- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-195-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26858-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. M. (O. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3479-545/2025 pagal ieškovo O. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovei J. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. M. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo: 1) nustatyti nepilnametės dukros A. M. gyvenamąją vietą su ieškovu O. M.; 2) nustatyti laikiną atsakovės J. G. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. M. pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VVTAĮT) pateiktą išvadą ir joje nurodomas rekomendacijas; 3) nustatyti 389 Eur dydžio laikiną išlaikymą teikiamą atsakovės J. G., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pervedant už kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į O. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti iš atsakovės J. G. ieškovui O. M. už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą patirtas teisines išlaidas.
2. Prašyme nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M.. Ieškovas ir atsakovė gyveno kartu apie 8 metus, tačiau 2022 metais šalys nusprendė išsiskirti ir atsakovė išėjo gyventi į savo mamos butą. Atsakovė kartu su savimi pasiėmė ir dukrą, tačiau ieškovas nuolatos nepertraukiamai bendravo su dukra ir leido su ja laiką. Pasak ieškovo, 2024 metų rudenį tarp šalių pradėjo kilti nesutarimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, gyvenimo sąlygų atitikimo vaiko saugiam ir visapusiškam vystymuisi, taip pat dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nesutarimai kilo todėl, jog dukra ieškovui pasakė, jog motina susirado naują draugą ir verčia ją kartu su naujuoju draugu gyventi, tačiau dukra nenorinti, nes motinos naujo draugo visiškai nepažįsta, yra jį mačiusi vos du kartus, su juo jaučiasi nejaukiai ir nesaugiai. Ieškovo teigimu, šiuo metu atsakovės elgesys yra visiškai neadekvatus ir neteisėtas. Atsakovė teikia melagingus pareiškimus apie ieškovą, tokiu būdu siekdama, jog institucijos uždraustų jam matytis su dukra. Kartu nurodė, jog 2024 m. gruodžio 16 d. bendraujant su vaiko teisių specialistais ieškovas nurodė kelis jam žinomus atsakovės fizinio smurto atvejus prieš dukrą. Ieškovas teigė esantis itin susirūpinęs savo dukros saugumu. Ieškovo vertinimu, akivaizdu, jog šiuo metu dukrai gyventi su atsakove nėra saugu, iš vaiko pasigirsta vis daugiau atvejų apie motinos panaudotą prieš vaiką smurtą, atsakovė manipuliuoja vaiku, vaiko akivaizdoje žemina tėvą, taip pat institucijoms teikia nepagrįstus išgalvotus skundus apie ieškovą, tokiu būdu siekia neteisėtomis priemonėmis atriboti tėvą nuo dukros, nors tikrasis pavojus vaikui yra būtent pati atsakovė. Ieškovas pažymėjo, jog tuo pačiu atsakovė iniciavo mediacijos procesą, dėl kurio ieškovas jau gavo dokumentus ir sutiko dalyvauti mediacijos procese, tačiau atsižvelgiant į atsakovės melagingus pareiškimus policijai ir vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ieškovas neįsivaizduoja, kokio kompromiso mediacijos pagalba šalys galės prieiti. Ieškovo teigimu, atsakovė imasi neteisėtų priemonių, jog atribotų tėvą nuo dukros, nors tam nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. G. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, nes, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, prašymo patenkinimas gali prieštarauti vaiko interesams. Pažymėjo, kad dukra nuo pat gimimo gyvena su ja ir niekada nėra gyvenusi viena su tėvu, šiuo metu dukra taip pat gyvena su atsakove ir jokios grėsmės jos saugumui nėra. Atsakovės teigimu, nesutarimai su ieškovu kyla dėl jo asmeninių savybių ir netinkamo bendravimo su dukra. Pasak atsakovės, šiuo metu vyksta mediacija ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra itin jautrus bei svarbus. Šis klausimas negali būti sprendžiamas skubotai, jis turi būti išsamiai išnagrinėtas ir įvertintas, remiantis pateikta informacija bei objektyviais įrodymais. Tik išsamus bylos nagrinėjimas gali užtikrinti sprendimą, atitinkantį vaiko interesus ir gerovę. Paaiškino, kad iki 2024 m. gruodžio pradžios jokių ribojimų dėl ieškovo bendravimo su vaiku nebuvo. Teigė, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstos jokiais įrodymais, ieškovas teikia teismui iškreiptą, melagingą informaciją. Atsakovės teigimu, ieškovas manipuliuoja vaiko pasisakymais ir galimai ją provokuoja. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas kreipėsi į institucijas tik prasidėjus konfliktui.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, ir Skyrius) pateikė byloje išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Tarnybai šeima žinoma nuo 2024 m. gruodžio 9 d. Reaguojant apie galimą vaiko patirtą smurtą, 2024 m. gruodžio 13 d. vaikas laikinai buvo apgyvendintas savo senelės L. G. namuose, akte nurodyta, kad vaikas sutinka laikinai būti pas senelę, pas tėvą apsistoti vaikui nėra sąlygų, o nutraukus vaiko laikiną apgyvendinimą pas senelę vaikas grąžintas motinai.
5. Tarnyba pateikė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes vaiko tėvų santykiai šiuo metu yra konfliktiški, nebendradarbiaujantys, jiems sunku sutarti vaiką liečiančiais klausimais. Tarnyba mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas ir išlaikymo dydžio priteisimas turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės teisme, įvertinus visas bylos aplinkybes ir faktus, jei ieškovas teiks ieškinį teismui. Be to, Skyrius, atlikdamas Vaiko situacijos vertinimą, nenustatė, kad šiuo metu prieš vaiką būtų smurtaujama. Remiantis Vaiko laikinojo apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pas tėvą šiuo metu nėra sudarytos pakankamos sąlygos vaiko augimui ir vystymuisi. Jei teismui bus pateiktas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Skyrius apsilankys tėvų gyvenamoje vietoje ir atliks Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad vaiko tėvai turi užtikrinti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, o abu tėvai turi tiek finansiškai išlaikyti vaiką, rūpintis jo poreikių užtikrinimu, tiek dalyvauti vaiko ugdyme, ugdant jį doru šalies piliečiu. Kadangi vaiko tėvams ir vaikui šiuo metu pradėta atvejo vadyba, Tarnyba rekomendavo tėvams aktyviai bendradarbiauti su atvejo vadybos paslaugą teikiančia institucija, priimti jos teikiamą pagalbą ir bendradarbiauti sprendžiant problemas, susijusias su vaiko ugdymu, įskaitant ir vaiko tėvo bendravimą su vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo O. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės nurodo (jo veiksmai rodo), kad ieškinio pateikti negalėjo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyto įpareigojimo (t. y. dėl privalomosios mediacijos prieš kreipiantis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu). Pažymėjo, kad aplinkybė, jog šalys dalyvauja (dalyvaus) privalomosios mediacijos procese, kurią ieškovas nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį kol nepasibaigė mediacijos procesas, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina (gali derinti atsižvelgiant į privalomosios mediacijos tikslus) pozicijas dėl šalių ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti suardytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp ieškovo ir atsakovės kilti dar didesnei priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Atsižvelgęs į išdėstytą ir tai, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti ginčo šalis bei siūlyti taikaus ginčo sprendimo būdus, teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta priežastis, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. y. privalomoji mediacija šeimos byloje), nelaikoma pakankama.
8. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški, iš esmės abu nepilnamečio vaiko tėvai kaltina vienas kitą dėl netinkamo elgesio su vaiku, jo interesų pažeidimų. Nurodytos faktinės aplinkybės yra gana painios, todėl privalo būti išsamiai įvertintos. Pažymėjo ir tai, jog išvadą teikianti institucija iš esmės nesutinka su tokiu ieškovo prašymu, Tarnyba atkreipė dėmesį, jog pas vaiko tėvą (ieškovą) šiuo metu nėra sudarytos pakankamos sąlygos vaiko augimui ir vystymuisi.
9. Pasak teismo, vien aplinkybė, kad šalys gyvena skyrium ir šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, savaime dar nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog yra pagrindas iki ieškinio pareiškimo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vertino, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos (t. y. tiek dėl laikinos gyvenamosios vietos) šiuo atveju negali būti priimtas skubotas sprendimas, neįvertinus visų ginčo aplinkybių išsamiai ir iš viso net nesant pareikšto ieškinio teismui, neištyrus kartu su ieškiniu ir atsikirtimais pateiktų įrodymų, neišklausius Tarnybos (teikiančios išvados) specialistų ir neišklausius vaiko nuomonės, nes, pasak teismo, 10 metų vaikas galėtų išreikšti šią nuomonę.
10. Teismas pažymėjo ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendime Širvinskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17) taip pat įvertino, kad vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko santykiai yra šeimos gyvenimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio požiūriu, o teismo sprendimas, kuriuo laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma nuodugniai neįvertinus visos šeimos situacijos, gali nulemti galutinį bylos rezultatą ir padidinti tikimybę, jog bus tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl to bylos procesas nebūtų suderinamas su teise į šeimos gyvenimo gerbimą.
11. Teismas, detaliai susipažinęs su pateikta medžiaga, vertino, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teismui pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iki ieškinio padavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovas O. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir taikyti 2024 m. gruodžio 19 d. ieškovo O. M. prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnametės dukros A. M. gyvenamąją vietą su ieškovu O. M.; nustatyti laikiną atsakovės J. G. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. M. pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą išvadą ir joje nurodomas rekomendacijas; nustatyti 389,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą, teikiamą atsakovės J. G., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pervedant už kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į O. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini); arba nustatyti laikiną ieškovo O. M. bendravimo su dukra A. M. tvarką, kaip ji išdėstyta atskirojo skundo 50.1. – 50.10. punktuose, priteisti iš atsakovės J. G. ieškovo O. M. naudai už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą ir atskirojo skundo rengimą patirtas teisines išlaidas
12.1. Apeliantas nurodo, kad nutartyje teismas klaidingai nurodo, jog dalyvavimas privalomoje mediacijoje nėra pakankamas pagrindas pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nes teisinis reguliavimas aiškiai nurodo, jog (i) šeimos ginčuose yra privaloma teisminė mediacija, (ii) pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo suinteresuotas asmuo turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, jei įstatymuose yra numatyta privalomoji mediacija prieš ieškinio padavimą teismui, išsprendus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinys turi būti pateiktas per 14 dienų nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos.
12.2. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinės ir neabejotinos (tikėtinos) aplinkybės, jog atsakovė neteisėtai draudžia ieškovo ir dukros bendravimą, todėl privaloma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti bent jau laikiną ieškovo ir dukros bendravimo tvarką, ką teismas turėjo teisę padaryti savo iniciatyva įvertinęs akivaizdžias bylos aplinkybes.
12.3. Teigia, kad pats teismas nutartyje konstatavo, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, jog tarp ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Byloje pateikta medžiaga neleidžia abejoti, jog nuo 2024 m. gruodžio mėn. pradžios atsakovė neteisėtai riboja ieškovo ir dukros bendravimą. Nuo pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo teismui iki šio atskirojo skundo pateikimo aplinkybės dar labiau pasikeitė – atsakovė nesudaro galimybių ieškovui su dukra bendrauti jokiu būdu.
12.4. Pasak apelianto, byloje pateiktos aplinkybės neleidžia abejoti, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs ginčas, dėl kurio atsakovė, neturėdama jokio teisinio ir faktinio pagrindo, draudžia ieškovui bendrauti su dukra. Ieškovas neturi jokių teisinių priemonių priversti atsakovę sudaryti ieškovui sąlygas bendrauti su dukra taip, kaip tai buvo daroma iki šiol. Taigi, iš esmės ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sureguliuoti santykius iki ginčas bus išspręstas iš esmės.
12.5. Mano, kad atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo riboti ieškovo ir dukros bendravimą ir toks atsakovės elgesys yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Jokia institucija ir įstaiga nėra priėmusi jokio sprendimo, kuris draustų ar ribotų tėvo ir vaiko bendravimą. Teigia, kad Tarnyba ieškovui nesuteikia jokios realios pagalbos ir neatlieka jokių veiksmų, jog būtų užtikrinti vaiko teisėti interesai bendrauti su savo skyriumi gyvenančiu tėvu – ieškovu. Teismui nepriėmus jokios laikinos bendravimo tvarkos ir nesureguliavus klausimo laikinai iki ginčo išsprendimo iš esmės, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai bendrauti ir palaikyti ryšius su savo tėvu. Mano, kad teismas turėjo visas galimybes, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, savo iniciatyva nustatyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios apgintų mažamečio vaiko teisėtus interesus, kuriuos, akivaizdu, jog šiuo atveju yra būtina ginti laikinai sureguliuojant šeimos santykius ir tą patvirtina byloje esanti medžiaga.
12.6. Apelianto teigimu, iš Tarnybos išvadoje pateiktų paties vaiko, galinčio pilnai išreikšti savo nuomonę (ką nutartyje pažymėjo ir teismas, kad tokio amžiaus vaiko nuomonė turi būti išklausoma), nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog tiek Tarnyba, tiek pats teismas, priimdamas nutartį, turėjo neabejotinai reaguoti į vaiko teisių pažeidimą ir užtikrinti mažamečio vaiko teisėtų interesų apsaugą. Atkreipia dėmesį, jog mergaitė pati kalbėdama su Tarnybos specialistais nurodė, jog su mama nesijaučia saugi. Tačiau į šią aplinkybę tinkamai nesureagavo nei Tarnyba, nei teismas.
12.7. Mano, kad nutartimi teismas ne tik kad neapgynė mažamečio vaiko teisėtų interesų laikinai sureguliuojant santykius užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, tačiau iš esmės paskatino atsakovę ir toliau imtis neteisėtų veiksmų, nes būtent nuo priimtos nutarties ieškovas nebeturi jokių galimybių susisiekti su savo vaiku net nuotolinio ryšio priemonėmis. Papildomai pažymi, jog šeimos atvejui paskirtiems specialistams, teikiantiems šeimai paslaugas, atsakovė meluoja apie leidimą dukrai bendrauti su seneliais iš ieškovo pusės.
12.8. Teigia, kad atsakovė iš esmės apgaudinėja visas institucijas, kurios turėtų veikti vaiko interesais, ir visos institucijos be jokių realių įrodymų patiki atsakovės istorijos versija, nors esminė istorija, į kurią visi turėtų reaguoti, yra vaiko Tarnybos specialistams nurodytos aplinkybės apie motinos smurtą, motinos draudimą vaikui bendrauti ir susitikti su tėvu, vaiko nesaugumo jausmą likti gyventi su motina. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, t. y. visiškai nekreipė dėmesio į vaiko žodžius, kurie užfiksuoti Tarnybos pateiktoje išvadoje ir nepagrįstai nusprendė, jog nėra įrodyta, jog dabartinė tvarka, kuri net neegzistuoja, pažeistų vaiko interesus.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė J. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
13.1. Pasak atsakovės, šiuo metu Vilniaus apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo bei bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo – civilinė byla Nr. e2-9319-1195/2025.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovė teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad atsakovė netinkamai užtikrino dukters poreikius, kad jos elgesys kelia grėsmę nepilnametei dukteriai ar kad duktė yra neprižiūrima ir jos teisės į saugią aplinką bei vystymąsi nėra užtikrinamos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nenustatyta jokių vaiko interesų pažeidimų. Be to, išvadą teikianti institucija iš esmės nesutinka su ieškovo prašymu ir, remdamasi Vaiko laikinojo apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad šiuo metu pas tėvą nėra sudarytos pakankamos sąlygos vaiko augimui ir vystymuisi.
13.3. Mano, kad apelianto reikalavimas staiga pakeisti ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą pas jį neatitinka vaiko interesų ir gali sukelti vaikui papildomų išgyvenimų, nes tai pažeistų jo įprastą gyvenimo tvarką. Nuo gimimo dukra gyvena su atsakove, jas sieja stiprūs emociniai ir artimi ryšiai. Per pastaruosius trejus metus, galutinai išsiskyrus su apeliantu, dukra nepertraukiamai gyvena su motina ir be jokių apribojimų bendrauja su tėvu.
13.4. Pasak atsakovės, negalima sutikti su apelianto išdėstytais argumentais, esą atsakovė be jokio teisėto pagrindo uždraudė dukrai bendrauti su tėvu. Nuteikinėjimas prieš motiną, grasinimai jai ir jos sužadėtiniui, neigiamas požiūris į lietuvių kalbą bei skleidžiama Rusijos propaganda, seksualinio pobūdžio pokalbiai ir kt. liudija apie neigiamą įtaką vaikui ir negali būti vertinami kaip tėvo teisių apribojimas.
13.5. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu sudarytas SOS vaikų kaimų Lietuvos draugijos pagalbos planas (Nr. (duomenys neskelbtini)), teikiama socialinė pagalba vaiko tėvams, pavyko susitarti, kad tėvo ir vaiko susitikimai vyktų močiutės bute.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo ir nustatyti nepilnametės šalių dukros laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
18. CPK 147 straipsnio 3 dalis nurodo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį bei pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
20. Prašyme kaip priežastį, dėl ko ieškovas kartu su prašymu nepateikė ieškinio, ieškovas nurodė, kad tarp šalių vyksta privaloma mediacija, jos metu atsakovė elgiasi nesąžiningai ir teikia nepagrįstus reikalavimus, taip ribodama ieškovui galimybę bendrauti su vaiku. Nors privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga, įgyvendinant ieškovo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir kt. su tuo susijusių reikalavimų (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnis), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnis), ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovas nėra pareiškęs iki šio procesinio sprendimo priėmimo. Priešingai, ieškinį teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pateikė vaiko motina J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. vasario 4 d. (civilinė byla Nr. e2-9319-1195/2025). Iš prie šio ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pažyma apie mediacijos atlikimą surašyta 2025 m. sausio 27 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nulemtas ne šalių veiksmų, atliekamų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, o išimtinai sietinas su įstatyme – CPK 144 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimu, kurias turi įrodyti laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančioji šalis. Nustačius, kad ieškovas iki šio procesinio sprendimo priėmimo nėra pateikęs ieškinio, kurio užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors mediacijos procesas tarp šalių pasibaigė dar 2025 m. sausio 27 d., akivaizdu, kad ieškovas niekaip nepagrindė priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
22. Pasisakant dėl ieškovo prašymo nustatyti laikinąją šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vieno iš tėvų ar vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Esminė sąlyga, norint, jog būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo šeimos teisinių santykių byloje – pateikimas įrodymų, patvirtinančių grėsmę nepilnamečio vaiko interesams.
23. Nors apeliantas atskirajame skunde gausiai argumentuoja remdamasis Tarnybos pateiktais duomenimis ir ten esančia informacija apie specialistų ir vaiko pokalbius, tėvų apklausas, svarbu tai, kad Tarnybos išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu ieškovas negalėjo užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. Tokia aplinkybė yra viena iš esminių sprendžiant klausimą dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kai byloje yra duomenys, kad vaikas auga ir gyvena kartu su motina, ten yra jo nuolatinė ir įprasta gyvenamoji vieta. Nors apeliantas taip pat nurodo motinos smurto prieš vaiką atvejus, iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad motinos atžvilgiu prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Tarnybos iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jau 2024 m. gruodžio 20 d. Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktu vaikas grąžintas motinai, išnykus priežastims ar pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikui buvo užtikrinta saugi aplinka iki vaiko situacijos vertinimo.
24. Prašymo nagrinėjimo metu byloje nenustačius duomenų, kad vaiko gyvenimas su motina darytų jam žalą ir kenktų vaiko interesams, esant Tarnybos išvadai, kad ieškovo gyvenimo sąlygos nėra tinkamos nepilnamečiam vaikui kartu gyventi su ieškovu, pirmosios instancijos teismui, buvusioje proceso stadijoje nebuvo teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pakeisti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, nes priešingas sprendimas nebūtų suderinamas su vaiko interesų ir esamos padėties stabilumo užtikrinimu.
25. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad esminė priežastis, kodėl ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovo teigimu, atsakovės savavališkas ieškovo ir dukters bendravimo apribojimas. Apeliantas teigia, kad teismas matydamas, kad ieškovo bendravimas su vaiku yra apribotas, galėjo savo iniciatyva nustatyti laikiną tėvo ir vaiko bendravimą tvarką.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nėra numatytos teismo pareigos šeimos santykių byloje nei savo iniciatyva rinkti įrodymus iki ieškinio pareiškimo, nei juo labiau iki ieškinio pareiškimo spręsti klausimus, dėl kurių pareiškėjai į teismą nesikreipė. Bylos iškeliamos į teismą kreipiantis suinteresuotiems asmenims, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai (CPK 5 straipsnis), todėl ieškovui nepateikus teismui prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo iki ieškinio pateikimo, byloje nesant pakankamai duomenų nei apie vaiko dienotvarkę ar tėvų užimtumą, nei apie šalių gyvenimo sąlygas, teismui nebuvo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, juo labiau kad, kaip jau minėta, ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo ir iki šiol nėra pareikštas. Priešingai, vaiko motinos Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. vasario 4 d. (civilinė byla Nr. e2-9319-1195/2025) pateiktame ieškinyje taip pat suformuluotas reikalavimas dėl apelianto ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, todėl būtent nagrinėdamas minėtą bylą teismas dėl reikalavimo nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką pasisakys iš esmės išsamiai įvertinęs toje byloje esančių duomenų visumą.
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantas šioje byloje neįrodė egzistuojant būtinas sąlygas, kurioms esant galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo. Byloje nustačius, kad ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo teismui iki šio procesinio sprendimo priėmimo nebuvo pateiktas, esant duomenims, kad šioje byloje atsakove patraukta J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. vasario 4 d. (civilinė byla Nr. e2-9319-1195/2025) pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, kuris teisėjos rezoliucija priimtas 2025 m. vasario 18 d., tuo pačiu nenustačius realios grėsmės nepilnamečio vaiko interesams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šioje byloje tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta, ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija); (toliau – Rekomendacijos) 1 punktą, šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
31. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte, kurie apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas).
32. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Pažymėtina, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
33. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį.
34. Teismas nenustatė, jog ginčo sudėtingumas būtų išimtinis, todėl atsakovei, atmetant ieškovo atskirąjį skundą, priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą Rekomendacijų ribose (Rekomendacijų 8.16 punktas) (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.