma medžiaga“)). Paveldėjimo byla po A. V. mirties nėra užvesta (2023 m. kovo 28 d. išrašas iš Testamentų registro (2023 m. kovo 28 d. LITEKO duomenys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, todėl šiuo atveju nepilnamečio M. B. teisės paveldėjimo procese turi užtikrinti pareiškėja.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, kurie privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 d. yra taikoma įstatymo analogija. CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio M. B. vardu atsisakyti priimti po jo tėvo A. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2021 m. gegužės 17 d. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio M. B. įstatyminė atstovė suinteresuotas asmuo per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaiko teisių įgyvendinimą. Pareiškėja apie jai tenkančią pareigą kreiptis į teismą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio M. B. vardu sužinojo tik 2023 m. sausio 10 d., gavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečio vaiko motina suinteresuotas asmuo V. B. savo pareigos įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino dėl teisinių žinių stokos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. V. mirties 2021 m. vasario 17 d., būtina atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio pagrindu terminas palikimui priimti atnaujinamas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėjo skolinių įsipareigojimų suma viršija paveldimo turto vertę. Spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaikų interesus (LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog palikėjo skola sudaro 7 102,65 Eur Eur, o paveldimą turtą sudaro tik lėšos esančios AB Šiaulių banko sąskaitoje – 1,40 Eur bei AB „Swedbank“ banko pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos – 27,237 vnt., laikytina, jog kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo.

Išduoti pareiškėjai Valstybei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, juridinio asmens kodas 188752021, teismo leidimą nepilnamečio vaiko M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Kita nutarties dalis neskundžiama.