Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-342-487/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
1S-342-487/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S–342-487/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Aleno Piesliako, Gintaro Dzedulionio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas A. K. skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-04 nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 9 d. galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str.­, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nurodyta vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-04 nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą 1 metams. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-04-20 nuosprendžiu A. K. pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, kuri BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-02-02 nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismas LR BPK 347 str., 362 str., BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu 2014-06-20 nutartimi subendrino bausmę pagal BK 198 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d. su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-04 nuosprendžiu bei Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-04-20 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nuosprendžiu A. K. pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri BK 64¹ str. pagrindu sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams. BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams. Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nutartimi pagal BK 198 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d. nuteistajam paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis - paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nuosprendžiu ir nustatyta Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-23 nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams. Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-23 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista, pritaikytas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2015-10-22 nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nuosprendis pakeistas - BK 63 str. 1, 4, 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-04 nuosprendžiu ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-04-20 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta ­galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Įsiteisėjo : 2015-10-22. Bausmės pradžia 2014-04-03, bausmės pabaiga 2017-04-28. 1/2 bausmės dalį A. K. atliko 2015-09-13.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. sausio 13 d. nutarimu netaikė nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad A. K. šešis kartus teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas, slapstėsi nuo teisėtvarkos. Jo nusikaltimams būdingas vagysčių ir sukčiavimo modelis. Nuteistasis nėra pateikęs pažymos dėl darbo, neturi profesinio ir pagrindinio išsilavinimo. Turi du vykdomuosius raštus, savanoriškai pinigų niekam nesiunčia. Nepakankamai geba atpažinti ir spręsti problemas, nesuvokia savo veiksmų pasekmių. Laisvėje užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, kurį įtakojo kriminaliniai kompanionai. Per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas, nuobauda galioja. Pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (76 balai).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. K. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 13 d. nutarimo. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir bausmės atlikimo metu taikomą nuobaudą, nurodė, kad A. K. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įpareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį, neizoliuojant nuo visuomenės, taip pat sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Nuteistasis skunde nurodė, kad teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybes, nutaręs netaikyti lygtinio paleidimo. Jis teistas šešis kartus už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Per bausmės atlikimo laiką yra du kartus skatintas ir vieną kartą baustas drausmine nuobauda, tačiau tai neįrodo, jog jis nepasikeis ir nepasitaisys. Pirmosios instancijos teismui prie skundo jis buvo pridėjęs dokumentus, patvirtinančius, kad jis žalą atlygino, kadangi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija šių duomenų neturėjo, jam buvo nustatyti aukštesni nusikalstamumo rizikos balai. Nuteistasis teigia, kad šiuo metu pagal du vykdomuosius raštus iš jo išieškoma 40 procentų darbo užmokesčio, tačiau šie vykdomieji raštai su nusikalstama veika nesusiję - yra už du paimtus greituosius kreditus. Visas nusikaltimais padarytas žalas jis yra pilnai atlyginęs savo noru niekieno neverčiamas. Nepateiktos darbo pažymos taip pat turėjo įtakos rizikos balams, tačiau, būnant pataisos įstaigoje, yra labai sunku susirasti darbą. Jis turi darbo patirties, anksčiau yra dirbęs parduotuvėse „Maxima“, „Cento“, ŽŪB „Nematekas“ ir UAB „Domeina“. Išėjęs iš įkalinimo vietos, jis nesunkiai susirastų darbą, juolab gyvenamojoje vietoje - Elektrėnų savivaldybėje, kur yra daug darbo vietų darbininkams. Jis neturi pagrindinio išsilavinimo, tačiau gali jį įgyti, toliau mokydamasis Vilniaus mokymo centre, taip pat toliau mokslus testų Elektrėnų profesinio mokymo centre bei įgytų norimą autošaltkalvio specialybę. Pažymėjo, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis toliau darė nusikalstamas veikas. Visus nusikaltimus jis padarė, dar būdamas neteistas. Jo paskutinė nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. liepos mėnesį, po to jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, po suėmimo jis buvo paleistas ir nuo tada nebuvo padaręs nė vieno nusikaltimo, o pirmą kartą jis buvo nuteistas 2011 m. gruodžio 2 d., todėl bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nusikalstamų veikų nebuvo padaręs. Nurodo, kad nori gyventi pagal įstatymus, sukurti šeimą, susirasti darbą, pabaigti mokslus, įgyti specialybę, grąžinti esamus įsiskolinimus. Šiuo metu visų įsiskolinimų jis sumokėti negali. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jis, niekieno neverčiamas, pats atvyko į policiją, kaip nurodyta Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nuosprendyje. Jis įvertino savo praeitį, savo nusikaltimus vertina kritiškai. Tiesiogiai su juo dirbantis būrio viršininkas teigia, kad tikslinga jį paleisti lygtinai, tačiau Lygtinio paleidimo komisijos nariai, kurie su nuteistaisiais tiesiogiai nebendrauja, o tik sprendžia iš dokumentų, mano kitaip ir nusprendė jo lygtinai nepaleisti, kas, jo manymu, yra neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizika ir elgesys bausmės atlikimo metu, bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Išnagrinėjus nuteistojo A. K. skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi pagrįstai atmetė A. K. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataiso įstaigos.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad A. K., nors ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – 2015-09-13 atliko 1/2 bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo pirminio jo vertinimo sumažėjo 3 balais, šių formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. A. K. praeityje penkis kartus teistas, jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė teismo jam skirtų įpareigojimų – pažeidinėjo probacijos sąlygas, bausmės vykdymo metu nesilaikė nustatytos tvarkos ir buvo baustas administracine nuobauda; bausmės atlikimo metu baustas drausmine nuobauda, kuri galioja. Be to, vertintina tai, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra vidutinė (76 balai), nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo nereikšmingai - trimis balais, nuteistajam pateikus pažymą apie jo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis ketina būdamas laisvėje susirasti darbą, mokytis, įgyti specialybę, atlyginti žalą, toliau nenusikalti, visos šios aplinkybės be abejo yra labai svarbios, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo elgesį pataisos namuose, laikytinos deklaratyviais teiginiais, nes šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad A. K. jau yra padaręs reikiamas išvadas, įvertinęs savo praeitį, dėl ko galėtų taisytis toliau neizoliuotas nuo visuomenės.

Kaip matyti iš 2016 m. sausio 6 d. Socialinio tyrimo išvados, A. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina tai, kad jis yra šešis kartus teistas, bausmės atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas, slapstėsi nuo teisėtvarkos. Jo nusikaltimams būdingi sukčiavimo ir vagystės modeliai. Nuteistasis yra impulsyvaus būdo, nepakankamai geba atpažinti ir spręsti problemas, nesuvokia savo veiksmų pasekmių. Laisvėje jis užsiimdavo veika, skatinančia nusikalstamumą, įtakojusį kriminalinių polinkių turinčių asmenų, su kuriais nuteistasis bendravo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pataisos namuose jis buvo du kartus skatintas, pasitaisė, ketina mokytis ir dirbti, atlyginti civilinius ieškinius. Pažymėtina, kad teigiamai apibūdinančias nuteistąjį aplinkybes, tokias kaip nuteistojo aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, siekį įgyti išsilavinimą ir profesiją, dirbti, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą, palaikomus ryšius su artimaisiais, aptarė bei vertino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, BVK 157 str. 1 d. pagrindu sprendžiant kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, jau šiuo metu paleidus nuteistąjį A. K. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju negalima remtis tik nuteistojo skunde deklaruojamomis aplinkybėmis, kad jis pasitaisė, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindai ir sąlygos, ir visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali A. K. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų vėl nusikalsti ateityje. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją dėl teismo malonės per anksti į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs ir nepasitaisęs asmuo.

Ši bei aukščiau nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios, darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrint. Nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį A. K. iš pataisos įstaigos, net ir taikant intensyvią priežiūrą, nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis A. K. dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip tikrai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, išlieka pavojus, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei pavojingą elgesį.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. K. skundo argumentu, kad teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, jog jis padarė nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o pažeidinėjo probacijos sąlygas, slapstėsi nuo teisėtvarkos. Tačiau vien šis teiginys pats savaime nenulemia teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta, nuteistąjį A. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo A. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Alenas PiesliakasGintaras Dzedulionis