Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo A. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu (2) dvejiems metams (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė A. Š. paskirta laisvės atėmimas (3) trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Š. N. R. priteista 3130 Lt žalos atlyginimo.

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 11 d., apie 9 val. 53 min., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Pramonės g. 6, Šiauliuose, pagrobė N. R. 7226 Lt vertės automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia 100 Lt vertės automagnetola bei 45 litrais 135 Lt vertės dyzeliniu kuru, viso turto už 7461 Lt.

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. išteisinimo pagal LR BK 187 str. 3 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 3 d., ir skirti jam 25 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., griežtesne bausme, paskirta už vagystę, apimti švelnesnę bausmę, paskirtą už turto sugadinimą, ir skirti A. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 3 d., prie 2 metų 6 mėnesių paskirtos bausmės pridėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metus 6 mėnesius. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir išteisino A. Š. pagal LR BK 187 str. 3 d., be to, nepagrįstai pakeitė kaltinimą A. Š. nurodydamas, kad jis sugadino 130 Lt vertės N. R. turto, nemotyvuodamas tokio savo sprendimo, nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog A. Š. sugadino 150 Lt vertės N. R. turto. Teigia, jog teismas, pakeisdamas kaltinimą ir nurodydamas, kad bendra sugadinto turto vertė yra 130 Lt, o ne 150 Lt, kaip nurodyta kaltinamajame akte, padarė klaidingą išvadą, jog sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL. Nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta bendra sugadinto turto vertė yra 150 Lt, tą patvirtina byloje esantys duomenys, ir ši sugadinto turto vertė viršija 1 MGL (125 Lt) dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu. Teigia, jog net ir esant sugadinto turto vertei 130 Lt, kaip nuosprendyje nurodė teismas, įvertinus tai, kad nusikaltimo padarymo metu 1 MGL dydis buvo 125 Lt, teismas turėjo pripažinti A. Š. kaltu pagal LR BK 187 str. 3 d., nes veika kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos metu nustatytą MGL dydį, ir šio dydžio pasikeitimas jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Taip pat prokuroras nurodo, jog teismas, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1, 3 d. ir bendrindamas A. Š. paskirtą bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nemotyvuodamas tokio savo sprendimo paskyrė nuteistajam neteisingą, nepagrįstai švelnią subendrintą bausmę. Teigia, jog LR BK 64 straipsnis leidžia teismui parinkti bausmių bendrinimo būdą, o bausmes sudedant iš dalies, nustatyti pridedamos neatliktos bausmės dydį, tačiau priimdamas sprendimą teismas turi jį motyvuoti. Prokuroras nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į A. Š. asmenybę, į tai, kad abi jo padarytos nusikalstamos veikos, kurios subendrintos pagal LR BK 64 straipsnį, yra pavojingos visuomenei – jomis kėsinamasi į nuosavybę, ir tuo padaroma materialinė žala, jos abi priskirtos apysunkių nusikaltimų kategorijai, abi nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine, apibrėžta, iš anksto apgalvota tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, mano, jog taip pat teismas turėjo atsižvelgti į bendrintinų bausmių, teismo paskirtų už abi nusikalstamas veikas, dydžius, į tai, kad nėra A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Prokuroras nurodo, jog siekiant adekvačiai įvertinti anksčiau A. Š. padarytą nusikalstamą veiką bei tai, kad A. Š. turėtų būti pripažintas kaltu ir pagal LR BK 187 str. 3 d., siekiant atimti A. Š. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat nubausti jį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. Š. turėtų būti pridėta didesnė nei pusė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – vieneri metai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

A. Š. nurodo, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neprisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, tą, kad jis nekaltas, patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus perdavimų skyriuje esantis įrašas, jog 2006 m. lapkričio 11 d., apie 11 val., jis perdavė maistą E. M. .

Taip pat A. Š. nesuprantama, kodėl jis buvo sulaikytas praėjus savaitei po įvykdyto nusikaltimo, nors pareigūnu teigimu jis buvo atpažintas nusikaltimo darymo metu. Teigia, jog taip jam buvo sukliudyta pateikti filmuotą medžiagą, kuri įrodytų, kad 2006 m. lapkričio 11 d., apie 10 val., jis apsipirkinėjo prekybos centre „Iki“, nes prekybos centruose tokia medžiaga saugoma tik savaitę.

A. Š. nurodo, jog išvada apie automobilyje rastus kvapus yra tik tikėtina, ir kategoriškai teigti, kad šie kvapai yra jo, negalima, todėl mano, jog šis įrodymas yra keliantis abejonių.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. Š. skundas netenkinamas.

Dėl A. Š. veikos kvalifikacijos pagal LR BK 178 str. 2 d.

Kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, šių įrodymų pagrindu daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir teisingai kvalifikavo nuteistojo A. Š. nusikalstamus veiksmus pagal LR BK 178 str. 2 d.

Iš liudytojo V. T. nuoseklių parodymų matyti, jog jis dirba Šiaulių rajono PK Kuršėnų policijos nuovadoje, 2006 m. lapkričio 11 d., apie 10 val., gavo pranešimą apie pavogtą automobilį BMW, ir kad šis automobilis važiuoja Kuršėnų link, jis ir dar du pareigūnai nuvyko prie kelio Kuršėnai – Šiauliai, pastebėjo atvažiuojantį automobilį BMW, jį stabdė, tačiau automobilis tik sulėtino greitį, po to jį padidino ir nuvažiavo toliau. Automobilis pravažiavo visai šalia jo, jis matė vairuotojo veidą, jį gerai įsidėmėjo. Vėliau minėtas liudytojas iš jam pateiktų 163 fotonuotraukų bei asmens parodymo atpažinti metu iš trijų atpažinime dalyvavusių asmenų, kaip vogtą automobilį BMW vairavusį asmenį, atpažino A. Š. (t. 1, b.l. 45-46, t. 2, b.l. 59-62). Liudytojo V. T. parodymus patvirtina specialisto išvada (t. 1, b.l. 79-81), iš kurios matyti, jog kvapų pėdsake, paimtame 2006 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės, yra rastas A. Š. kvapas, kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Be to, pažymėtina, jog specialisto išvada dėl atlikto odorologinio tyrimo nėra tikėtina, kaip savo skunde teigia nuteistasis, ir ji nekelia teismui jokių abejonių. Tokiu būdu visi paminėti duomenys, susieti į visumą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. Š. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., yra visiškai įrodyta. A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., nes jis pagrobė svetimą automobilį. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisinti A. Š. iš nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde A. Š. nurodytų aplinkybių, neva jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jis buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir perdavė maistą E. M. , o šiek tiek anksčiau apsipirkinėjo prekybos centre „Iki“, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog maistą perdavė E. K. , dėl ko kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog A. Š. , siekdamas suklaidinti teismą, meluoja. Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2006 m. lapkričio 11 d., o A. Š. laikinai sulaikytas 2006 m. lapkričio 16 d., t.y. penktą dieną po įvykdyto nusikaltimo, dėl ko nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jis buvo sulaikytas praėjus net savaitei po įvykio, dėl ko negalėjo pateikti savo nekaltumo įrodymų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. būtų reiškęs prašymą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams pareikalauti iš prekybos centro „Iki“ filmuotą medžiagą, kuri patvirtintų jo nekaltumą, todėl ir šis jo skundo argumentas atmestinas. Taip pat nuteistojo teiginys, kad teismas be pagrindo nesuabejojo liudytojo V. T. parodymais dėl jo atpažinimo, kritikuotinas tuo aspektu, kad pagal bylos duomenis pastarasis liudytojas įvykio metu tik įsidėmėjo asmenį, vairavusį pagrobtą automobilį, tačiau tikrasis kaltininko atpažinimas įvyko jau atliekant ikiteisminį tyrimą, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, taigi akivaizdu, kad iš karto nežinodamas nei šio asmens nei vardo, nei asmens duomenų pareigūnas negalėjo jo sulaikyti. Be to, kaltininkas su pagrobtu automobiliu pabėgo.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, jog nėra nei jo atsakomybę sunkinančių, nei ją lengvinančių aplinkybių. A. Š. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, jis anksčiau vieną kartą teistas už analogišką nusikaltimą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas laikoma nusikaltimų recidyvu, nusikaltimą padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo, ir tai rodo jo visišką nenorą keisti savo nusikalstamą gyvenimo būdą. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad A. Š. yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau nedirba bei nesimoko, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, žalos neatlygino. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra artima Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, ji nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Dėl išteisinimo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Š. išteisinimo pagal LR BK 187 str. 3 d. panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. Š. , įsibraudamas į N. R. automobilį BMW, sugadino 60 Lt vertės automobilio durelių spynelę bei 90 Lt vertės užvedimo spynelę, t.y., A. Š. sugadino N. R. turto už 150 Lt. Ši sugadinto turto vertė yra reali, patvirtinta byloje esančiais duomenimis. Tokią sugadinto turto vertę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė nukentėjusysis, tokia sugadinto turto vertė nurodyta kaltinamajame akte, su kuriuo baudžiamoji byla perduota teisminiam nagrinėjimui, tokia sugadinto turto vertė nurodyta ir teismo nuosprendyje. Tokiu būdu MGL dydžio pasikeitimas šiuo atveju A. Š. veikos kvalifikavimui pagal LR BK 187 str. 3 d. neturi jokios reikšmės, nes bet kokiu atveju sugadinto turto vertė viršija 1 MGL dydį, ar jis būtų 125 Lt, ar 130 Lt. Be to pažymėtina, kad MGL dydis nustatomas ne įstatymu, o vyriausybės nutarimu, todėl kvalifikuojant nusikalstamas veikas turi būti taikomas nusikaltimo padarymo metu galiojęs MGL, nes tik baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos baudžiamumą, švelninantis ar kitaip palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (LR BK 3 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normas, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė klaidą apskaičiuodamas padarytos žalos dydį, kolegija konstatuoja, kad teismas nepagrįstai išteisino A. Š. pagal LR BK 187 str. 3 d., dėl ko nuosprendis šioje dalyje naikinamas, o A. Š. pripažįstamas kaltu įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d., nes sugadintas nedidelės vertės N. R. turtas.

Atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta nei A. Š. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d., A. Š. skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo trukmę nustatant artimą už baudžiamąjį nusižengimą LR BK 49 str. 3 d. numatytam arešto bausmės vidurkiui.

Dėl LR BK 64 straipsnio taikymo

Skundžiamu ir ankstesniu, t.y., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d., nuosprendžiais, paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant LR BK 64 straipsnio nuostatų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir griežtinti A. Š. paskirtą galutinę subendrintą bausmę, nėra pagrindo. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas, paskirdamas subendrintą bausmę ir taikydamas dalinio bausmių sudėjimo principą, nepagrįstai mažai pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, nenurodė ir neteigė, kad jis pažeidė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimą pagal kelis teismo nuosprendžius. Pažymėtina, kad prokuroras savo skunde prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti tokį pat bausmių subendrinimo principą, t.y., tą patį įstatymą ir bausmes iš dalies sudėti, o ne taikyti visišką bausmių sudėjimo principą, nors jo nurodyti motyvai tarytum ir nurodytų į tai, kad turėtų būti taikomas visiškas bausmių sudėjimas, tačiau to savo skundu prokuroras neprašo. Todėl kolegija primena, kad bausmės skyrimas ir paskirtos bausmės subendrinimas priimant teismo nuosprendį yra teismo diskrecijos dalykas, tik teismas gali paskirti bausmę, taip pat ir subendrintą, vadovaudamasis įstatymu. Gi prokuroro pareiga išreikšti procese savo poziciją atstovaujant valstybės baudžiamąją politiką, siūlant bausmės rūšį ir dydį, bei stebėti, kad nebūtų pažeistas baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis bausmės paskyrimą. Kadangi šioje byloje paskiriant bausmę ir nustatant subendrintą bausmę pagal du teismo nuosprendžius baudžiamojo įstatymo apylinkės teismas nepažeidė, prokuroro skundas šioje dalyje netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendį dalyje dėl A. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., ir nuteisti areštu (25) dvidešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtą arešto bausmę apėmimo būdu subendrinti su apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę A. Š. paskirti laisvės atėmimą (2) dvejiems metams (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę A. Š. paskirti laisvės atėmimą (3) trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.