Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-12-24 · Civilinė byla Nr. 2A-883-253/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
2A-883-253/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Bronius Valius, Savinijus Katauskas
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
D. V.
Advokatai
Marius Gricius
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-883-253/2008

Teisėjas V. Gasiūnas Procesinio sprendimo kategorija 121.18; 24.1; 24.3; 24.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. gruodžio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant apeliantės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės atstovui advokatui Mariui Griciui teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė pratęsti (atnaujinti) CK 5.63 str. 1d. numatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą kreditoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimams atsakovei (paveldėtojai) D. V., priėmusiai palikimą po V. V. mirties, pareikšti ir prašo priteisti iš atsakovės 20 607,56 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. V. 2006-06-28 Plungės r., kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, būdamas neblaivus, vairavo automobilį AUDI 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu MAZDA 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. B. Eismo įvykio metu žuvo abiejų automobilių vairuotojai, automobilio MAZDA 323 keleiviui S. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo apgadinti abu automobiliai. Plungės rajono apylinkės prokuratūra 2007-04-12 nutarimu patvirtino, kad V. V. buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui mirus. V. V. vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas žalą dėl šio eismo įvykio patyrusiems asmenims išmokėjo 20 607,56 dydžio draudimo išmoką – 2396 Lt už automobilio MAZDA 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą S. B., 1042,80 Lt dėl eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo S. A., 870,52 Lt ir 800 Lt R. V. už laidojimo išlaidas, 6376,13 Lt S. B., 575,46 Lt T. B. ir S. B., 3500 Lt R. V. už paminklą mirusiai J. B., 2916,55 Lt ir 1554,64 Lt VSDFV Mažeikių skyriui. Kadangi V. V. yra miręs, jo turtinės prievolės pereina turto paveldėtojams, t. y. jo sutuoktinei D. V. Ieškovė, remdamasi Draudimo įstatymu, sutartimi prašo iš atsakovės priteisti turėtas išlaidas. Terminas praleistas dėl to, kad draudimo kompanija tik 2007-09-04 iš Plungės rajono 2-ojo notarų biuro sužinojo apie palikimo priėmimo faktą ir galimą reikalavimo teisės įgyvendinimą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti. Nurodė, kad CK 5.63 str. numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

2008 m. birželio 9 d. sprendimu Plungės rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė. Nurodė, jog LR CK 5.63 str. 1 d. nuostata nustato nuo palikimo atsiradimo dienos trijų mėnesių terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldėto turto. Nurodė, kad spręsdamas trijų mėnesių termino praleidimo kreditiniams reikalavimas palikėjo įpėdiniams pareikšti atnaujinimo galimybę, teismas įvertino tai, kad kreditorius tik 2007-09-11 pareiškė pretenzijas palikėjo įpėdiniams. Ieškovo argumentai, kad jie iš notaro apie įpėdinius sužinojo tik po pakartotinio užklausimo, laikytini nesvarbiomis priežastimis termino praleidimui, nes pakartotinį paklausimą išsiuntė 2007-08-22, t. y., praėjus trims mėnesiams ir dvylikai dienų nuo pirmojo paklausimo. Notarinis veiksmas, 2007-05-18 atsakymas ieškovui apie V. V. palikimo priėmimą, registruotas registro žurnale Nr. 72. Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas ( LR notariato įstatymo 37 str.). Ieškovas virš trijų mėnesių, esančių tarp pirmojo ir antrojo paklausimo Plungės antrojo notarų biurui, nerodė jokio suinteresuotumo dėl atsakymo į jų paklausimą. Negali būti pateisinamas beveik 5 mėnesių delsimas nuo paklausimo notarui iki pretenzijos pareiškimo, žinant CK 5.63 straipsnio 1 d. reikalavimus. Atstovo argumentai, kad daugiau kaip tris mėnesius laukė atsakymo iš notaro, nes buvo vasaros metas ir dauguma darbuotojų atostogauja, kartu, pasak jo, tikėtina, jog atostogavo ir notarė, patvirtina ieškovo aplaidumą ir neatsakingumą ginant savo interesus. Todėl terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams nepratęstas kaip praleistas ne dėl svarbių priežasčių ( CK 5.63 str. CPK 178 str.).

Šalies argumentai

Ieškovo nurodytas kitas motyvas, kad neturėjo objektyvios galimybės per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiai įpėdinei, kadangi dar 2007-10-24 ieškovas sumokėjo draudžiamąją išmoką, todėl tvirtina, kad atskaitos taškas turėtų būti nuo 2007-10-24, kaip paskutinės išmokos datos, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju subrogacija civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad subrogacijos tikslas yra įtvirtinti įstatymo numatytos bendrosios taisyklės išimtį, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą. Subrogacijos negalima sutapatinti su regresu, įtvirtintu CK 6.114 straipsnyje, arba draudiko teisėmis reikalauti susigrąžinti iš žalą padariusių asmenų išmokas, kurios įtvirtintos specialiuose įstatymuose (Draudimo įstatymo 96 str. 1dalyje, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje). Nurodytų teisės aktų nuostatos nelaikytinos subrogacija CK 6.1015 straipsnio prasme. Minėtos specialiųjų įstatymų nuostatos, leidžiančios padaryti išimtis dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį, kuris yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, yra bendrosios taisyklės išimtys ir neprieštarauja CK 6.1015 straipsnio 1dalies nuostatoms.

Teismui nustačius, kad terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams nepratęstinas, kaip praleistas dėl ne dėl svarbių priežasčių, išmokėtų lėšų dydis ir pagrįstumas atskirai sprendime nebuvo aptartas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, visiškai tenkinant jos ieškinio reikalavimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas dėl draudiko teisės pareikšti eismo įvykio kaltininko įpėdiniams reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos bei termino reikalavimams pareikšti praleidimo priežasčių ir atnaujinimo galimybės, neįsigilino į ginčo santykių prigimtį ir draudiko reikalavimo pobūdį. Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2007-04-12 nutarimu buvo patvirtinta, kad eismo įvykio kaltininkas yra V. V. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutraukta , kadangi kaltininkas žuvo eismo įvykio metu. Būtent šio nutarimo gavimo dieną ieškovė sužinojo apie tai, kad V. V. yra kaltas dėl eismo įvykio. Ieškovė tik pradėjusi mokėti draudimo išmokas, 2007-05-10 kreipėsi į Plungės rajono 2-ąjį notaro biurą su prašymu dėl informacijos apie paveldėjimo bylą suteikimo. Tačiau negavus notarės atsakymo, pakartotinai ieškovė su užklausimu kreipėsi į notaro biurą 2007-08-22. Atsakymas į šį užklausimą gautas 2007-09-07. Todėl tik 2007-09-07 gavus notaro raštą ieškovė sužinojo apie tai, kad 2006-07-20 atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tokiu būdu turtinė V. V. teisė perėjo D. V. Nuo 2007-09-11 iki 2007-11-28 tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl žalos atlyginimo ir ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė geruoju atlygins žalą. Tačiau pastarajai to nepadarius, buvo kreiptasi į teismą.

2. Draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę įgijo tik tada, kai išmokėjo visą draudimo išmoką. Ieškovė draudimo išmoką pradėjo mokėti 2007-04-26, o baigė – 2007-10-24. Vadinasi, tik 2007 m. spalio mėnesį ieškovei atsirado teisė reikalauti atlyginti žalą regreso tvarka. Pripažinus, kad tik 2007-10-24 išmokėjus paskutinę draudimo išmoką ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį teisme ir tik nuo tos dienos turi būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas kreditoriui pareikšti reikalavimus, priėmusiems palikimą įpėdiniams. Esant tokiai situacijai ieškovė yra praleidusi labai nedaug laiko, todėl akivaizdu, kad terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl tos priežasties teisiškai nereikšmingas yra pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovė su pakartotiniu užklausimu į notarų biurą kreipėsi tik po 3 mėn. ir 12 dienų nuo pirmojo užklausimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas apeliacinį skundą palaikė. Atsakovės atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, jog absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai šioje byloje nenustatyti, o naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.

Ieškovės reikalavimas dėl 20 607,56 Lt draudimo išmokos priteisimo yra atmestas teismui konstatavus, jog ieškovas yra praleidęs CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą kreditorių reikalavimams pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir termino praleidimo priežastis teismas nepripažino svarbiomis. Bylos medžiaga nustatyta, jog V. V. žuvo 2006-06-28 autoįvykio metu, ši diena laikytina palikimo atsiradimo laiku (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Atsakovė yra V. V. palikimą priėmusi įpėdinė. Ieškovė su V. V. 2006 m. birželio 6 d. buvo sudarę Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b. l. 51–52). Kadangi buvo nustatyta, kad V. V. autoįvykio metu buvo neblaivus, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, sprendė, jog ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją (LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi ieškovė yra žuvusio V. V. kreditorė. Kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Teismas sprendžia, jog tai yra speciali teisės norma, kuri turi būti taikoma šioje byloje. Bylos medžiaga nustatyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas 2006-07-20 (b. l. 94). Ieškovė neginčija, kad per tris mėnesius jokių reikalavimų atsakovei nepareiškė, o kreipėsi į teismą su ieškiniu tik 2008-02-22 (b. l. 2–5). Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada skaičiuoti 3 mėnesių terminą kreditoriui pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Ieškovės nuomone, tokią teisę ji įgijo 2007-10-24, kai sumokėjo paskutinę išmoką. Atsakovės nuomone, šis terminas skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo momento.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2007-04-26 mokėjimo nurodymu Nr. 48245 (b. l. 45) išmokėjo S. B. 2 396 Lt draudimo išmoką. Paskutinė draudimo išmoka išmokėta 2007-10-24 (b. l. 50). Kolegijos nuomone, trijų mėnesių terminas kreditiniams reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti ieškovei atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. 2007-06-28, o nuo tada, kai draudikas įgijo reikalavimo teisę, t. y. išmokėjo pirmąją draudimo išmoką – 2007-04-26. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad išmokėjusi pirmąją draudimo išmoką, ieškovė 2007-05-10 (b. l. 86) kreipėsi į Plungės rajono 2-ąjį notarų biurą prašydama suteikti informaciją dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tokie ieškovės veiksmai rodo, jog pastaroji įvertino aplinkybę, jog ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę žuvusiojo V. V. palikimą priėmusius įpėdinius. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovas pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ gaunamų dokumentų dėl draudimo įvykių registracijos žurnalo kopiją, kuriame nėra užregistruotas Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės atsakymas į užklausimą, neturi teisinės reikšmės nustatant termino, per kurį ieškovė privalėjo kreiptis su reikalavimais į paveldėtojus, pradžią.

Ieškovė pripažįsta, jog įstatymo nustatytą terminą ji praleido, tačiau mano, jog šį terminą praleido nežymiai, t. y. skaičiuojant nuo 2007-10-24 (ieškinys pateiktas 2008-02-22). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atnaujinti šį terminą pagrindo nėra, kadangi ieškovas tokių priežasčių svarbumo neįrodė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas savo esme yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 15.1 punktu yra išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m. CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio termino pratęsimo klausimą, atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes. Apeliantės argumentus, kad vyko ilgas susirašinėjimas su notare, atsakove, iš kurios elgesio tikėjosi ginčą išspręsti taikiai, kolegija atmeta, nurodydama, kad tokie ieškovės veiksmai suponuoja išvadą, kad ji elgėsi itin nerūpestingai ir neapdairiai, laiku nepasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti, nors tokią teisę realiai turėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas analogiškas bylas yra suformavęs teismų praktiką, kad ūkio subjektams turi būti keliami griežtesni reikalavimai jiems praleidus ieškinio senatį savo pažeistoms teisėms ginti ir nurodant ieškinio senaties praleidimo priežastis. Ieškovė yra draudimo veikla užsiimanti bendrovė, t. y. verslo sferos subjektas, turintis teisininkus, todėl jis veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista, ir jos neatsisako. Tokią teismų praktiką yra suformavęs Aukščiausiasis Teismas 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002.

Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, netenkintinas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasBronius Valius