Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant ieškovui Z. R., atsakovei D. B., trečiajam asmeniui V. B., trečiojo asmens UAB „Agrometra“ atstovams Z. J., Andriui Gudauskui, institucijos, teikiančios išvadą atstovei I. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims V. B., uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste -UAB) „Agrometra“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui dėl kadastrinių žemės sklypo matavimų pripažinimo neteisingais ir žemės sklypų ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo nuomone, atsakovei atliktų geodezinių matavimų riboženkliai neatitinka sodininkų bendrijos „B." sklypų išdėstymo plano, kaimyno žemės sklypo Nr. 64 atliktų savo žemės sklypo atsiribojimo betono fundamentais parametru (atstumu ir krypties).

Be to, ieškovui išsimatavus savo žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis faktiškai nuo seno esamais riboženkliais, paaiškėjo, kad abiejų žemės sklypų plotas nesudaro po 6 arus, o jei būtų vadovaujamasi UAB „Agrometra" išvesta riba tarp ieškovo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tai viena iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)riba privalėtų būti atkelta į kelio pusę tiek, kad kelias neleistinai susiaurėtų, o iš kitos šio žemės sklypo pusės riba privalėtų būti atkelta taip pat ženkliai į kelio pusę ir tik tokiu būdu UAB „Agrometra" darbuotojai išlaikytų ieškovo sklypo plotą reikiamo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui Šilutės r. sav., Smėlynų g. sodų bendrijoje „B.“ nuosavybės teise nuo 1992-06-29 priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)( b.l. 13, toliau tekste –sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ), nuo 1995-05-16 - 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, toliau tekste –sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Abu žemės sklypai buvo suformuoti neatliekant matavimų. Atsakovei nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu V. B. nuo 1994-12-16 priklauso su minėtais ieškovo sklypais gretimybėje esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l.43, toliau tekste –sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčas kilo tarp ieškovo ir atsakovės sklypų ribos (gretimybės), plane pažymėtos taškais 7-8 ir 8-1 ( 34. b.l. ). Ieškovo teigimu, UAB „Agrometra“ klaidingai atliko kadastrinius matavimus, nes faktiškai buvo pakeistos nusistovėjusios ir senais riboženkliais pažymėtos ribos. Ieškovas pripažįsta pasirašęs 2006-09-25 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte (9,11 b.l.), nes matavimus vykdęs darbuotojas jį patikino, kad sklypo ribos nesikeis. Prie šio akto šalių paaiškinimų planas sudarytas nebuvo, UAB „Agrometros teigimu“ ginčo dėl ribų nebuvo. Ieškovas nurodo, kad tik vėliau jis sužinojo, kad ribos perkeltos į jo sklypą vidų. Pagal ieškovo pateiktą UAB „ Drava“ planą, ieškovo nurodytas faktinio naudojimo ribas – 7 taške ieškovo teigimu riba perkelta per 1.01m,, 8 taške – 0,95 m., 1 taške – 0,98 m(58 b.l.).

CK 4.45 str. 1 d. įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Taigi, esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros), pavyzdžiui, iš keturkampio formos į šešiakampio arba kitokio daugiakampio formą. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl nenustatinėtinos iš naujo teismo tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 str. 1 d. 13 p.), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones (2 str. 6 d., 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 str. 3 d.). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 str. 4 d.); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 str.). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatant žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

Nustatęs, kad šie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, teismas, spręsdamas ginčą iš esmės jais nesiremia, tuo tarpu nustatyti formalūs pažeidimai nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, kat. 30.5; 121.21;)

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atlikęs atsakovės žemės sklypų kadastrinių matavimų patikrą, pažeidimų nenustatė (b.l. 116), tokių matavimo teisės normų pažeidimų nenurodė ir ieškovas.

Ieškovo aiškinimu, pagrindinis matavimų pažeidimas yra tai, kad jie neatlikti pagal faktines naudojimo ribas. Faktinių ribų naudojimą jo nuomone įrodo ties abiejų sklypų riba jo sklype pasodinti uogakrūmiai, kurie jo teigimu buvo pasodinti pagal reikalavimus, 1 metras nuo ribos. Be to, ieškovas nurodo, kad sklypų ribos pažymėjimui buvo įkasęs į žemę šiferio lakštus, bei ties riba buvo vandentiekio kranas, kurio požeminiai vamzdynai tai p yra įrodymas dėl faktinių ribų. Nukrypimą nuo faktinių ribų atliekant matavimus, ieškovo teigimu įrodo ir seni sodo planai(b.l.16,17) kuriose aiškiai matyti jo valdomų sodų sklypų plotas ir konfigūracija.

Liudytojai S. B. ir I. B., šalių žemės sklypų gretimybių savininkai parodė, kad tarp šalių sklypų ribos buvo įkasti šiferio lapai seniai ar jos atitinka sodo sklypo ribas, tačiau negali kategoriškai tvirtinti, kad ši riba nebuvo koreguota. Sode gyvena nuo 2006 metų.

Įvykio vietos apžiūros metu šalys parodė vietoje jų manymu faktines sklypų ribas. Ieškovo nurodytos ribos neatitinka atsakovės sklypo kadastriniais matavimais nustatytų ribų, o vietoje nėra aiškių ir neabejotinų duomenų dėl faktinio naudojimo ribų ginčijamos plote.

Ieškovo nuomone, kad atsakovei kadastriniais matavimais sudarytas planas yra neteisingas įrodo ir tai, kad šis planas nukrypsta nuo pirminio sodo sklypų plano pagal tai, kad jų sodų sklypų masyve nuo (duomenys neskelbtini) numerio iki (duomenys neskelbtini) numerio, tarp sklypų vidinė riba yra tiesė (17 b.l.). Pagal byloje esančius šalių pateiktus planus( 58, 66 b.l.) matyti, kad vedant tiesę per visų sklypų masyvą ir neatsižvelgiant į S. ir I. B. sklype pastatytą Registrų centre neįregistruotą tvorą, tiesę sklypų masyve iš esmės be didelių nukrypimų galima išvesti. Be to, sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prie kurių ribos yra pastatyta tvora ir ribojasi su šalių sklypais, yra suformuotas neatliekant matavimų. Ir kaip patvirtino šių sklypų savininkai – liudytojai S. B. ir I. B., tvoros pamatas jau buvo pastatytas prieš jiems nuperkant sklypus ir duomenų, kad tvoros pastatymo vieta ir konfigūracija tiksliai atitiko sklypų faktinio naudojimo ribas, liudytojai neturi ir byloje tokių duomenų nėra. Todėl šie ieškovo argumentai dėl tvoros, sodų sklypų išsidėstymo masyve konfigūracijos kaip įrodymai faktinėms riboms įrodyti yra nepakankami ir nepagrįsti.

Pagal 3-ojo asmens pateiktą šalių ir gretimų žemės sklypų planą(66 b.l.), atliekant ieškovo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir itin nežymiai keičiant ieškovo sklypų konfigūraciją, ieškovo žemės sklypų plotas lyginant su plotais pagal preliminarius matavimus, per du sklypus sumažėtų 0, 0011 ha, kai tuo tarpu atlikus atsakovės vieno sklypo kadastrinius matavimus sklypo plotas jau sumažėjo 0,0024 ha(43 b.l.), tai yra vertinant proporcingai atsakovės sklypas sumažėjo ženkliai daugiau. Pagal ieškovo pateiktą planą(58 b.l.), per du ieškovo valdomus sklypus jo plotas sumažėtų 0,0026 ha, o iš atsakovės sklypo atėmus ginčijamą plotą, jos sklypas tokiu atveju sumažėtų dar 31m² (66 b.l. – užimtas plotas), tai yra iš viso 0,0024ha + 0,0031 ha = 0,0056 ha, kas proporcingai sudarytų : ieškovo preliminarus valdomas plotas nuo 0,12 ha sumažėtų apie 2 procentus, o atsakovės apie 7 procentus nuo pirminio ploto, dalyje. Be to, ieškovo pateiktas planas(58 b.l.) prieštarauja jo paties argumentui, kad ribų nustatymui pagrindu yra pirminis sodo sklypų planas(17 b.l.). Sulyginus abu planus, matyti, kad ieškovo siūloma ribų nustatymo konfigūracija šalių sklypų ribose su B. taku, besiribojančiu su taku, turinčiu sankryžą su (duomenys neskelbtini) takų, neatitinka jo pateikto pirminio plano konfigūracijos.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą ir visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškodamas sklypų savininkų interesų pusiausvyros bei vadovaudamasis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti neteisingais atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, šalių žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl sąlygų taikyti CK 4.25 str. nėra pagrindo ir ribas nustatyti kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą.

Iš ieškovo priteistina valstybei 150 litų bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Z. R. 150 litų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.