- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-375-781/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35113-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- R. T.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo R. T. ir atsakovės R. T. prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovei dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.Ieškinyje, be kitų prašymų, buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų J. T. ir A. T. laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. T. iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje; 2) priteisti iš atsakovės R. T. nepilnamečiams vaikams J. T. ir A. T. laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 eurų. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutinka su ieškovo prašymu.Atsakovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikinąją ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurios esmines nuostatas ieškovas bendrautų su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais (pirmadieniais ir trečiadieniais – nuo 15 val. iki sekančios dienos 8 val., penktadieniais – nuo 15 val. iki sekančios dienos 12 val.), kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15 val. iki sekančios dienos 8 val., antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val.Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vilniaus Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, jog skyriaus darbuotojai apsilankė pas ieškovą ir nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su juo. Vilniaus Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja ieškovo prašymui nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu, taip pat pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, užtikrinti būtinas vaikams vystytis gyvenimo sąlygas, neprieštaravo ieškovo prašymui priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą ir priteisti jiems laikiną išlaikymą – tenkino. Nustatė nepilnamečių vaikų J. T. ir A. T. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu R. T.; priteisė iš atsakovės R. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. T. ir A. T. mokamą periodinėmis išmokomis po 100 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, išlaikymą sumokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos pavedimu į ieškovo R. T. atsiskaitomąją sąskaitą; priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Atsakovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikinąją ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, teismas netenkino.Teismas pažymėjo, kad nutraukus šalių santuoką ir patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, faktinė vaikų gyvenamoji vieta nepasikeitė, t. y. jie liko gyventi buvusiuose šeimos namuose kartu su ieškovu. Aplinkybes, kad šiuo metu faktiškai šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, be kita ko, patvirtina byloje pateikta Vilniaus Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė šios aplinkybės – kad vaikai faktiškai gyvena su ieškovu – neginčija, tačiau pateikia argumentus, kodėl su ieškovu nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą netikslinga.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškovu, atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodyta aplinkybių ir nepateikta jas patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šiuo metu faktinis gyvenimas pas ieškovu iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus (pvz., prieš juos smurtaujama, jiems daroma psichologinė žala, jie neprižiūrimi ir pan.), taip pat į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės išnagrinėti byloje pareikštų reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės, sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu – pagrįstas.Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus vertino tik tiek, kiek reikalinga laikinam išlaikymui, skirtam patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, priteisti. Teismas, atsižvelgė į tai, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės kiekvienam vaikui laikino išlaikymo dydis užtikrintų vaikų būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą, taip pat į tai, kad kiekvienam vaikui tenkanti išlaikymo dalis neviršija pusės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, kuris yra orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė neturi galimybės tokio dydžio išlaikymo teikti.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kadangi tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, tai atsakovės prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Tačiau, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su atsakove ir atsakovės teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, spręstinas laikinosios atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo klausimas (CPK 376 straipsnio 2 dalis), todėl šalims buvo nustatytas 7 dienų terminas pasiūlymams dėl laikinosios bendravimo tvarkos pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi nesutinka, mano, kad nutartis prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tikslams, o laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesant tam būtinų taikymo pagrindų.Nurodo, kad vienas iš nutarties nepagrįstumo pagrindų yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo paskirties bei tikslų.Anot apeliantės, ieškinio reikalavimai iš esmės visiškai sutampa su nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, o iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas vaikams. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nutartimi išspręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės kartu išsprendė ir pareikštą ieškinį, jį patenkindamas. Kitaip tariant, patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, kas neatitinka įstatymu deklaruojamų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų - iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti iki pareiškimo buvusią padėtį.Apeliantė pažymi, kad vaikų gyvenamoji vieta, nustatyta su atsakove Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-852-967/2017, vėl buvo pakeista skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Jei šioje byloje teismas, išsprendęs ginčą, vaikų gyvenamąją vietą vėl pakeistų, tai būtų daroma jau trečią kartą, kas neabejotinai pažeistų vaikų asmeninius interesus, tame tarpe ir teisę į sveiką ir stabilią aplinką (CK 3.161 straipsnis), kadangi vaikų gyvenamoji vieta būtų nuolat kaitaliojama, vaikus kilnojant iš vienos vietos į kitą, sukuriant nestabilumo, netvirtumo ir nesaugumo jausmus. Apeliantė nurodo, kad ieškovas, apgyvendindamas vaikus pas save, pažeidė įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Teismas visiškai nevertino atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų, susijusių su neigiama ieškovo įtaka vaikų auklėjimui.Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės eismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį.Ieškovas nurodo, kad laikinai nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nutartimi buvo nustatyta su ieškovu (tėvu), remiantis tarp ginčo šalių susiklosčiusia praktika, tuo, jog vaikai faktiškai nuolat gyveno su tėvu po šalių santuokos nutraukimo. Ypač svarbu tai, jog tokias aplinkybes nustatė ir patvirtino institucija, teikianti byloje išvadą. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ne tik į ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, bet įvertino ir institucijos, teikiančios byloje išvadą, nuomonę. Būtent šios aplinkybės patvirtina, jog nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka jų taikymo paskirtį bei tikslus.Ieškovas atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog vaikai faktiškai nuo šalių santuokos nutraukimo gyvena su tėvu R. T., t.y., realiai jų gyvenamoji vieta nesikeitė ir nesikeičia, visuomet jie turėjo maksimalias galimybes bendrauti su motina. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (duomenų), kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nesveika arba nestabili, todėl tai tėra atsakovės deklaratyvios frazės. Vaikams niekada nėra tekę kilnotis iš vienos vietos į kitą kaip teigia atsakovė, todėl jų aplinka visuomet buvo saugi ir užtikrinanti jiems geriausias tiek materialines, tiek psichologines sąlygas. Be to, nėra duomenų, kad atsakovei kaip nors būtų ribojama, suvaržyta galimybė bendrauti su vaikais.Nuo šalių santuokos nutraukimo praėjo 10 mėnesių, per kuriuos tarp šalių faktiškai susiklostė gyvenimo aplinkybės, kuriomis ieškovas remiasi ieškinyje, t.y., nepilnamečiai vaikai liko gyventi su juo. Tai reiškia, jog atsakovei kyla pareiga išlaikyti savo vaikus, t.y., prisidėti prie vaikų išlaikymo, nutraukiant priteistą išlaikymą iš ieškovo R. T.. Iš esmės, pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokią faktinę šalių padėtį, neturėjo galimybės atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes taip būtų pažeisti ieškovo R. T. turtiniai interesai, o R. T. būtų suteiktos perteklinės teisės, tokiu būdu būtų pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas.Pasak ieškovo, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad tėvas daro sūnums neigiamą įtaką dėl mokymosi. Sūnūs daug laiko praleidžia futbolo treniruotėse, tačiau ši veikla abiem sūnums yra labai mėgstama, priimtina, todėl abu sūnūs yra nemažai pasiekę tarp savo amžiaus ta pačia sporto šaka užsiimančių vaikų. Todėl bet kuriuo atveju, siekiant sportinio rezultato, treniruotėse tenka praleisti daug laiko. Ir tik ieškovas užsiima su sūnumis šia veikla, tik ieškovas nuolat vežioja sūnus į treniruotes ir į varžybas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalimi, apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-666-1045/2018 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 12 d. Įvertinus tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki taikos sutarties patvirtinimo, esant jau įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, darytina išvada, kad apeliacijos dalyko neliko. Kadangi atsakovės pateiktas atskirasis skundas nebeteko savo prasmės, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 301, 334, 336, 338, 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės atsakovės R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties.