Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d.). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002-11-15 pirminis kreditorius UAB „Tele2“ su atsakove sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. V161A673468001674, pagal kurią atsakovei suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryškio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už jai suteiktas paslaugas, o praleidus mokėjimo terminus, pagal Sutarties 6.6. p. mokėti 0,10 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kurią sumokėti terminas praleistas (b.l. 15-16). Pirminis kreditorius UAB „Tele2“ įvykdė sutartinius įsipareigojimus, tai yra atsakovei suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas ir kas mėnesį nuo 2002-11-30 iki 2005-03-31 kreipėsi į atsakovę dėl tinkamo atsiskaitytmo už suteiktas paslaugas (b.l. 18-46). Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl 2009-03-31 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ buvo perleista naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ – ieškovui (b.l 11-14). Ieškovas 2009-05-04 išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo perleidimo (b.l. 47). Ieškovas 2014-05-13 paskaičiavime nurodė, jog atsakovė skolinga 3729,98 Lt pagrindinės skolos (b.l. 4), 6898,00 Lt delspinigių (b.l. 5), taip pat ieškovas nurodė, kad patyrė 44,45 Lt išlaidų dėl ikiteisminio skolos išieškojimo (b.l. 6).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra pirminis kreditorius įgijo pareigą parduoti atsakovei sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė įgijo pareigą sumokėti pirminiam kreditoriui sutartimi numatytą perkamų paslaugų kainą nustatytais terminais. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ji laikoma pažeidusi prievolę. Kreditorius turi teisę be skolininkės sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 1 d.). Šiuo atveju pirminis kreditorius 2009-03-31 sutartimi atsakovės skolos reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ - ieškovui. Atsakovei pažeidus prievolę, atsiradusią jai tarp šalių sudarytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pripažintina, jog yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra 3729,98 Lt skolą (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.101 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str., 6.258 str. 1 d., 6.886 str.).

Dėl reikalavimo priteisti 6893,00 Lt delspinigių. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovė, praleidusi mokėjimo terminus, privalo mokėti 0,10 procento delspinigius už kiekvieną dieną nuo sumos, kurią sumokėti terminas praleistas (b.l. 16). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Respublikos CK 6.71-6.75 str., reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Nagrinėjamu ginčo atveju, pagrindinės skolos suma 3729,98 Lt, sutartyje nustatyti 0,10 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis Lietuvos Respublikos CK 6.73 ir 6.258 str. prasme, todėl yra mažintinos iki 0,02 proc., laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės skola yra 3729,98 Lt, atsakovė įmokų nemokėjo nuo 2004 m. lapkričio mėn., ieškovas delspinigius skaičiuoja nuo 2009-03-31 iki 2014-04-22, t.y. beveik iki pat kreipimosi į teismą dienos. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog delspinigiai paskaičiuoti net už 1848 dienas (b.l. 5). Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi tiek pirminis kreditorius iki kol 2009-03-31 perdavė reikalavimo teisę ieškovui, tiek pats ieškovas, kad skola iš atsakovės būtų išieškota anksčiau, ir kodėl tiek laiko buvo delsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Byloje pateiktas tik vienintelis 2009-05-04 ieškovo pranešimas atsakovei dėl įsiskolinimo. Daugiau nepateikta jokių duomenų, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti skolą. Teismas tokį kreditorių, kaip verslininkų, elgesį vertina kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai negalima vertinti kaip sąžiningą nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą. Ieškovas savo teisių negynė daugiau nei 5 metus ir ieškiniu reikalauja priteisti delspinigius, kurie beveik dvigubai viršija pagrindinės skolos dydį. Nors byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė šalių sudarytos sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių, todėl delspinigiai paskaičiuotini už 180 dienų ir sudaro 134,27 Lt (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Dėl reikalavimo priteisti 44,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti 44,45 Lt iki teisminio skolos išieškojimo išlaidų (Lietuvos Respublikos CK 6.63 str. 2 d., 6.249 str. 4 d. 3 p.). Ieškovo prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas sudaro registruotas pranešimas Lietuvoje, paprastas pranešimas Lietuvoje, telefoninis skambutis, automatinis skambintuvas, automatinė sms žinutė, darbo priemonės, ir kt. Teismas konstatuoja, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, kadangi ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Tele2“ įsigijo reikalavimo teises, kurios atsirado aukščiau minimos sutarties pagrindu. Minėtoje sutartyje nėra numatyta ikiteisminė skolos išieškojimo tvarka. Be to, ieškovas nepateikia įrodymų, objektyviai pagrindžiančių aplinkybes, kad faktiškai šias išlaidas patyrė (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Ieškovas vykdo ūkinę – komercinę veiklą, kuriai vykdyti yra būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis išlaidomis. Tuo pagrindu pripažįstama, kad ieškovo reikalavimas dėl 44,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovui 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str.1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1, 2 d. įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies (36 procentus), ieškovui iš atsakovės priteistina 116,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p. ieškovui grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis, t.y. 204,00 Lt, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1, 2 d., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3729,98 Lt skolą, 134,27 Lt delspinigių, iš viso 3864,25 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių litų ir 25 ct) įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 116,00 (vieno šimto šešiolikos litų) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovo UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai.

Grąžinti ieškovui UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, permokėto žyminio mokesčio dalį, t.y. 204,00 Lt (du šimtus keturis litus), kurią grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.