- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eI3-4429-609/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06382-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- E. B., J. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovėms E. B., J. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto turto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, Susisiekimo ministerija) kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. gegužės 12 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir joje esančių nekilnojamųjų daiktų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir naudojimo teisės nutraukimo“ (toliau – ir Aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti Aktu visuomenės poreikiams paimamus J. B. (toliau – ir Savininkas) (mirusio) nuosavybės teise valdytus nekilnojamuosius daiktus – 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gyvenamasis namas), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginę, šulinį, lauko tualetą, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai)), esančius valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) sav., (toliau – ir Žemės sklypas) dalyje, leisti Savininko nuosavybės teise valdytus pastatus (1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį statinių), esančius Žemės sklypo dalyje pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai, Savininko įpėdinėms nustatyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo dienos, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtų 1/2 dalies gyvenamojo namo, 1/2 dalies Statinių, esančių Žemės sklypo dalyje.
Be to, pareiškėja prašė nustatyti, kad Savininko įpėdinėms atlyginimo už Aktu paimtus nekilnojamuosius daiktus (1/2 dalį Gyvenamojo namo, 1/2 dalį Statinių), esančius Žemės sklypo dalyje, įskaitant patirtus nuostolius, dydis yra 8 470 eurų.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas Nr. XI-1612) projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ir Ministerija patvirtinta šį projektą įgyvendinančia institucija.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (toliau – ir Nutarimas Nr. 82) patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurio sprendinius pradėta ginčo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Specialiojo plano sprendinius numatyta įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 17 d.
Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete https://tpdr.planuojustatau.lt/map/main.html?lang=lt&tpdId=135413). Specialiojo plano registracijos numeris T00090448.
Paaiškina, kad siekiant nustatyta tvarka savininką informuoti apie pradėtą procedūrą, buvo ketinta jam išsiųsti atitinkamą pranešimą, tačiau paaiškėjus aplinkybei, jog savininkas yra miręs, pranešimas, kuriuo informacija apie pradedamą rengti ginčo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, 2024 m. sausio 31 d. buvo patalpintas Ministerijos tinklalapyje. Tokiu būdu buvo informuotas savininkas apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.
2024 m. balandžio 18 d. Testamentų registro duomenimis, savininko įpėdinės yra atsakovės E. B. ir J. B. (toliau – ir atsakovės), kurios apie vykdomą ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo informuotos pranešimais, kurie joms buvo įteikti.
Specialiojo plano pagrindu buvo parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijose projektas (toliau – ir Projektas), su kurio sprendiniais visuomenė buvo supažindinta 2024 m. rugsėjo 18 d. per Ministerijos tinklalapyje, be to, tokia informacija buvo paskelbta nacionalinėje bei vietinėje spaudoje 2024 m. rugsėjo 5-6 dienomis.
Pažymi, kad Projekto rengimo metu buvo atliktas nepriklausomas turto vertinimas ir 2024 m. gruodžio 16 d. buvo parengta Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vertinimo ataskaita), kurioje buvo nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydis.
Projektas buvo patvirtintas NŽT direktorius 2025 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo pagrindu buvo priimtas Aktas, kuriuo nuspręsta nutraukti Žemės sklypo dalies, kuria naudojosi atsakovės, joje esantiems nekilnojamiesiems daiktams eksploatuoti, naudojimosi teisę, be to, nuspręsta visuomenės poreikiams paimti atsakovių nuosavybės teise valdytus nekilnojamuosius daiktus, nustatyti, jog nuostolių dėl valstybinės žemės sklypo dalies naudojimosi teisės nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo dalyje esančių nekilnojamųjų daiktų dydis yra 8 470,00 Eur bei nustatyti, kad išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamų nekilnojamųjų daiktų terminas yra 6 mėnesiai.
Apie Akto priėmimą atsakovės buvo informuotos pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ ir 2025 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“. Šie pranešimai registruotomis siuntomis siųsti ir buvo įteikti atitinkamai 2025 m. rugsėjo 12 d. ir 2025 m. spalio 7 d.
Aukščiau minėtais raštais atsakovėms buvo pateikta Akto kopija bei jos buvo informuotos apie tai, kad per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos jos turi susitvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus bei pasirašyti aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Be to, atsakovės buvo informuotos, kad tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą Aktas nebus pasirašytas, pareiškėja kreipsis į teismą.
2025 m. spalio 16 d. į Kauno 8-ojo notaro biuro notaro S. Z. depozitinę sąskaitą buvo pervesta Akte nuodyta 8 470,00 eurų suma ir apie tai atsakovės informuotos pareiškėjos 2025 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie atlyginimo sumos už žemės sklypo dalies naudojimosi teisės nutraukimą ir visuomenės poreikiams paimamus nekilnojamuosius daiktus pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ ir 2025 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie atlyginimo sumos už žemės sklypo dalies naudojimosi teisės nutraukimą ir visuomenės poreikiams paimamus nekilnojamuosius daiktus pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“.
Šalies argumentai
Kadangi per nustatytą terminą Aktas nebuvo pasirašytas, vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Per teismo nustatytą terminą atsakovės atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovėms pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog pareiškimo reikalavimus palaiko ir prašo pareiškimą patenkinti visiškai. Jos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymas nurodytos sąlygos akto teisėtumo patvirtinimui. NŽT laikosi pozicijos, kad Vertinimo ataskaita atitinka Žemės paėmimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus, atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatytas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą nustatymo.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas Akto teisėtumas bei leista įregistruoti valstybės vardu visuomenės poreikiams paimamus J. B. nuosavybės teise valdytus nekilnojamuosius daiktus – 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinį (stoginę, šulinį, lauko tualetą, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) sav., bei leista juos pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), kurio 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Namo savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, projektą įgyvendinanti institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą (4 dalis).
Į byloje esančios Vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visuomenės poreikiams paimamo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais ir neregistruotų statinių, rinkos vertė, nustatyta taikant lyginamąjį metodą (patirtų nuostolių suma nustatymo dieną – 800,00 Eur) buvo 16 940,00 Eur (iš kurių atsakovių proporcingai jų valdomai ½ daliai turto – 8 470, 00 Eur: ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 7 020,00 Eur, ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginės, šulinio, lauko tualeto, tvoros) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) r. sav., dalyje – 55,00 Eur, kitų nuostolių (už neregistruotus pastatus ir statinius (ūkinį pastatą), perkraustymo išlaidas – 1 395,00 Eur.
Gyvenamojo namo rinkos vertė taip pat apskaičiuota ir taikant išlaidų (kaštų) metodą (atkuriamąja verte – 12 960,00 Eur). Kadangi ši vertė buvo mažesnė, negu buvo nustatyta taikant lyginamąjį metodą (14 040,00 Eur), vertė paskaičiuota, taikant lyginamąjį metodą.
2025 m. spalio 24 d. notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad 2025 m. spalio 16 d. į Kauno 8-ojo notarų biuro notaro S. Z. depozitinę sąskaitą yra įmokėta 8 470,00 Eur suma.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto ir verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Vertinimo ataskaita yra galiojanti, dėl prašomo nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio ginčo nėra, todėl nustatytina, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydis yra 8 470,00 Eur – iš jo už ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 7 020,00 Eur, ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginės, šulinio, lauko tualeto, tvoros) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 55,00 Eur, kitų patirtų nuostolių (už neregistruotus pastatus ir statinius (ūkinį pastatą), perkraustymo išlaidas – 1 395,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovėms E. B. ir J. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir joje esančių nekilnojamųjų daiktų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir naudojimo teisės nutraukimo“ paimtus nekilnojamuosius daiktus – 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginę, šulinį, lauko tualetą, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) sav., dalyje, dydis yra 8 470,00 (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt) eurų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.