Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DM Investicija“, atstovaujamos advokato Ario Damušio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3531-962/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DM Investicija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl draudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DM Investicija“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, žemės sklypo atlaisvinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimą inicijuoti vienašališką 1993 m. spalio 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (su pakeitimais ir papildymais) nutraukimą, įformintą 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimu Nr. 8SD-4897-(14.8.7.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklype (duomenys neskelbtini), nutraukimo“, bei nurodyto pranešimo įteikimą ieškovei UAB „DM Investicija“ neteisėtais; uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 1993 m. spalio 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (su pakeitimais ir papildymais) ir keisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), teisinį statusą, motyvuojant nurodyto žemės sklypo nenaudojimu ar kitais su šio žemės sklypo nenaudojimu susijusiais motyvais.Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo: nutraukti 1993 m. spalio 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį; įpareigoti ieškovę UAB „DM Investicija“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, leisti atsakovei pašalinti pastatą – gyvenamąjį namą, pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniu išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš ieškovės. Siekiant užtikrinti priešieškinio reikalavimus, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrašant įrašą viešame registre: uždrausti vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini), susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu, bet kokių sandorių, susitarimų ar kitokio pobūdžio veiksmų, susijusių su statinių projektavimu, statymu ir/ar rekonstravimu ar kitokiais statybos darbais, atlikimu bei leidimų naujų statinių statymui ir/ar esamų statinių rekonstravimui žemės sklypuose gavimu ir ar jau gautų įgyvendinimu; uždrausti UAB „DM Investicija“ perleisti nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį, bei atlikti/sudaryti ir/ar įgyvendinti kitus sandorius, susijusius su šiuo statiniu (išskyrus sandorius, susijusius su pastato pašalinimu, nukėlimu, nugriovimu), uždraudžiant įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą ar apribojimą; uždrausti tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į pastatą – gyvenamąjį namą; uždrausti atlikti pastato – gyvenamojo namo statybos ar kitus su statinio statymu susijusius darbus ar kitaip pertvarkyti šį pastatą; uždrausti atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini); uždrausti atnaujinti statinio kadastro duomenų bylą ir teikti duomenis nekilnojamo turto registrui su tikslu padidinti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumo procentą. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą apie 1993 m. spalio 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą, ėmėsi aktyvių veiksmu, įregistravo pradėtą statyti statinį, savo rašte nurodė, kad sudarytos preliminarios butų statomame pastate pirkimo–pardavimo sutartys, statinys toliau yra statomas, akivaizdu, jog patenkinus priešieškinį ir nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas, galimai atsakovei palankus teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ar atskiros jo dalys/patalpos gali būti perleistos tretiesiems asmenims, kas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą ir užvilkintų bylos nagrinėjimą, atlikti nauji statybos darbai padidintų ir keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, būtų apsunkinta galimybė vykdyti sprendimą, kas prieštarautų viešajam interesui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi prašymą tenkino; atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinio reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikė laikinąsias apsaugos priemones padarant įrašą viešame registre: uždrausti vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu, bet kokių sandorių, susitarimų ar kitokio pobūdžio veiksmų, susijusių su statinių projektavimu, statymu ir/ar rekonstravimu ar kitokiais statybos darbais, atlikimu bei leidimų naujų statinių statymui ir/ar esamų statinių rekonstravimui žemės sklypuose gavimu ir ar jau gautų įgyvendinimu; uždrausti UAB „DM Investicija“ perleisti nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį, bei atlikti/sudaryti ir/ar įgyvendinti kitus sandorius, susijusius su šiuo statiniu (išskyrus sandorius, susijusius su pastato pašalinimu, nukėlimu, nugriovimu), uždraudžiant įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą ar apribojimą; uždrausti tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); uždrausti atlikti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ar kitus su statinio statymu susijusius darbus ar kitaip pertvarkyti šį pastatą; uždrausti atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini); uždrausti atnaujinti statinio kadastro duomenų bylą ir teikti duomenis nekilnojamo turto registrui su tikslu padidinti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumo procentą.Teismas, preliminariai įvertinęs priešieškinio pagrįstumą, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal atsakovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, t. y. atsakovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu prašoma ne tik nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ir atlaisvinti ginčo žemės sklypą, bei į aplinkybes, kuriomis grindžiami byloje pareikšti reikalavimai, laikytina, kad neišsprendus ginčo dėl to, ar valstybinės žemės sklype pradėtas statyti gyvenamasis namas statomas laikantis nuomos sutarties sąlygų, ir tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, pradėto statyti pastato perleidimas kitiems asmenims, pradėjus išieškojimą iš ginčo turto ar sudarius dėl jo kitus sandorius bei tęsiant pradėtus statybos darbus ar veiklą, susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu, taip pat tretiesiems asmenims nukreipus išieškojimą į ginčo žemės sklype esantį ieškovei priklausantį pastatą, būtų apsunkintas atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, nes ieškovei tektų atlaisvinti ginčo žemės sklypą, tektų spręsti klausimą dėl atliktų darbų, patiriamos papildomos išlaidos, dėl ko galėtų kilti kiti teisminiai ginčai. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės apie ieškovės veiksmus iškilus ginčui tarp šalių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, teismui sudaro pagrindą spręsti, kad nesiėmus priešieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonių, ieškovė gali imtis įvairių projektavimo ir statybos veiksmų arba perleisti ginčo žemės sklype jai priklausantį turtą kitiems asmenims, dėl ko būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „DM Investicija“, atstovaujamos advokato Ario Damušio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, nesant tam teisinio pagrindo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo ir iš esmės pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, taip pat šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei teismų praktiką.Teismo nutartyje formaliai ir abstrakčiai nurodyta, kad atsakovės priešieškinio dalykas ir pagrindas aiškiai suformuluotas, tačiau teismas šios išvados nemotyvavo. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstė detalius argumentus, patvirtinančius priešieškinio reikalavimų nepagrįstumą, bet teismas dėl jų nepasisakė. Atsakovė tikėtinai nepagrindė priešieškinio reikalavimų, todėl laikinosios apsaugos priemonės šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė, žemės sklype statydama gyvenamąjį namą, naudoja žemės sklypą ne pagal nuomos sutartį ir ne pagal pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį bei atitinkamai nepagrįstai remiasi CK 6.564 str. 1 d. 1 p. įtvirtintu vienašališku žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva pagrindu.Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą, kadangi atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su žemės sklype vykdomų statybų sustabdymu, ėmimosi būtinumo. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos remiantis tik samprotavimais bei deklaratyviais teiginiais. Bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja reali teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizika.Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą stabdyti gyvenamojo namo statybas, kadangi toks prašymas nėra susijęs su pareikštais reikalavimais ir pažeidžia ekonomiškumo principą bei šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovė nepareiškė reikalavimų dėl nuomos sutarties nuostatų, suteikiančių ieškovei teisę statyti gyvenamosios paskirties pastatą, pripažinimu neteisėtomis bei negaliojančiomis, taip pat teisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo.Ieškovė statybos darbus žemės sklype vykdo pagal teisėtai išduotą bei galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kuris nėra ginčijamas. Atsakovės prašomų suvaržymų pritaikymu ne tik kad buvo sustabdyti neginčijami ir teisėti ieškovės veiksmai, tačiau ieškovei dėl nutartimi sustabdytų gyvenamojo namo statybų dar ir yra daroma didžiulė žala (nuostoliai). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo šiuos argumentus:Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi šioje civilinėje byloje jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principai nebus pažeisti, juolab, kad ieškovės reikalavimams užtikrinti proporcingai jau pritaikytos prašytos priemonės.Atsakovė paprašė taikyti priemones, kurios tiesiogiai susijusios su priešieškinio reikalavimais. Ieškovė, veikianti kaip statytojas, ir teigianti, kad ruošiasi statyti naują statinį, imsis ne tik projektavimo bet ir statybos darbų. Tokiu būdu bus investuotos didelės lėšos, būtų statomas statinys, inžineriniai tinklai, kas pabrangintų ir apsunkintų žemės sklypo atlaisvinimą. Be to, ieškovas turėtų galimybę sudaryti preliminarias sutartis dėl naujo statinio ar jo dalių pardavimo bei nuomos, kas neabejotinai trukdytų sprendimo įvykdymui.Ieškovės veiksmai ir siekis bet kokia kaina kuo skubiau užstatyti žemės sklypą patvirtina nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, jų proporcingumą ir teisėtumą. Ieškovės vykdomos statybos net ir po nutarties priėmimo paneigia skundo argumentus, kad buvo pažeistas ekonomiškumo principas, kad pritaikytos priemonės per plataus mąsto.Priešieškinio reikalavimai reikalauja priverstinio vykdymo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, bei kad egzistuoja rizika sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad statybą leidžiančių dokumentų neginčijimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nėra nei vienos iš nurodytų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikytos priemonės pažeidžia pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (atsakovui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015, 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1656-157/2016; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas atlieka tik preliminarų ieškovo (šiuo atveju atsakovo) pareikšto reikalavimo vertinimą, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo nutraukti 1993 m. spalio 21 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį; įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą bei išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro valstybiniame žemės sklype esantį pastatą – gyvenamąjį namą; tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, leisti atsakovei pašalinti gyvenamąjį namą, pateikti prašymą registrui dėl pastato – gyvenamojo namo daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniu išregistravimo, visas išlaidas išieškant iš ieškovės. Atsakovė priešieškinį grindžia aplinkybėmis, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, žemės sklype pradėtas statyti gyvenamasis namas, nors pagal nuomos sutartį žemės sklypas buvo išnuomotas lengvatine (ne aukciono) tvarka tautodailės galerijos su kūrybinėmis dirbtuvėmis statyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant priešieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie priešieškinio pateiktus duomenis, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovei palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs atsakovės pareikštus reikalavimus, priešieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai laikė, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pagal priešieškinyje nurodytą faktinį pagrindą tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų bei jame dėstomų aplinkybių pagrįstumo faktiškai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti visapusiškai įvertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, taip pat ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Nagrinėjamu atveju priešieškiniu atsakovė prašo ne tik nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, bet ir atlaisvinti žemės sklypą, pašalinant iš jo pradėtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, todėl priešingai, nei atskirajame skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - vykdomų statybos darbų sustabdymas - susijusios su byloje priešieškiniu pareikštais reikalavimais. Akivaizdu, kad ieškovei žemės sklype tęsiant pradėtus gyvenamojo namo statybos ir projektavimo darbus ar pradėjus naujas statybas, ieškovė investuotų į šiuos darbus lėšas, kas neabejotinai apsunkintų ir pabrangintų žemės sklypo atlaisvinimą, ar net padarytų jį neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė galėtų perleisti ginčo žemės sklype jai priklausantį turtą kitiems asmenims, pradėjus išieškojimą iš ginčo turto ar ieškovei sudarius dėl jo kitus sandorius, būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai, turėtų būti sprendžiama dėl naujų pastatytų statinių pašalinimo iš žemės sklypo, dėl ko būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi parinkti tokias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).Pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ketina toliau tęsti žemės sklype pradėtus statybos darbus. Šiuo metu apeliantės statomo pastato – gyvenamojo namo baigtumas yra 7 proc. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė vykstant teisminiam ginčui galės pabaigti pastatą pastatyti, suprojektuoti ir pastatyti naujus pastatus bei juos perleisti kitiems asmenims, siekdama sukurti faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono keliu sutarties išsaugojimui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama civiliniame procese išlaikyti status quo padėtį, tokia padėtis nevaržo apeliantės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė taip pat grindžia tuo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdytų gyvenamojo namo statybų jai yra daroma didžiulė žala (nuostoliai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei priešieškinys būtų atmestas, įsiteisėjus sprendimui, apeliantė turėtų teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų nuostolius, kuriuos apeliantė patyrė dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ir nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinąsias sąlygas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus taikė atitinkamo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.