- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-510-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03570-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- UAB „Raginta“
- Ieškovas
- UAB „Dvirida“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-510-227/2012
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03570-2012-3
2012 m. liepos 4 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Raginta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties bei ieškovo UAB „Dvirida“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4545-828/2012 pagal ieškovo UAB „Dvirida“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Raginta“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti 2012-05-07 vienašališką atsakovo terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal tarp šalių 2009-10-28 sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį naudoti ir valdyti išnuomotą nekilnojamąjį turtą – patalpas, unikalus Nr. 4400-0693-0436, esančias adr. Klaipėdos g. 99, Panevėžyje, uždrausti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui sudaryti nuomos sutartis ar kitokius sandorius dėl minėta sutartimi išnuomoto turto perdavimo tretiesiems asmenims terminuotai ar neterminuotai atlygintinai ar neatlygintai naudotis ir valdyti jį (išskyrus nuosavybės teisės perleidimo sandorį).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-05-21 nutartimi ieškovo prašymą tenkino dalinai, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal šalių 2009-10-28 sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nurodė, kad atsakovui 2012-05-07 nutraukus tarp šalių 2009-10-28 sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ieškovui kreipusis į teismą dėl nurodyto sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra pagrindas išvadai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises, įgytas 2009-10-28 sutartimi, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitiktų siekiamus teisėtus tikslus, nevaržytų asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o nurodyta priemonė yra visiškai pakankama, kad būtų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslai šioje byloje, kitoje dalyje (dėl draudimo atsakovui sudaryti kitus sandorius) ieškovo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
2012-05-29 atsakovas UAB „Raginta“ pateikė teismui prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo teismo prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 48984,60 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją minėtai sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-01 nutartimi patenkino atsakovo prašymą bei įpareigojo ieškovą UAB „Dvirida“ užtikrinti atsakovo UAB „Raginta“ nuostolių dėl 2012-05-21 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atlyginimą, t.y. iki 2012-06-14 įskaitytinai sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 48984,60 Lt arba pateikti teismui banko garantiją nurodytai sumai. Nustatė, kad atsakovo pateikti įrodymai (2012-05-11 minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), patvirtina, kad nuo 2012-06-01 jis privalo perduoti patalpas kitam nuomininkui, dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės to padaryti nebegalės. Sutartyje numatyta atsakovo atsakomybė už patalpų neperdavimą nustatytu laiku – 24 492,30 Lt bauda, todėl naujam nuomininkui pareikalavus, atsakovas privalėtų nurodytą baudą sumokėti, tokiu būdu patirtų nuostolių. Dėl negalėjimo perduoti patalpų naujam nuomininkui atsakovas negaus pajamų – jo pateiktoje sutartyje numatyto nuomos mokesčio (4082,05 Lt mėn.) – tokiu būdu taip pat patirs nuostolių. Pripažino, kad nuostolių atsiradimo grėsmė reali ir akivaizdi, todėl prašymas užtikrinti šių nuostolių atlyginimą pagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Raginta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis visiškai nemotyvuota, todėl naikintina. Ieškovo reiškiamas reikalavimas, jeigu jis bus patenkintas, bus įvykdytas nepriklausomai nuo to, ar ieškovas naudosis patalpomis ar ne, nes ieškiniu prašoma konstatuoti, kad sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir negaliojantis, dėl ko ieškovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo ar vykdyti sutartį, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su teismo sprendimo įvykdymo negalėjimu ar jo apsunkinimu, reiškiamo reikalavimo užtikrinimas siekiant tik konstatuoti faktą yra nereikalingas. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas, jis nebūtų vykdomas priverstine tvarka. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir jų taikymas yra realiai įmanomas. Teismas nepranešdamas atsakovui apie ieškovo prašymo nagrinėjimą suvaržė atsakovo galimybę pateikti argumentus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovas nuomos sutartimi neįgijo teisės valdyti patalpų, jis gali tik patalpomis naudotis, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam nepagrįstai suteikta tokia teisė.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Dvirida“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad reikšdamas ieškinį ieškovas siekia nuomos sutarties tęstinumo, tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nuomojamas patalpas gali perleisti naudoti kitiems asmenims. Teismas nesuteikė ieškovui teisės naudotis ir valdyti patalpas, o tik uždraudė atsakovui imtis veiksmų, kuriais tokios teisės būtų apribotos. Be to, tokią teisę nuomos sutartimi atsakovas yra ieškovui perdavęs. Apelianto argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus iš anksto atsakovui nėra teisiškai reikšmingi.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dvirida“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, ieškovas nesutinka su atsakovo nurodytais galimais nuostoliais. UAB „Raginta“ ir UAB „Merlangas“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 12-05/11 buvo sudaryta dar iki 2009-10-28 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Dvirida“ ir UAB „Raginta“ pabaigos bei Patalpų perdavimo UAB „Raginta", todėl atsakovas, būdamas verslininku, privalėjo įvertinti galimą riziką, susijusią su nuomos sutarties tinkamu vykdymu. Atsakovas negali perkelti ieškovui atsakomybės dėl galimų nuostolių (mokėtinų netesybų), galinčių atsirasti dėl atsakovo neatsargumo ar neapdairumo, sudarant naują nuomos sutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo UAB „Merlangas“ nuomos sutartyje numatytą baudą, todėl negalima vertinti to fakto, ar yra reali grėsmė. Ieškovas ginčija neteisėtą sutarties nutraukimą, yra pasiryžęs mokėti atsakovui jam priklausančias sumas pagal šalių sudarytą sutartį, todėl nepagrįsti argumentai, jog atsakovas negaus pajamų iš patalpų nuomos. 2012-06-05 atsakovas išrašė ir pateikė ieškovui PVM sąskaitą - faktūrą GIN Nr. 3002331 5102,57 Lt sumai už nuomą, taip pripažindamas sutarties tęstinumą. Atsakovas, motyvuodamas ieškovo galimybes atlyginti galimus nuostolius, teismui pateikė UAB „Dvirida“ balansą ir nurodė, jog UAB „Dvirida“ yra nemoki įmonė, kadangi pusė į balansą įrašyto turto vertės viršija per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus, su kuo apeliantas nesutinka. Sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo svarbu įvertinti ne visus įsipareigojimus kreditoriams apskritai, o tik tuos pareigojimus, kurių įvykdymo terminai yra pradelsti, trumpalaikiai įsipareigojimai nėra ir negali būti prilyginti pradelstiems įsipareigojimas, todėl ieškovo turto ir trumpalaikių įsipareigojimų palyginimas (santykis) neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant įmonės mokumą/nemokumą. Sutarties galiojimo metu ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 150000 Lt, kas rodo, jog yra pajėgus tęsti sutarties vykdymą ir atlyginti galimus nuostolius, jei tokie realiai atsirastų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad yra mokus ir gali vykdyti finansinius įsipareigojimus, grąžinti atsakovui 38281,40 Lt skolą pagal sutartį ir sumokėti 48984,60 Lt galimą nuostolių atlyginimą, jeigu ieškinys bus atmestas. Ieškovo finansinė padėtis yra sunki, ką patvirtina ieškovo balanse esantys duomenys, taip pat ta aplinkybė, kad ieškovui buvo daromos nuolaidos ir laikinai sumažinta nuomos kaina, tačiau ir jos ieškovas laiku nemokėjo, nedengė susidariusio įsiskolinimo, vėlavo atlikti mokėjimus. Ieškovas jokio kilnojamojo turto neturi, turtą sudaro prekės, kurios įtrauktos į balansą ir už kurias ieškovas nėra atsiskaitęs. Būdamas mokus atsakovas galėtų sumokėti teismo nustatytą užstatą, tačiau to nedaro, taip pat neketina mokėti skolos, einamųjų mokėjimų, nemoka už ieškovei suteiktus patarnavimus, elektros energiją. Ieškovui sąskaita išrašyta dėl to, kad jis naudoja patalpas ir privalo mokėti nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi patalpomis, net ir po to, kai nuomos sutartis pasibaigė ją nutraukus. Ieškovas pateikė sąskaitą kaip įrodymą, kad nuomos santykiai tęsiasi, tačiau iš tiesų ją atsakovui grąžino, nurodydamas, kad sąskaitos išrašytos nesilaikant sutarties, t.y. ieškovas nepripažįsta išrašytų sąskaitų ir neketina realiai su atsakovu atsiskaityti, daryti einamųjų mokėjimų. Atsakovas netesybas UAB „Merlangas“ sumokėjo ir tai yra realūs atsakovo turėti nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo UAB „Raginta“ atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Civilinio proceso kodekso 144 str. numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti ekonomiškos bei susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, taip pat turi nepažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, teisingumo principų (CPK 3 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo šalių sudaryta 2009-10-28 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta vienašaliu UAB „Raginta“ 2012-05-07 reikalavimu, sutarties nutraukimo priežastimi nurodant sutarties esminį pažeidimą iš UAB „Dvirida“ pusės. Vienašalis sutarties nutraukimas – tai vienas iš įstatyme numatytų sutarčių pasibaigimo atvejų, kai, esant esminiam sutarties pažeidimui, užtenka vienos šalies valios, kad, laikantis įstatymo ar sutarties nustatytų tvarkos reikalavimų, pranešus apie sutarties nutraukimą kitai šaliai, ši sutartis būtų laikoma pasibaigusia (CK 6.217 str., 6.218 str.). Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Ginčo dėl sutarties nutraukimo atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į byloje pareikšto ieškinio dalyką, darytina išvada, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka byloje pareikšto materialinio – teisinio reikalavimo esmės. Pripažintina, kad prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal nutrauktą sutartį naudoti ir valdyti sutartimi išsinuomotą turtą, nėra tapati byloje pareikštam materialiniam - teisiniam reikalavimui. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, o ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku. Nagrinėjamu atveju, draudimas atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal nutrauktą sutartį naudoti ir valdyti sutartimi išsinuomotą turtą nesutampa su pareikštu reikalavimu, tačiau yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu pripažinti sandorio nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal nutrauktą sutartį naudoti ir valdyti sutartimi išsinuomotą turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 147 str. 1 d. teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia rašytinio proceso tvarka, o manydamas, kad tai būtina, apie prašymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Kadangi įstatymas nebenumato teismo pareigos iš anksto pranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, nepagrįstais pripažintini apelianto teiginiai, kad teismas tokiu būdu pažeidė jo galimybę pateikti savo nuomonę. CK 6.477 str. apibrėžiama nuomos sutarties samprata, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Todėl nepagrįstais pripažintini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui suteikė teisę valdyti patalpas, nors tokia teisė jam nuomos sutartimi nesuteikta.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Tuo pačiu pastebėtina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus naujų aplinkybių, šalys gali teikti teismui pakartotinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar jų pakeitimo (CPK 146, 147, 150 str.).
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1 p.).
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovo prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės galimybės rungtis. Rungimosi esmė – kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, taigi, ir klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį (CPK 147 str. 1 d.). Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008).
Pažymėtina, kad reikia užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą, jei tik šis įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui (plačiąja prasme) ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Ir nors teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136/2005), tačiau tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus bei pagrįstas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas po nuomos sutarties nutraukimo su ieškovu, sudarė 2012-05-11 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Merlangas“, pagal kurią patalpas, esančias Klaipėdos g. 99, Panevėžyje, įsipareigojo nuomininkui perduoti iki 2012-06-01 dienos. Sutartyje numatyta atsakovo atsakomybė už patalpų neperdavimą nustatytu laiku – 24 492,30 Lt bauda, todėl naujam nuomininkui pareikalavus, atsakovas turėtų pareigą nurodytą baudą sumokėti, tokiu būdu patirtų nuostolių. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šią baudą jis UAB „Merlangas“ sumokėjo, t.y. minėtus nuostolius jau patyrė. Nagrinėjant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nespręstinas klausimas, ar minėtus nuostolius atsakovas patyrė pagrįstai, ar jis įvertino galimą riziką, susijusią su naujai sudarytos nuomos sutarties vykdymu, kad yra grėsmė, jog atsakovas negalės perduoti naujam nuomininkui patalpų laiku. Tokie klausimai galės būti sprendžiami nagrinėjant ginčą dėl nuostolių atlyginimo tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas.
Atsakovas savo prašyme dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, kad nuostolių dydį sudaro ne tik aukščiau minėti šiuo metu jau patirti nuostoliai – 24492,30 Lt UAB „Merlangas“ sumokėta bauda ir galimai bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu atsirasiantys nuostoliai – 24492,30 Lt negautos iš nuomos pajamos. 2012-05-11 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje atsakovo ir UAB „Merlangas“, numatyta patalpų nuomos trukmė nuo 2012-06-01 iki 2016-12-31. Dėl negalėjimo perduoti patalpų naujam nuomininkui atsakovas iš UAB „Merlangas“ negaus pajamų – jo pateiktoje sutartyje numatyto nuomos mokesčio (4082,05 Lt mėn.). Tikėtina, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti 6 mėnesius (už šį laikotarpį atsakovas paskaičiavo iš nuomos negautas pajamas). UAB „Dvirida“ atskirajame skunde teigia, kad ketina tęsti nutrauktą šalių nuomos sutartį, vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimu, mokėti nuomą ir realiai nuomotojas nuostolių nepatirs. Byloje nustatyta, kad UAB „Dvirida“ atsakovui yra grąžinusi už nuomą neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, nėra atmestina galimybė, kad ieškovas išsikels iš nuomotų patalpų dar neišsprendus ginčo iš esmės. Todėl pripažintina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas negalės išnuomoti negyvenamųjų patalpų tretiesiems asmenims ir negaus iš nuomos pajamų. Apeliantas teigia kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad galimų nuostolių atlyginimas galėtų būti apsunkintas, nepagrįstai nurodė, jog UAB „Dvirida“ yra nemoki. Pagal UAB „Dvirida“ 2010 metų balanso duomenis bendrovės turtas yra 1365987 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1166135 Lt, 2010 metais bendrovė dirbo pelningai. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas, ar bendrovė yra nemoki vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar nėra duomenų, kad gali kilti grėsmė, jog ieškovas dėl turtinės padėties gali vengti atlyginti nuostolius. Apeliantas su skundu teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turi Lietuvoje kilnojamojo, nekilnojamojo turto, duomenų, ar turimas turtas yra įkeistas, 2011 metų balanso, iš kurio būtų galima nustatyti dabartinę bendrovės finansinę padėtį. Iš pateikto 2010 metų balanso matyti, kad ieškovas turėjo didelių trumpalaikių įsipareigojimų, kurių dydis artimas turimo turto vertei. Byloje yra duomenų, kad UAB „Dvirida“ turėjo įsiskolinimų atsakovui, atsisako apmokėti pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kas leidžia teigti, jog egzistuoja reali grėsmė galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimui. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuostolių atsiradimo grėsmė reali ir akivaizdi. Teismas įvertina atsakovo veiklos pobūdį, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, tai, kad šiomis priemonėmis tam tikra apimtimi suvaržoma atsakovo veikla, siekdamas išsaugoti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atsakovo reikalavimas užtikrinti galimus jo nuostolius yra pagrįstas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo institutą ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. ir 2012 m. birželio 1 d. nutartis palikti nepakeistas.