Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-10-28 · Administracinė byla Nr. I-10372-643/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
I-10372-643/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04698-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-10372-643/2014
Proceso Nr. 3-61-3-04698-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, spręsdama V. B. skundo priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neturtinę žalą – po 500 Lt už kiekvieną parą, praleistą žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija yra apibrėžta ABTĮ 15, 18 ir 19 straipsniuose.

Nors pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad jo laisvė nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 8 d. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas 14 kv. m. su dar 8-10 asmenų, tokiu būdu neužtikrinant 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai. Pažymėtina, kad skunde nenurodomi jokie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas būtų patyręs neturtinę žalą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo arba nurodo ne tą atsakovą, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmų ar neveikimo paduodamas skundas, teismas pašalina šiuos trūkumus. Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad tinkamu atsakovu pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnį pareiškėjo skundas yra teismingas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, todėl skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme atsisakytina priimti, kaip neteismingą (ABTĮ 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 149 straipsniu teisėja

nutaria:

V. B. skundą atsisakyti priimti.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas, skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė