Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti ir pirmininkaujančio Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. I., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be pastovios gyvenamosios vietos, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal 1961 m. BK 105 str. 5 p., 9 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. I. 2001 m. birželio 8 d. apie 23 val. Tauragėje, Tauragės dvare prie turgavietės šalia namo Nr. 5, pastebėjęs, jog tarpusavio santykius besiaiškinantys S. K. ir N. G. susigrūmė ir nugriuvo ant žemės, du kartus spyrė N. G. į šoną ir nuvertė jį nuo S. K.. N. G. atsistojus ir bandant nuo jų pabėgti, S. K., kuris už savo veiksmus jau yra nuteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, spyrė jam per kojas, po ko, N. G. pargriuvus, abu pradėjo jį mušti - D. I. du kartus spyrė gulinčiam N. G. į veidą bei vieną kartą smogė į veidą kumščiu, o S. K. sudavė smūgius N. G. į nugarą ir petį, ir palikę gulintį sumuštą N. G., pasišalino. Apie 23.30 val. prie gulinčio sumušto N. G. priėjo R. P., V. C., O. M., A. Š. ir V. Š., kurie už savo veiksmus jau yra nuteisti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, ir sudavė N. G. smūgius į nugarą, petį, pilvą ir šoną, o R. P. taipogi tris kartus spyrė N. G. į galvą, po to prie jų priėjęs G. I. dar vieną kartą spyrė N. G. į galvą. Nuo D. I. ir R. P. suduotų smūgių N. G. į galvą visumos pastarajam buvo stipriai sumušta galva, lūžo kairiojo smilkinkaulio žvynas, išsiliejo kraujas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į pačius dangalus ir šoninius galvos smegenų skilvelius, ko pasekoje, išsivysčius sąstoviniam plaučių uždegimui, galvos smegenų ir plaučių paburkimui, N. G. 2001 m. birželio 30 d. 7 val. ligoninėje mirė. Tokiu būdu kaltinamasis D. I. ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu už savo veiksmus jau nuteista R. P. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė N. G..

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teismo, kaltinamasis D. I. kaltu pilnai prisipažino ir, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 193-195, 197-201, 203-204, 209-210) bei anksčiau teisme (t. 2, b. l. 179-181) duotus savo parodymus parodė, kad 2001 m. birželio 8 d. vakare buvo šokiuose, kurie vyko Tauragėje, Tauragės dvare. Besibaigiant šokiams pamatė, kad jo pažįstamas S. K. susiginčijo su N. G. dėl to, kad pastarasis kabinėjosi prie merginų, po ko jie abu išėjo į lauką aiškintis. Matė, kaip lauke jie susistumdė, po to N. G. pargriovė S. K. ir užgriuvo ant jo. Priėjęs jis du kartus spyrė N. G. į šoną, ir pastarasis nugriuvo. Atsikėlęs N. G. bandė nuo jų pabėgti, tačiau S. K. spyrė jam per kojas ir vėl pargriovė. Tada jie abu su S. K. ėmė spardyti ant nugaros gulintį N. G.. Jis įspyrė N. G. du kartus į veidą, kažkur į žandikaulio sritį, ir dar vieną kartą smogė jam kumščiu į veidą, N. G. nuo smūgių dengėsi veidą rankomis. S. K. taip pat kelis kartus įspyrė, tačiau į kurias kūno vietas, jis nepastebėjo. Tuo metu prie jų priėjo du N. G. draugai. Vieno ranka buvo sugipsuota, tačiau jam pasirodė, kad šis turi kažkokį įnagį, todėl trenkė tam vaikinui ir jį nusivijo, tačiau vaikinui pavyko nuo jo pabėgti. S. K. nusivijo kitą vaikiną. Netrukus, ieškodamas R. M., jis nuėjo į tą vietą, kur jie paliko sumuštą N. G.. N. G. sėdėjo ant žemės, prie jo buvo keli vaikinai ir R. M., išgirdo, kaip kalbėdamasis su jais, N. G. kažką pasakė apie “gaidžius”. Pamanęs, kad tai kalbama apie jį, jis spyrė N. G. vieną kartą į veidą, ir po to su R. M. išėjo. Nematė, kad daugiau kas nors muštų N. G.. Pirmą kartą mušė N. G. už tai, kad šis prieš tai mušė S. K., o antrą kartą – už kalbas apie “gaidžius”.

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. nuostatomis, nagrinėjimo teisme dalyvių sutikimu teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai (t. 2, b. l. 172-190), kurie, dalyvaujant kaltinamajam D. I., buvo duoti pirmiau teismo posėdžio metu, po ko kaltinamasis D. I. pasislėpė nuo teismo, o kitų kaltinamųjų atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis:

1) liudytojas S. K. parodė, kad D. I. jo nurodytomis aplinkybėmis spardė N. G., jis pats taip pat mušė N. G. į krūtinę, kojas, šoną ir petį,

3) liudytojas O. M. parodė, kad D. I. ir R. P. spardė N. G. į galvą, A. Š. – į nugarą ir šonus, jis pats įspyrė į pilvą,

4) liudytoja A. Š. parodė, kad kad D. I. ir R. P. spardė N. G. į galvą, ji pati spyrė į nugarą, O. M. – į pilvą, spyrė ir V. C.,

9) liudytoja E. M. parodė, jog vakare N. G., vaikščiodamas po nakvynės namus, kvietė eiti į šokius. Prieš 23 val. jis išėjo su R. Š.. Pastarasis apie 23.15 val. parėjo vienas, o N. G. tą naktį negrįžo. Apie 03 val. policijos pareigūnai pranešė, kad rado stipriai sumuštą vyriškį, vėliau paaiškėjo, jog tai N. G.,

10) nukentėjusioji B. D. parodė, kad jos sūnus N. G. vakare su R. Š. išėjo į šokius, ryte sužinojo, kas sūnus stipriai sumuštas ir yra ligoninėje, įvykio aplinkybių ji nežino.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2001-06-09 01.30 val. Tauragės dvare, už prekystalio, esančio šalia namo Nr. 5, rastas stipriai sumuštu veidu ir galva vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – N. G. (t. 1, b. l. 11-13), iškviesta GMP (t. 1, b. l. 21).

Teismo medicininės ekspertizės akte konstatuota, kad N. G. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, ko pasekoje lūžo kairiojo smilkinkaulio žvynas, išsiliejo kraujas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į pačius dangalus ir šoninius galvos smegenų skilvelius. Buvo sumuštos smegenys, vystantis sąstoviniam plaučių uždegimui, galvos smegenų ir plaučių paburkimui. N. G. mirė ligoninėje 2001-06-30 7 val. N. G. rastos ir kraujosruvos rankų srityje. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti, suduodant smūgius kietais bukais daiktais, galimai kumščiu ar batu apauta koja. Viso suduota ne mažiau 6 smūgių (t. 1, b. l. 23-25). Papildomos teismo medicininės ekspertizės akte konstatuota, kad N. G. galvos srityje rasti ne mažiau 3 poveikių pasekoje padaryti sužalojimai: kraujosruva pakaušio srityje, linijinis kairio smilkinkaulio žvyno lūžis, odos nubrozdijimai veide. Mirties priežastimi buvo poveikių į galvą visuma (t. 3, b. l. 142).

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu V. C., S. K., O. M., A. Š., V. Š. nuteisti pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. už piktybinį chuliganizmą N. G. atžvilgiu, jį sumušant ir lengvai sužalojant, R. P. nuteista pagal 1961 m. BK 105 str. 9 p. už tai, kad kartu su D. I. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė N. G. (t. 3, b. l. 111-117, 153-155). Vėlesne Klaipėdos apygardos teismo nutartimi R. P. veika buvo perkvalifikuota pagal naujojo BK 129 str. 2 d. 8 p., paliekant nuosprendžiu paskirtą bausmę (t. 3, b. l. 194, 214-215, 223, 236-237).

Kaltinamajam D. I. pasislėpus nuo teismo, 2002-10-11 buvo paskelbta jo paieška, D. I. surastas ir sulaikytas 2014-02-03 (t. 3, b. l. 110; t. 4, b. l. 42).

Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. I. kaltę tyčia nužudžius N. G..

Teismo medicinos ekspertizių aktais nustatyta, kad N. G. mirties priežastimi buvo poveikių į galvą visuma, objektyviai užsifiksavę ne mažiau 3 poveikių pasekoje padaryti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti, suduodant smūgius kietais bukais daiktais, galimai kumščiu ar batu apauta koja. Kaltinamasis D. I. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė 3 kartus įspyręs ir 1 kartą smogęs kumščiu N. G. į galvą. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad be minėtų 4 D. I. smūgių N. G. į galvą, 3 kartus N. G. į galvą įspyrė ir R. P., tuo tarpu visi kiti minimu nuosprendžiu nuteisti asmenys smūgiavo N. G. į kitas kūno vietas (šias aplinkybes patvirtina ir apklausti asmenys, kurių parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu), ir jų panaudotas fizinis smurtas jokių rimtesnių, pavojingų gyvybei kūno sužalojimų nesukėlė.

Tuo būdu nekyla abejonių, kad tiesioginė N. G. mirties priežastis buvo kaltinamojo D. I. ir nuteistosios R. P. veiksmai – daugybinių stiprių smūgių sudavimas į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą, ko pasekoje nukentėjusysis buvo sužalotas ir nuo patirtų sužalojimų mirė. Atimant gyvybę nukentėjusiajam, tiesiogiai naudodami smurtą dalyvavo kaltinamasis ir nuteistoji, nukentėjusysis mirė nuo jų abiejų veiksmais padarytų sužalojimų visumos, todėl kaltinamasis D. I. turi atsakyti už tyčinį nužudymą kaip šio nusikaltimo vykdytojas, lygiai kaip ir nuteistoji R. P.. Kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam eilę stiprių (tai patvirtina nužudytajam padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnis ir pobūdis) smūgių kojomis ir kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų N. G. gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Byloje nėra duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad kaltinamasis būtų norėjęs atimti nukentėjusiajam gyvybę, šią aplinkybę kaltinamasis nuosekliai neigia. Iš įvykio situacijos matosi, kad kaltinamojo agresija prieš nukentėjusįjį, su kuriuo jie iki įvykio iš esmės nepalaikė jokių tarpusavio santykių, buvo iššaukta mažareikšmio preteksto, kaltinamojo tyčia smurtauti prieš nukentėjusįjį tiek pirmuoju, tiek ir antruoju atveju susiformavo staiga. Nusikaltimas nebuvo iš anksto planuojamas ir rengiamas, jam padaryti nebuvo naudojami kokie nors įrankiai, savo agresiją kaltinamasis išliejo, per labai trumpą laiko tarpą spontaniškai suduodamas nukentėjusiajam keletą smūgių į galvą ir korpusą, smurtavimą nutraukė pamatęs, kad po suduotų smūgių nukentėjusysis atsidūrė bejėgiškoje padėtyje ir nebesugeba keltis nuo žemės ar priešintis. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir kils reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas, tuo sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija laiko, kad kaltinamasis nužudė N. G., veikdamas netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad tokia pat tyčios rūšis įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu nustatyta ir nuteistosios R. P., naudojusios iš esmės analogišką fizinį smurtą prieš N. G., atžvilgiu. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad aptartų R. P. (kas jau nustatyta įsiteisėjusiu jos atžvilgiu priimtu nuosprendžiu) ir D. I. veiksmų paskatos buvo akivaizdžiai chuliganiškos, nesant jokio bent kiek pamatuoto preteksto atimti N. G. gyvybę.

Tyčinis nužudymas kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis pa­da­ro­mas dėl aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai kal­ti­nin­ko el­ge­sys yra at­vi­ras iš­šū­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą sa­vo veiks­mams ma­ža­reikš­mę dings­tį. Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Šis požymis konstatuojamas įvertinus tikruosius nusikaltimo subjekto elgesio motyvus, nulėmusius asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

Nusikaltimas padarytas prieš kaltinamajam D. I. iš esmės pašalinį asmenį, su kuriuo jo nesiejo jokie ryšiai, nusikalsta viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje. Nustatyta, kad D. I. pradėjo smurtauti prieš N. G., norėdamas padėti su juo besigrumiančiam S. K.. Vienok po to, kai dviem smūgiais į šoną D. I. nuspyrė N. G. nuo S. K., N. G. jiems jokios grėsmės nebekėlė ir bandė pabėgti iš įvykio vietos, kaltinamasis toliau smurtavo prieš jį jau dėl itin menkavertės dingsties – prieš tai vykusio konflikto tarp N. G. ir S. K.. Taigi kaltinamojo agresija prieš bandantį pasišalinti iš įvykio vietos nukentėjusįjį, pasireiškusi jo persekiojimu ir itin brutualiu intensyviu mušimu, iš esmės buvo be tarpusavio santykių priežasties. Atitinkamai itin menkavertė buvo ir antrojo smurtavimo epizodo dingstis, kaltinamajam išgirdus sumuštą nukentėjusįjį sakant žodį “gaidžiai” ir net nebandant aiškintis, ar šis žodis buvo pasakytas jo adresu, kadangi nukentėjusysis tuo metu kalbėjosi su kitais jį mušusiais nuteistaisiais. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, savo veiksmais jis demonstratyviai išreiškė aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Todėl D. I. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 105 str. 9 p.

Ikiteisminio tyrimo metu D. I. veika buvo kvalifikuota ir pagal 1961 m. BK 105 str. 5 p. kaip tyčinis nužudymas itin žiauriai. Ši kaltinimo dalis, kurios atsisakė ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nėra jokio pagrindo teigti, kad suduodamas N. G. 4 smūgius į galvą ir 2 smūgius į šoną, D. I. būtų siekęs nužudyti N. G. itin žiauriai. Ši kaltinimo dalis dėl iš esmės analogiško smurto panaudojimo (2 smūgių į nugarą ir 3 smūgių į galvą sudavimo) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažinta neįrodyta ir nuteistosios R. P. atžvilgiu. Todėl kaltinimo dalis pagal 1961 m. BK 105 str. 5 p. D. I. atžvilgiu taip pat šalinama kaip neįrodyta.

2003-05-01 įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui, vadovaujantis “Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo” 4 str., 5 str. bei naujojo BK 3 str. 2 d., kaltinamojo nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 str. 9 p. perkvalifikuotina pagal naujojo BK 129 str. 2 d. 8 p., kurio sankcija numato švelnesnę bausmę. Veikos padarymo metu galiojusi 1961 m. BK 105 str. redakcija numatė už šį nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 20 metų. 2003-05-01 įsigaliojusio naujojo BK 129 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymas Nr. VIII-1968, Žin., 2000, Nr. 89-2741) už analogišką nusikaltimą numatė terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 metų, nuo 2007-07-21 už šį nusikaltimą nustatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų (2007-06-28 įstatymas Nr. X-1233, Žin., 2007, Nr. 81-3309). Priimant dėmesin Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 38 16 punkto rekomendacijas bei vadovaujantis BK 3 str. 2 d., kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos BK 129 str. 2 d. 8 p., t. y. yra taikomas tarpinis (galiojęs ir vėliau netekęs galios) įstatymas, atitinkantis BK 3 str. 2 d. nuostatas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimą.

Pažymėtina, kad kaltinamasis dar 2002-02-20 atlygino nukentėjusiajai dalį (360 litų) turtinės žalos, nukentėjusioji pakvitavime pažymėjo, kad pretenzijų D. I. dėl žalos atlyginimo nebeturi (t. 3, b. l. 75). Nukentėjusioji viso buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2500 litų turtinės žalos atlyginimo. Po 360 litų turtinės žalos nukentėjusiajai yra atlyginę ir nuteistieji S. K., O. M. (t. 2, b. l. 161, 163). Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu B. D. civilinis ieškinys likusioje dalyje buvo priteistas iš nuteistosios R. P.. Įvertinus aplinkybes, kad kaltininkai savanoriškai atlygino nukentėjusiajai beveik pusę padarytos turtinės žalos (pažymėtina, kad iš prašytos priteisti sumos nėra minusuota laidojimo pašalpa, kurią minusavus, eitų kalba apie savanorišką daugiau nei pusės žalos atlyginimą), likusi žalos dalis priteista iš nuteistosios R. P., nukentėjusioji turtinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia, teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d., savanorišką dalinį žalos atlyginimą pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir kaltinamojoje išvadoje nėra inkriminuota.

Kaltinamasis įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamasis dėl menkaverčio preteksto nužudė jauną 25 metų amžiaus pažįstamą asmenį, nusikalto, nors ir veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau intensyviai smurtaudamas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nusikaltimo padarymo metu tarnavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, iš tarnybos charakterizuotas išimtinai teigiamai, vėliau dirbo autošaltkalviu – remontininku. Kaltinamasis daugiau nei 11 metų slapstėsi nuo teismo, per tą laiką oficialiai nedirbo, nelegaliai gyveno Rusijos Federacijoje, dėl nelegalaus buvimo šioje valstybėje Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014-01-28 nutarimu buvo nubaustas administracine bauda ir priverstinai išsiųstas iš Rusijos Federacijos. Besislapstydamas nuo teismo, D. I. Rusijos Federacijoje sukūrė faktinę šeimą, augino mažametę dukrą, kaltinamojo motina turi rimtų sveikatos problemų. Kaltinamasis nusikalto, būdamas tik 19 metų amžiaus, kaip pats paaiškino, nuo teismo pasislėpė dėl gyvenimiškos patirties trūkumo, išsigandęs gresiančios griežtos bausmės, visa tą laiką labai pergyveno dėl padaryto nusikaltimo ir pašlijusios Lietuvoje likusios jo motinos sveikatos, kol galiausiai nusprendė grįžti į Lietuvą ir pasiduoti pareigūnams, tačiau neturėdamas dokumentų, pasienio kontrolės punkte buvo sulaikytas Rusijos pareigūnų ir po to priverstinai išsiųstas iš šios šalies.

Nustatytos įvykio aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė, o buvo atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, sąlygotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Įvertinant šias aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog nusikaltimas padarytas buitinio konflikto metu nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, netiesiogine tyčia, nenaudojant žmogui žaloti pritaikytų įrankių, teismas laiko galimu ir teisingu skirti kaltinamajam ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį, artimesnę minimaliam sankcijos dydžiui terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos BK 129 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkis yra 12 metų ir 6 mėnesiai, sankcijos minimumas – 5 metai laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad nuteistajai R. P., kuri įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta kalta kartu su D. I. nužudžiusi N. G., panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu iš esmės tokį pat smurtą, kaip ir D. I., paskirta laisvės atėmimo bausmė, 2 metais 6 mėnesiais viršijanti sankcijos minimumą (kuris R. P. buvo skaičiuojamas kaip nepilnametei, t. y. nuo pusės minimalaus bausmės dydžio), nors jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Visų šių aplinkybių kontekste kolegija daro išvadą, jog prokuroro pasiūlyta 10 metų laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam D. I. yra aiškiai per griežta, ir laiko teisingu bei pakankamu bausmės tikslams pasiekti skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusioji B. D. byloje buvo pareiškusi 2500 litų dydžio civilinį ieškinį dėl sūnaus laidojimo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 30-31). Prokurorė byloje buvo pareiškusi 4750 litų dydžio civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos naudai dėl nužudytojo N. G. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 96-99). Kaltinamajam D. I. savanoriškai atlyginus dalį – 360 litų - turtinės žalos B. D. (t. 3, b. l. 75), Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 11 d. nuosprendžiu prokurorės civilinis ieškinys bei B. D. civilinis ieškinys likusioje dalyje buvo priteisti iš nuteistosios R. P.. Kadangi nukentėjusioji B. D. ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų nagrinėti civilinius ieškinius jiems nedalyvaujant nepareiškė, valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras civilinių ieškinių nepalaikė, todėl, vadovaujantis BPK 252 str. 1 d., nukentėjusiosios B. D. ir prokurorės civiliniai ieškiniai kaltinamojo D. I. atžvilgiu paliekami nenagrinėtais, paliekant jiems teisę pareiškti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

D. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-02-03. Kardomąją priemonę nuteistajam D. I. palikti suėmimą.

Nukentėjusiosios B. D. ir prokurorės civilinius ieškinius nuteistojo D. I. atžvilgiu palikti nenagrinėtais.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam D. I. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.