Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marginalas“ atstovui A. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui M. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės miesto seniūnijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marginalas“ skundą dėl Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės miesto seniūnijos 2009 m. kovo 25 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės miesto seniūnijai, tretieji suinteresuoti asmenys V. P., N. P., M. P., V. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės miesto seniūnijos atsiliepimas į skundą (b. l. 14) grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakymas pareiškėjui į jo prašymą bei taip pat kaip ir skundžiamas sprendimas. Teismo posėdyje seniūnijos atstovė paaiškino, kad šiuo atveju deklaravimo duomenų panaikinimui seniūnijai būtinas teismo sprendimas. Seniūnijai sprendžiant klausimą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo, tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo siunčiamas raštas adresu (duomenys neskelbtini), Pabradė, ir jie tą raštą iš pašto gavo. Po to N. P. atnešė prašymą nepanaikinti deklaravimo duomenų, nes vyksta bylos dėl šio buto. Dėl to seniūnija padarė išvadą, kad galimai jie tuo adresu gyvena. Paaiškino, kad Pabradėje paprastai paštininkai žino, kur galima rasti adresatus, todėl rašto įteikimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad asmenys gyvena nurodytu adresu, tačiau seniūnijai patikrinimo metu nieko konkretaus nustatyti nepavyko, dėl to buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Patvirtino, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims savivaldybė suteikė gyvenamąsias patalpas Arnionių gatvėje, bet tas pastatas yra avarinis.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. P. ir M. P. teismui paaiškino, kad jų visa šeima negyvena bute (duomenys neskelbtini), Pabradėje, nuo 2009 m. sausio mėnesio. Patvirtino, kad šeima buvo įsikėlusį į tą butą 2008 metų pabaigoje, nes durys buvo atviros, butas apleistas, bet po dviejų mėnesių jie iš buto išsikėlė. Tretieji suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jų šeimai suteiktas butas Arnionių gatvėje, ten dalis šeimos gyvena, o byloje dalyvaujantys asmenys gyvena įvairiose vietose, kartais ir Arnionių gatvėje, tačiau jie nesutinka, kad būtų pakeisti deklaracijos duomenys, susiję su butu (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes deklaruoti gyvenamąją vietą Arnionių gatvėje jie negali, kadangi pastatas avarinis, o nedeklaravus gyvenamosios vietos jie praranda socialines garantijas. Prašė skundo netenkinti.

II.

Taigi, konstatavęs, kad skundžiamas sprendimas turi du esminius trūkumus, o dėl to sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Sprendime nenurodyti nei objektyvūs duomenys (faktai), kurie buvo tokio sprendimo priėmimo pagrindas, nei teisės aktų normos, kurios pagrįstų tokio sprendimo priėmimą, nei yra motyvų dėl suteikiamų teisių (asmenims deklaruoti gyvenamąją vietą).

Pasikeitus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojui ir tvarkytojui, nuo 2007-07-01, kai buvo pakeistas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnis, ir nuo 2008-10-01, kai buvo priimta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, įstatymas Nr. X-1722, 2008-09-15, Žin., 2008, Nr. 113-4290 (2008-10-01), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymas priskirtas valstybinėms (valstybės perduotos savivaldybėms) vietos savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 30 punktas). Pagal šio įstatymo 32 straipsnio nuostatas seniūnija tvarko priskirtus registrus ir nustatyta tvarka teikia duomenis bei tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (32 straipsnio 2 dalies 20 ir 21 punktai). Pasirengimas funkcijos perdavimui iš VRM į savivaldybes pradėtas priėmus Vyriausybės 2006-07-10 nutarimą Nr. 685, kuriuo patvirtintas Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkcijos perdavimo savivaldybėms tvarkos aprašas. Šiame apraše numatytas ir ankstesnių taisyklių keitimas. Teismas daro išvadą, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų apskaita, kuri priskirta seniūnijos funkcijoms, turi būti vykdoma pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą bei taisykles, kurias gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų apskaitos tvarkymo klausimu priima pati savivaldybės taryba. Priimant tokio pobūdžio sprendimą, koks yra ginčijamas šioje byloje, seniūnija turi vadovautis savivaldybės tarybos priimtomis taisyklėmis, o jeigu jų nėra, tai Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad panaikinus ankstesnes VRM patvirtintas Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisykles, vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu buvo nuspręsta priimti su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusius naujus teisės aktus, kurie liečia adresų atnaujinimą, gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos vartotojus, t. y. tik tais klausimais, kurie patenka į VRM kompetenciją. Tai reiškia, kad panaikintas taisykles turi tvirtinti pačios savivaldybių tarybos. Nesant taisyklių, seniūnija, vadovaujantis GVDĮ 12 ir 13 straipsniais, privalo vadovautis GVDĮ, kitais nurodytais įstatyme teisės aktais. Taigi sprendimas gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais turi būti tinkamai pagrįstas teisės aktais. Šiuo atveju turi būti pripažinta, kad teisės aktai, kuriais rėmėsi seniūnija, iš viso nenurodyti. Kadangi skundžiamame sprendime nėra nurodyti nei objektyvūs duomenys, kuriais remiasi seniūnija, nei teisės aktai, pagrindžiantys priimtą sprendimą, ginčijamas sprendimas, teismo vertinimu, turi būti panaikintas.

Antrasis pareiškėjo reikalavimas yra reikalavimas įpareigoti Pabradės seniūniją nedelsiant panaikinti trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Pabradė, deklaravimo duomenis. Teismas daro išvadą, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas dėl to, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Sprendžiant iš aptarto susirašinėjimo tarp seniūnijos, pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, teismas priėjo išvadą, kad seniūnija turi abejonių, kad P. šeima vis tik gyvena nurodytu adresu. Be to, skundžiamo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad seniūnija mano, jog tuo atveju, kai asmenys deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo metu, kai jie dar buvo buto savininkai, jų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys be jų sutikimo negali būti naikinami, nes jie deklaruoti teisingai. Pabradės seniūnijos atstovė teismo posėdyje pati pripažino, kad P. šeimai savivaldybės administracija suteikė kitą gyvenamąjį plotą Arnionių gatvėje. Dėl to priimamas naujas sprendimas turi būti grindžiamas šia aplinkybe (gavus tuo klausimu savivaldybės priimtus sprendimus, kitus buto suteikimą patvirtinančius dokumentus). Sprendimas turi būti grindžiamas ir kita šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybe – byloje yra duomenų, kad 2009-01-21 UAB „Marginalas“ kreipėsi į Pabradės policijos nuovadą dėl to, kad kažkas įsibrovė į jiems priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Pabradėje. Dalyvaujant policijos pareigūnams, butas buvo atlaisvintas. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Marginalas“ pateiktas 2009-02-13 pareiškimas policijai, tačiau jame teigiama, kad P. šeima dar nepasiėmė savo daiktų. Pareiškėjo atstovai teisme patvirtino, kad daiktai vėliau buvo atsiimti. Tačiau trečiųjų suinteresuotų asmenų išsikeldinimo faktas turi būti patvirtintas, nurodant šiuo klausimu surinktus įrodymus. Tai gali būti ir Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato pateikti duomenys, pareiškėjo teikiami įrodymai, taip pat pačių P. šeimos narių paaiškinimai. Byloje dalyvavę du šios šeimos atstovai iš tiesų patvirtino teisme, kad jie 2009 m. pradžioje išsikėlė iš buto (duomenys neskelbtini), Pabradėje. Be to, tas faktas, kad nei vienas P. šeimos narys negyvena bute (duomenys neskelbtini), Pabradėje, gali būti nustatomas ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, išsiaiškinant pašte, kodėl P. siunčiami raštai ir teismo šaukimai (kartu su skundo nuorašais) įteikiami adresu (duomenys neskelbtini), Pabradėje. Tas faktas, kad nurodytos aplinkybės turi būti išaiškintos, patvirtinamas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis. GVDĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia naikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje asmuo deklaravo gyvenamąją vietą pateikęs neteisingus deklaravimo duomenis. 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas leidžia pakeisti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, kai asmuo pakeitė gyvenamąją vietą. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad jose nurodytos aplinkybės turi būti aiškinamos, t. y. turi būti aiškinama, ar buvo pateikti neteisingi duomenys, ar asmenys pakeitė gyvenamąją vietą, o tuomet sprendime turi būti nurodyta, kurios normos pagrindu naikinamas deklaravimas. Šioms aplinkybėms tirti GVDĮ 8 straipsnio 3 dalis suteikia deklaravimo įstaigai, šiuo atveju seniūnijai, įgaliojimus naudotis valstybės registrais, klasifikatoriais, tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą (tai reiškia tikrinti, kur asmenys iš tiesų gyvena), pareikalauti, kad deklaravę gyvenamąją vietą asmenys arba savininkas pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (ne vien paaiškinimus, bet ir dokumentus). Visos šios aplinkybės nebuvo tirtos, nors turėjo būti tiriamos. Dėl to, kad seniūnijoje nagrinėjant pareiškėjo prašymus nenustatytas deklaravimo duomenų keitimo ar naikinimo faktinis ir teisinis pagrindas, seniūnija gali būti įpareigota tik priimti naują sprendimą, kuris atitiktų nurodytų teisės aktų reikalavimus, tačiau negali būti įpareigota nedelsiant panaikinti deklaravimo duomenis. Pastebėtina, kad pareiškėjas, pildydamas savo prašymą seniūnijai, 2009 02 27 prašyme (b. l. 35), savo prašymą grindžia vien GVDĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Išnagrinėjus bylą teisme yra pagrindo manyti, kad daliai trečiųjų suinteresuotų asmenų gali būti taikomas tik GVDĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kadangi jie deklaravo gyvenamąją vietą, kai dar iš tiesų gyveno bute, o šiuo metu bute negyvena. Tačiau galutinai šį klausimą įpareigota spręsti seniūnija, todėl pareiškėjo prašymų sprendimas perduodamas seniūnijai.

Teismo vertinimu, trečiųjų asmenų motyvas, kad jiems suteiktame avariniame bute jie negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, o panaikinus jų deklaraciją ginčo bute, jie prarastų sveikatos priežiūros paslaugas, socialines ir darbo garantijas, yra nepagrįstas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pagal GVDĮ 4 straipsnio 7 dalį netgi gyvenamosios vietos neturintys asmenys LR Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į apskaitą įtraukiami pagal savivaldybę, kurioje jie gyvena. Be to, GVDĮ nuostatuose nėra tokio reikalavimo, kad gyvenamoji patalpa būtų kokios nors būsenos. Būtina tik, kad gyvenamojoje vietoje asmuo gyventų teisėtai ir kad ji turėtų adresą. Taip pat, teismo vertinimu, nepagrįsti jokiais dokumentais trečiųjų asmenų teiginiai, kad yra iškeltos bylos dėl nuosavybės teisės į butą netekimo, o dėl to jie turi teisę nekeisti deklaravimo duomenų. Minėta, kad seniūnija turi teisę pareikalauti pateikti dokumentus, patvirtinančius ginčą dėl nuosavybės teisės. Tačiau netgi tokio ginčo nagrinėjimas teisme nebūtų reikšmingas sprendžiant GVDĮ nuostatų taikymą, nes taikant šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas būtina nustatyti tik dvi aplinkybes, kurios reikšmingos deklaravimo teisėtumui – 1) ar asmuo teisingai deklaravo gyvenamąją vietą; 2) ar asmuo pakeitė gyvenamąją vietą.

III.

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai pripažino Pabradės miesto seniūnijos 2009-03-25 sprendimą Nr. 11-1 priimtą remiantis negaliojančiomis taisyklėmis (negaliojančiais teisės aktais) ir be nuorodų į teisės aktus. Pabradės miesto seniūnijos 2009-03-25 sprendimas Nr. 11-1 priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (teisės aktų normomis), t.y. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu (įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi) bei Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintomis Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklėmis (taisyklių 73 ir 74 punktais). Pabradės miesto seniūnijos 2009-03-25 sprendime Nr. 11-1 yra nuorodos į teisės aktus, tačiau jos nėra tikslios dėl spausdinimo klaidų (Seniūnijos sprendimo nuorodoje į Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo konkrečią normą vietoje žodžių ir skaičių „8 straipsnio 3 punktu“ turi būti žodžiai ir skaičiai „8 straipsnio 2 dalimi“ bei nuorodoje į 2008-04-08 įsakymą Nr. (29)4R-18 jį priėmusios institucijos pavadinime vietoje žodžių „vidaus reikalų ministro“ turi būti žodžiai „Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus“, kiti šio teisės akto duomenys yra teisingi). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis numato, kad priimto sprendimo spausdinimo klaidos taisomos atliekant klaidų ištaisymo procedūrą, šiuo atveju ši procedūra turi būti taikytina. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Pabradės miesto seniūnijos 2009-03-25 sprendime Nr. 11-1 nėra nurodytų objektyvių duomenų. Seniūnija minėtu sprendimu nustatė šiuos objektyvius duomenis (faktus), pirma, kad pagal Gyventojų registro duomenų centrinės bazės duomenis V. P., N. P., M. P. ir V. P. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu: (duomenys neskelbtini) Pabradės m., antra, kad, šiuo adresu butas pagal 2008-09-23 nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą Nr. 307949 priklauso UAB „Marginalas“, kodas 300544916. Šie faktai yra esminiai sprendžiant klausimą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau seniūnija negali priimti UAB „Marginalas“ prašymą tenkinančio sprendimo, kai gyvenamąją vietą deklaravę asmenys patys atsisako deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis keisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnis (bylai aktuali įstatymo redakcija) turi 5 dalis, o šio straipsnio 1 dalis turi 3, o 4 turi 4 punktus. Kadangi sprendime nepasisakoma, kokios faktinės aplinkybės nulėmė sprendimo priėmimą, neįmanoma nustatyti, kokią teisinę normą turėjo mintyje seniūnė, priimdama skundžiamą sprendimą. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis numato priimto sprendimo spausdinimo klaidų ištaisymo procedūrą, tačiau šiuo atveju ši procedūra nebuvo atlikta iki teismo sprendimo priėmimo.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei padarė klaidingas išvadas, kad Pabradės miesto seniūnijos 2009-03-25 sprendime Nr. 11-1 nėra nurodytų objektyvių duomenų. Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 str.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant vien į tai, kad V. P. ir N. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Pabradėje, deklaravo 1990-09-21, M. P. nuo 2002-08-14, V. P. nuo 2000-12-18. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymus nenustatytas deklaravimo duomenų keitimo ar naikinimo faktinis ir teisinis pagrindas, seniūnija turėtų būti įpareigota tik priimti naują sprendimą, kuris atitiktų nurodytų teisės aktų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Patikrinusi bylą joje surinktų įrodymų įvertinimo teisingumo aspektu, kolegija atsižvelgia į išvardintus argumentus bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės miesto seniūnijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.