- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- A8.-1171-859/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00786-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Pažeidėjas
- P. N.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. N. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-03-18 P. N. atskrido iš Kijevo reisu PS177 ir registruotame bagaže, Rodūnios kel. 2, Vilniuje, 10:45 val., gabeno komercinio pobūdžio prekes, kurių nepateikė muitiniam tikrinimui ir nedeklaravo. Bagažas buvo patikrintas introskopu Oro uosto keleivių terminalo atvykimo C salėje ir atrinktas detaliam tikrinimui. Detalaus patikrinimo metu rasta 60 vnt. nedeklaruotų moteriškų palaidinių, kurių vertė 540 eurų ir 14 vnt. moteriškų suknelių, kurių vertė 380,10 eurų. Bendra sulaikytų prekių vertė 920,10 eurų. P. N. nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, todėl jų vertė nustatyta pagal PREMI duomenų bazės kainas. Šiais savo veiksmais P. N. pažeidė Komisijos deklaruotojo Reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 139 str. 1 d. a punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje P. N. paaiškino, kad pripažįsta, kad nedeklaravo prekių, nepasidomėjo prekių deklaravimo taisyklėmis. Prekes vežė artimiesiems dovanoms. Negalvojo, kad vežant drabužius, juos reikia deklaruoti. Yra kaltas dėl nežinojimo. Jis čekio neturėjo, jo draugė irgi neturėjo. Prekių pirkimo čekį jam atvežė iš Ukrainos. Čekio iš karto nepaėmė, nes nežinojo, kad vežant tokį kiekį prekių iškils problemų. Pirko su drauge 150 vienetų palaidinių, pas jį buvo bagaže 60 vienetų palaidinių, dalį prekių paliko giminaičiams, kurie gyvena Ukrainoje. Nusižengimą pripažįsta, važiavo su drauge B. D., ji vežė lyg 50 vienetų palaidinių.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. N. pripažino kaltę padaręs administracinį nusižengimą. Teismo posėdžio metu pateikė prekės čekį Nr. 25, teigė, kad deklaravo prekes, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad prekės skirtingos, skiriasi jų kiekiai, todėl teismas vertina, kad protokole nurodytos prekės buvo nedeklaruotos. Be P. N. kaltės pripažinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo P. N. veika yra įrodyta ir Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus Oro uosto posto 2018-03-18 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kuriame nurodyta, kad paimta 60 vnt. moteriškų palaidinių, kurių bendra vertė 540 eurų, 14 vnt. moteriškų suknelių, kurių bendra vertė 380,10 eurų. Pažymėtina, kad P. N. iki teismo atlikto tyrimo metu paaiškino, kad atvažiavo iš Kijevo ir vežė drabužius. Nežinojo, kad veža komercinį kiekį drabužių, nežinojo, kad reikia juos deklaruoti. Labai gailisi, kad taip padarė. (b. l. 6).
Komisijos deklaruotojo Reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 139 str. 1 d. a punkte nurodyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.
Dėl nustatyto teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė Protokole nurodytą veiką – administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Nusižengimas kvalifikuotas teisingai, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gabeno prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei, kai neteisėtai gabenamų prekių pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su kontrabanda), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (pažeidėjas nepasidomėjo prekių deklaravimo taisyklėmis, kaip nurodo pažeidėjas, prekes vežė artimiesiems dovanoms). Taip pat teismas įvertina tai, kad nustatyta P. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; įvertina jo elgesį tyrimo metu bei teisme – visuomet pripažino nusižengimą, bendradarbiavo, teikė duomenis. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, tačiau gaunantis mažas pajamas, yra jauno amžiaus, turintis neįgalumą, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, t. y. paskirti 500 eurų dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 str. 2 d., padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą - 500 eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18079773018 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.