- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- Ik-1512-95/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09468-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Liudmila Zaborovska, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Kristina Matvejenkaitė
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Kristinai Matvejenkaitei, atsakovės atstovei Kristinai Bernadišiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) su patikslintu skundu (b. l. 94-98) (toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2011-03-28 Reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimai) kaip nepagrįstus ir neteisėtus.
Skunde nurodė, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamais Reikalavimais. Tvirtino, kad pareiškėja niekada neužsakė, neapmokėjo ir neatliko jokių Reikalavimuose nurodytų ir reikalaujamų nugriauti statinių: laiptų šiaurinėje dalyje (9 pakopos), laiptų pietvakarinėje dalyje (19 pakopų), tvoros su vartais ir takų dangos statybos darbų bei kitokiais būdais nedalyvavo jų vykdyme, t. y. neatliko savavališkos statybos darbų ir nepažeidė jokių statybos vykdymo tvarkos reikalavimų ir neprivalo atsakyti už veiksmus, kuriuos atliko kiti asmenys. Todėl mano, kad Reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius apskritai negalėjo būti surašyti pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėjo, kad nors R. G. adresuotuose Reikalavimuose yra nurodyta, kad ji turi teisę Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodytais atvejais kreiptis į šio įstatymo 23 str. nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja apskritai net negali pasinaudoti šia teise, nes, kaip minėta, ji nėra statinių statytoja ir neturi bei neprivalo turėti jokios pirminės projektinės dokumentacijos ar kitų reikalingų dokumentų. Be to, teigė, kad Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja yra įpareigota nugriauti statinį – takų dangą ir sutvarkyti statybvietę. Statinys – takų danga pagal Statybos techninio reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priskiriamas 1 grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems, dėl jų statymo žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Remiantis minėtu STR 1.01.07:2010, I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Akcentavo, kad statinys – takų danga yra pastatytas ant vietinės reikšmės kelio, kuris nėra pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, o vadovaujantis Kelių įstatymo 4 str. 3 d., minėtas vietinės reikšmės kelias nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Pareiškėjos nuomone, klojant kelią betoninėmis trinkelėmis, t. y. takų dangą, tiesiog buvo nevisai tiksliai laikytasi teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. nebuvo gautas savivaldybės, kuri nuosavybės teise valdo vietinės reikšmės kelią, sutikimas bei su atsakinga institucija nesuderintas supaprastintas statybos projektas. Tačiau, atkreipė dėmesį, kad išklojus kelią trinkelėmis, ne tik nebuvo pabloginta jo padėtis, bet atvirkščiai, kelias buvo pagerintas, sutvarkyta jo važiuojamoji dalis, taip pat pagerėjo jo estetinis vaizdas. Todėl yra nelogiška, neracionalu ir neprotinga reikalauti nugriauti šį statinį, t. y. išardyti takų dangą, ir tokiu būdu atstatyti kelią į pirminę – neabejotinai blogesnę padėtį, pareiškėja patirtų nepagrįstų nuostolių, nes turėtų savo lėšomis pašalinti ne jos organizuotų ir atliktų statybos darbų padarinius, o svarbiausia – būtų pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nes šis kelias yra viešo naudojimo, o takų dangos suardymas gerokai pablogintų kelio techninę būklę, jis netektų dabartinės estetinės išvaizdos. Laiko, kad šis Inspekcijos Reikalavimas pažeidžia visuomenės ir pareiškėjos interesus bei neatitinka protingumo principo ir turėtų būti panaikintas. Be kita ko, nurodė, kad atsakovė, surašydama Reikalavimus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d. įtvirtintą reikalavimą individualiuose administraciniuose aktuose aiškiai nurodyti akto apskundimo tvarką, o Reikalavimuose ji nenurodyta (LVAT teisėjų kolegijos 2010-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556 -677/2010), todėl toks pažeidimas laikytinas pakankamu pagrindu, kad Reikalavimai būtų pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Daro išvadą, kad Reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, o jų vykdymas pažeistų pareiškėjos bei iš dalies visuomenės teises ir teisėtus interesus.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (b. l. 160).
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 102-105) nurodė, kad skundžiami aktai surašyti teisėtai ir pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų naikinti. Tvirtino, kad pareiškėja neturėdama supaprastintų statybos projektų suderintų teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje savavališkai Vilniaus mieste, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), pastatė ginčo statinius. Akcentavo, kad pareiškėja pastatydama I grupės nesudėtingus statinius, t. y. statinius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 valstybinėje žemėje privalėjo turėti supaprastintus statybos projektus suderintus teisės aktų nustatyta tvarka. Gi, ginčo atveju, ji valstybinėje žemėje, pastatė ginčo statinius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 neturėdama supaprastintų statybos projektų suderintų teisės aktų nustatyta tvarka. Šie pareiškėjos veiksmai atitinka Statybos įstatymo 2 str. 71 d. įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką, t. y. savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atkreipė dėmesį, kad 2011-03-28 pareiškėjai buvo surašyti Reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuose nustatyta, kad pareiškėja yra reikalavimuose minimų ginčo statinių naudotoja. Pažymėjo, kad 2011-03-01 Inspekcijai surašant pareiškėjai savavališkos statybos aktus ji dalyvavo ir juos pasirašė tuo sutikdama, kad duomenys nurodyti tinkamai. Pareiškėja turėdama teisę aktų surašymų metu teikti rašytinius paaiškinimus, jų nepateikė, tuo patvirtindama, kad būtent pareiškėja yra minėtų statinių naudotoja. Pa reiškėjai 2012-01-03 buvo surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktai). Minėtus aktus pareiškėja pasirašė tuo taip pat patvirtindama, kad duomenys nurodyti tinkamai. Be to 2011-09-26 pareiškėja pateikė prašymą pratęsti 2011-03-28 Reikalavimų įvykdymo terminą, tuo pripažindama, kad būtent ji yra ginčo statinių naudotoja. Taigi, laiko, kad atsakovė pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai surašė ginčijamus Reikalavimus. Be kita ko, nurodė ir tai, kad pareiškėja teigia, kad įvykdžius atsakovo Reikalavimą , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. išardžius betoninėmis trinkelėmis išklotą kelio dangą, pareiškėja patirtų nepagrįstų nuostolių, nes turėtų savo lėšomis pašalinti ne jos organizuotų ir atliktų statybos darbų padarinius, o svarbiausia – būtų pažeistas visuomenės (viešas) interesas, nes šis kelias yra viešojo naudojimo, o takų dangos suardymas gerokai pablogintų kelio techninę būklę. Pabrėžė, kad ginčo statiniai yra savavališkai tvora aptvertoje valstybinėje žemėje, kur tiek valstybine žeme, tiek joje esančiais ginčo statiniais, išskirtinai gali naudotis tik pareiškėja. 2011-03-01 Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad ginčo statiniai esantys valstybinėje žemėje savavališkai užverti tvora su betoniniais vartais ir priėjimas prie jų yra ribojamas pareiškėjos. Taigi, kiti asmenys ne tik, kad negali naudotis ginčo statiniais, tačiau kelio užtvėrimas tvora apriboja ir kitų asmenų teises laisvai naudotis valstybinėje žemėje esančiu keliu. Aplinkybę, kad ginčo statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje patvirtina ir 2010-04-19 žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiaurės pusėje apie 30 m. už sklypo ribų valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimo vartai su betonine siena. Todėl daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog 2011-03-28 Reikalavimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymas pažeistų visuomenės ir pareiškėjos interesus, neatitinka tikrovės. Akcentavo ir tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. A-858-2638/2011) šiuo metu nagrinėjama byla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-23 sprendimo panaikinimo, kuriame pareiškėja ginčijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-05-04 rašte Nr. 20-229 nurodytą sprendimą, kuriuo pareiškėja įpareigota atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir žemės sklypu naudotis nuosavybės ribose. Pabrėžė, kad Reikalavimai yra priimti vadovaujantis Inspekcijos 2011-03-01 savavališkos statybos aktais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos Reikalavimus Inspekcija pateikė vykdydama Statybos įstatymo 27 ir 28 str. nurodytas funkcijas, susijusias su statybos taisyklių pažeidimais ir savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Šie aktai yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla. Reikalavimai surašyti vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 6 priedu ir nei savo turiniu, nei forma nepažeidžia minėtame reglamente nustatytos reikalavimams pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytos teisinės reglamentacijos ir formos. Taigi, atsakovės nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Reikalavimams būti pripažintais neteisėtais ar juolab naikintinais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
ABTĮ 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2011-03-28 Reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimai) (b. l. 23-32).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja 2011-03-01 Surašė savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Savavališkos statybos aktai), kuriuose nurodė, kad pareiškėja neturėdama supaprastintų statybos projektų suderintų teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje savavališkai Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), pastatė: laiptus, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas)-laiptai šiaurinėje dalyje, 9 pakopos (vienos pakopos 1=1,0m, b=0,50m. h=0,10m) (statinys Nr. 1); laiptus, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas)-laiptai pietvakarinėje dalyje, 19 pakopų (vienos pakopos l=l,20m., b=0,60m., h=0,10m.) (statinys Nr. 2); tvorą su vartais šiaurinėje dalyje: tinklo tvora - l=15m., h=2m; mūrinė (tinkuota) tvora-siena-l=2,10m, h=l,75m, b=0,26m; tinklo tvora-l=9,0m, h=2,0m. (statinys Nr. 3); takų dangą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas)-betoninėmis trinkelėmis išgrįstas kelias apie 3,90 m. pločio ir apie 100 m. ilgio ir įrengti šaligatviai (statinys Nr. 4). Taip pat šiuos aktuose nurodyta, kad ginčo statiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, statinių naudotoja yra R. G., t. y. pareiškėja, ir jais reikalaujama tuojau pat sustabdytų statinių (jų dalių) statybą, nevykdytų jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b. l. 9-22, 110-122).
VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas surašė skundžiamus Reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriais iš pareiškėjos pareikalauta nuo jų gavimo dienos savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriautų statinius ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 23-32).
Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad 2012-01-03 pareiškėjai buvo surašyti Reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktai). Iš šių aktų matyti, kad pareiškėja juos pasirašė (b. l. 106-109). Byloje nustatyta ir tai, kad 2011-09-26 pareiškėja pateikė atsakovei prašymą pratęsti Reikalavimų įvykdymo terminą (b. l. 123).
Dėl 2011-03-28 Reikalavimų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2010-11-22 surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-1267, kuriame, nurodė, kad teritorijoje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, kelias iki namų valdos išgrįstas betoninėmis trinkelėmis apie 100 m2; prie gyvenamojo namo šiaurinėje dalyje pristatyti pagalbiniai statiniai (garažai), sklypo pietinėje dalyje įrengta tvora, laipteliai (manomai valstybinėje žemėje); sklypo šiaurės-vakarinėje dalyje įrengtas betoninėmis trinkelėmis grįstas šaligatvis (manomai valstybinėje žemėje) ir laipteliai į šalia einantį mišką (b. l. 136).
Kaip matyti iš Savavališkos statybos aktų, kurių pagrindu ir buvo priimti skundžiami reikalavimai, juose nėra nurodyta nei statybos vieta, nei statytojas. Byloje taip pat nėra jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, kad ginčo statinių naudotojas yra būtent tik pareiškėja. Teismo posėdyje pateiktas minėtas Faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1267 patvirtina, kad Inspekcija pati nežino, ar tie statiniai yra valstybinėje žemėje, nes jame nurodė „manomai valstybinėje žemėje“.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Inspekcija kaip institucija vykdanti jai teisės aktais priskirtas, įskaitant ir statybų teisėtumo kontrolės, funkcijas yra viešojo administravimo sistemos sudėtinė dalis, turi laikytis tiek bendrųjų teisės aktų, skirtų visiems viešojo administravimo subjektams, tiek specialiųjų teisės aktų, apibrėžiančių tik konkrečios institucijos veiklą, reikalavimų. Skundžiami Reikalavimai patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jiems taikytini Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai.
VAĮ 3 str. 2 p. įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); „Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).
Vadovaudamasi sistemine paminėtų VAĮ normų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo faktinę pusę, bei tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas (straipsnius, dalis, punktus), pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu.
Įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasi anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai yra būtent valstybinėje žemėje ir jų naudotoja yra tik pareiškėja. Kas pastatė nurodytus statinius – taip pat duomenų nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi skundžiami Reikalavimai neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl jie negali būti laikomi objektyviais ir VAĮ 3 str. 2 p. prasme. Reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Dėl 2011-03-28 Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančio 2010-04-19 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 01-34-15, kuriuo buvo patikrintas valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėmimo faktas, matyti, kad jame buvo konstatuota, jog šio žemės sklypo įvažiavimo vartai su betonine siena įrengti valstybinėje žemėje apie 30 m už sklypo ribų šiaurės pusėje; vandens kanalas aptvertas tinkline tvora ant valstybinės žemės prie važiavimo vartų (b. l. 35-36). Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo posėdyje šios aplinkybės pareiškėjos atstovė neginčijo ir ją pripažino (žr. teismo posėdžio protokolą).
Taigi, teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą ir konstatuoja, kad šis Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.
ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, neįrodė, kad ginčo statiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 yra būtent valstybinėje žemėje ir jų naudotoja yra tik pareiškėja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011-03-28 Reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra neteisėti ir nepagrįsti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą, jie, kaip individualūs administraciniai aktai, kuriuose išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintą objektyvumo principą ir 8 str. reikalavimus, todėl, remiantis anksčiau nurodytais motyvais bei vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., naikintini. Ši pareiškėjos skundo dalis tenkintina (ABTĮ 88 str. 2 p.). Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.), nes 2011-03-28 Reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau nurodytais motyvais pripažintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos R. G. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2011-03-28 Reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.