Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. P., administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovui T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-11-09 nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas 2010-08-27 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą J. P. už tai, kad 2010-08-20 09.30 val. Vilniaus rajone, Raudondvario kaime, Liepų g. 1, vykdė statybos darbus, neturėdamas statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, ir nesilaikė atstumo nuo kaimyninės ribos. Nurodyta, kad tokiais veiksmais J. P. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimo Nr. T3-113 27.10 punktą ir todėl pažeidėjui turi būti taikomos ATPK 159 straipsnyje numatytos nuobaudos (b. l. 10).

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-11-09 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-214 pripažinti, kad J. P. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, t. y. kad 2010-08-20 09.30 val. Vilniaus rajone, Raudondvario kaime, Liepų g. 1, vykdė statybos darbus, neturėdamas statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, nesilaikė atstumo nuo kaimyninės ribos, tuo pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113 patvirtintų Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 27.10 punkto reikalavimus, pažeidė ATPK 159 straipsnį. Vadovaudamasi ATPK 284 straipsnio 2 dalimi ir 161 straipsniu skyrė J. P. 1000 Lt baudą (b. l. 8). J. P. išduotame 2010-11-09 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-214 nurodyta, kad J. P. skiriama 1900 Lt bauda (b. l. 3).

J. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nutarime nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, 2010-08-20 jokių statybos darbų jis nevykdė. Pagalbiniai statiniai (garažas, ūkinis pastatas) sklype pastatyti seniai, statybos leidimas jiems įrengti nereikalingas, kadangi statiniai yra nukeliami, t. y. jie neatitinka nekilnojamojo turto sąvokos. Pretenzijos dėl tariamo atstumo nuo kaimyninio sklypo nesilaikymo iš viso nesuprantamos, kadangi šalia statinių, už tvoros yra jo paties žemės sklypas. Kilnojamieji statiniai yra pastatyti daugiau nei prieš penkis metus. Mano, kad jo veiksmuose nustačius pažeidimo sudėtį, nuobauda jam negalėtų būti skiriama, nes yra pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas.

Teisme J. P. palaikė skundą. Paaiškino, kad jo sklype pastatyta pašiūrė iš metalinio karkaso ir apkalta lentomis ir monolitinis-betoninis garažas. Garažas pamatų neturi, tik žemė išbetonuota. Garažas pakeltas ant rampos ir apkaltos. Garažą bet kada galima nukelti. Buvo ir trečias statinys, jis pripažino, kad tas statinys pastatytas neteisingai, todėl nugriovė, o kitiems dviems statiniams statybos leidimas nereikalingas. Ir pašiūrė, ir garažas pastatyti prieš 5 metus.

Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad rugpjūčio mėnesio pabaigoje vykdė prevenciją ir tikrino reklamas. Pastebėjo, kad paveldo teritorijoje vykdoma namo rekonstrukcija, todėl nuvyko pasidomėti. Kaimynai nurodė, kad J. P. sklype yra pastatyti laikini statiniai neturint leidimo. Statiniai jau stovėjo, o ne buvo statomi. J. P. aiškino, kad vienas statinys yra metalinis karkasas, apkaltas lentomis, ir garažas. Buvo ir trečias statinys, tačiau J. P. jį nugriovė. Komisija įpareigojo J. P. pašalinti nelegalius statinius, tai J. P. pašalino tik tą vieną statinį. Leidimų tiems statiniams J. P. neturėjo. J. P. aiškino, kad statybos leidimas statiniams nereikalingas. Paaiškino, kad dėl ATPK 159 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo surašytas ATP protokolas, tačiau surašyti protokolą dėl šio pažeidimo pareigūnai neturėjo įgalinimų, dėl to Komisija pakeitė kvalifikaciją į ATPK 161 straipsnį. J. P. išduotame nutarime yra rašymo klaida, nes jam skirta 1000 Lt bauda, o ne 1900 Lt bauda. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

J. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už statybos darbų vykdymą neturint nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, nesilaikant atstumo iki kaimyninės ribos. Tiek ATP protokole, tiek nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimo Nr. T3-113 27.10 punktą ir padarė LR ATPK 159 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 27.10 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo ir priskirtose teritorijose draudžiama vykdyti statinių statybą, rekonstrukciją ir kapitalinį remontą neturint projekto ir nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Surašant protokolą galiojusios ATPK redakcijos (2007 04 19 įstatymas Nr. X-1101, Žin., 2007, Nr. 49-1880) 159 straipsnis nustatė atsakomybę už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą), rekonstravimą ar kapitalinį remontą neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ATP protokolas turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus byla negalėjo būti išnagrinėta, pats kaltinimas suformuluotas neaiškiai, tuo apribojant asmens teisę į gynybą. Pareiškus kaltinimą dėl statybos darbų vykdymo neturint statybos leidimo, ATP protokole nenurodyta, kokius būtent statybos darbus vykdė J. P., o nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad ginčo statiniai jau buvo pastatyti. Šią aplinkybę nurodė teisme liudytojais apklausti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai J. T. ir R. M., patvirtino ir Institucijos atstovas (šie liudytojų parodymai ir atstovo paaiškinimai teismo nutartyje aptarti toliau). Patys ginčo statiniai neidentifikuoti, tik iš paties J. P. paaiškinimų skunde ir teisme, o taip pat Institucijos atstovo ir liudytojų J. T. ir R. M. parodymų nustatyta, kad J. P. kaltinamas pastatęs garažą ir ūkinį pastatą neturėdamas statybos leidimo. Be to, pareiškus tokį kaltinimą, nepateikta nuorodų į teisės aktus, kuriuose būtų nustatyti reikalavimai turėti statybos leidimą būtent tokiems statiniams, kokie buvo rasti pastatyti J. P. sklype, tuo labiau, kad J. P. nesutinka, jog ginčo statiniams reikalingas statybos leidimas, nes statiniai neatitinka nekilnojamojo turto sąvokos, yra nukeliami. Jau minėta, kad surašant ATP protokolą galiojusios ATPK redakcijos (2007 04 19 įstatymas Nr. X-1101, Žin., 2007, Nr. 49-1880) 159 straipsnis nustatė atsakomybę už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą), rekonstravimą ar kapitalinį remontą neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, tuo tarpu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra jokių nuorodų į tai, kokio tipo yra J. P. sklype rasti ginčo statiniai. Šis straipsnis turėjo 8 dalis, tačiau procesiniuose dokumentuose nenurodyta, kurioje ATPK 159 straipsnio dalyje numatytą pažeidimą padarė J. P.. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinimai J. P. teisiškai nekvalifikuoti, t. y. nenurodyti teisės aktai, kuriuose nustatyti reikalavimai J. P. sklype rastiems ginčo statiniams turėti statybos leidimą, reikalavimai dėl atstumų iki kaimyno sklypo ribos. Protokole apskritai nemotyvuota dėl J. P. statinių tipo, neišmatuoti atstumai iki sklypo ribos. Dėl to byloje neišaiškintos svarbios pažeidimo veikos objektyviosios pusės aplinkybės. Kaltinimai nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Tik nagrinėjant bylą teisme Institucijos atstovas ir liudytojas J. T. parodė apie dar vieną teisinei veikos kvalifikacijai svarbią aplinkybę, kad ginčo statiniai yra paveldo teritorijoje (konkrečiai kokioje nedetalizavo).

Taip pat nustatyta, kad ATP protokolą dėl LR ATPK 159 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo surašė tam neįgalioti pareigūnai, nes surašant ATP protokolą galiojusios LR ATPK 259¹ str. nuostatos nesuteikė teisės savivaldybės administracijos darbuotojams rašyti ATP protokolus dėl LR ATPK 159 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo (2010 04 27 įstatymas Nr. XI-788, Žin., 2010, Nr. 55-2680). Tai reiškia, kad byla išnagrinėta nesant procesinio dokumento dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, kai ATP protokolas yra tas procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinio teisės pažeidimo byla, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Jau minėta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracinė komisija, išnagrinėjusi ATP bylą, nustatė, kad J. P. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimo Nr. T3-113 27.10 punktą ir LR ATPK 159 straipsnį. Tačiau savivaldybės tarybos Administracinė komisija neįgaliota nagrinėti LR ATPK 159 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus (tokios teisės ji neturėjo nei surašant ATP protokolą, 2010 04 27 įstatymas Nr. XI-788, Žin., 2010, Nr. 55-2680, nei nagrinėjant bylą, 2010 09 28 įstatymas Nr. XI-1036, Žin., 2010, Nr. 116-5918). Administracinė komisija, pripažinusi, kad J. P. pažeidė LR ATPK 159 straipsnį, administracinę nuobaudą skyrė pagal 161 straipsnį, nustatantį atsakomybę už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Dėl to skundžiamame nutarime nėra jokių motyvų, tik nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujamasi LR ATPK 284 straipsnio 2 dalimi. Šioje teisės normoje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinė komisija perkvalifikuoti pažeidimą neturėjo teisės, nes apskritai dėl pažeidimo neturėjo surašyto ATP protokolo – jau minėta, kad protokolą surašė neįgaliotas asmuo ir pats ATP protokolas buvo su esminiais trūkumais, nesuformulavus jame aiškaus kaltinimo, nepateikus aiškios veikos teisinės kvalifikacijos, tuo apribojus asmens gynybos teises.

Byloje taip pat nustatyta, kad administracinė nuobauda paskirta pasibaigus LR ATPK 35 str. nustatytam nuobaudos skyrimo terminui. Akivaizdu, kad jokie statybos darbai J. P. sklype nebuvo vykdomi nei 2010-08-20, kai buvo nustatytas tariamas pažeidimas, nei šiuo metu. Ginčo statiniai jau buvo pastatyti, kai savivaldybės administracijos darbuotojai 2010-08-20 tikrino statybų teisėtumą. Apie tai teisme parodė liudytojai J. T. ir R. M., patvirtino ir Institucijos atstovas. Liudytojas J. T. apskritai ATP protokolą surašė iš vedėjo T. B. žodžių, kad J. P. statiniams neturi statybos leidimo, nors statiniai yra paveldo teritorijoje, o jau po protokolo surašymo liudytojas vyko tikrinti reklamas ir iš tolo matė, kad J. P. sklype pastatytas garažas ir kažkoks pastatas. J. P. liudytojui sakė, kad tuos statinius pastatė prieš 5 metus. Liudytojas J. P. kieme nepastebėjo statybos darbų. Liudytoja R. M. parodė, kad vyko į J. P. sklypą daryti nuotraukų – užfiksuoti nelegalias statybas, matė jau pastatytus statinius. Kieme buvo kažkokie darbininkai, tačiau liudytoja negalėjo pasakyti, ar sklype buvo vykdomi statybos darbai. Liudytoja neatsiminė, ar buvo kalbama apie statinių pastatymo laiką. Procesiniuose dokumentuose niekur nėra užfiksuotas aptariamų statinių pastatymo laikas, nei liudytojai, nei Institucijos atstovas nepaneigė J. P. paaiškinimų, kad ginčo statiniai pastatyti prieš 5 metus. Pažeidimo padarymo laikas yra vienas iš pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementų. Nustatyti pažeidimo padarymo laiką yra labai svarbu, sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos vykdymo klausimus. Pagal LR ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. J. P. inkriminuojama veika yra trunkamojo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas LR ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09). Kaip jau minėta, J. P. paaiškinimas, kad aptariamus statinius jis pastatė prieš 5 metus, nepaneigtas ir teismui nėra pagrindo tokiais paaiškinimais netikėti. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad statybos darbai baigti daugiau kaip prieš šešis mėnesius iki buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, o tai reiškia, kad surašant protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą, LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytas terminas nuobaudai skirti buvo jau pasibaigęs. Dėl tokių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima ir turi būti nutraukiama, nes bylos teisena buvo pradėta pasibaigus LR ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams. Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p. pagrindu.

Dėl to, kad J. P. išduotame nutarime nurodyta, jog skiriama 1900 Lt bauda, institucijos atstovas teisme paaiškino, kad J. P. yra skirta 1000 Lt bauda, tik ranka rašytas skaičius nulis yra parašytas neaiškiai. Paaiškino, kad rašomi du nutarimai, vienas nutarimas duodamas pažeidėjui, kitas lieka Komisijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-11-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-214, kuriuo J. P. paskirta 1000 Lt bauda, panaikinti ir bylą J. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.