Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 2.4.1.5; 2.5.1; 2.5.2; 3.1.7.8; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2.

2025 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė Turto bankas, R. A., A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po sutuoktinio B. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą.

Nurodė, kad pareiškėjui po jo senelės A. A. mirties tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad jo senelė, pergyvenusi savo sutuoktinį B. A., priėmė pastarojo palikimą, tačiau į notarą nesikreipė ir palikimo priėmimo fakto neįregistravo. Tai sukėlė kliūtis pareiškėjui priimti visą jo senelių palikimą, dėl ko jis kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo senelė A. A. po savo sutuoktinio B. A. mirties pagal įstatymą priėmė atsiradusį palikimą jį faktiškai valdydama.

Paaiškino, kad A. A. ir B. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, susilaukė dviejų vaikų: sūnaus A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) (jis mirė (duomenys neskelbtini)), ir sūnaus R. A., gimusio (duomenys neskelbtini). A. A. ir B. A. jokių testamentų sudarę nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirus B. A. dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą niekas nesikreipė. A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus R. A. ir vaikaitis (pareiškėjas) T. A.. Bylą vedanti notarė informavo pareiškėją, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą jo senelių nuosavybėje esantį turtą - butą, kadangi jo senelė A. A., kaip pergyvenusi sutuoktinė, nesikreipė į notarą ir oficialiai nesusitvarkė paveldėjimo procedūrų po sutuoktinio B. A. mirties - butas vis dar yra įregistruotas tik palikėjos sutuoktinio vardu. Butas buvo įgytas santuokos metu ((duomenys neskelbtini)), todėl laikytina, kad butas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nepaisant to, kad nekilnojamo turto registre savininku nurodomas tik įpėdinės sutuoktinis. Įpėdiniai dėl palikimo, atsiradusio po B. A. mirties, priėmimo nesikreipė, kadangi visi šeimoje sutiko, jog butas ir visas kitas turtas atitektų A. A., kuri buvo buto ½ dalies faktinė savininkė ir bute faktiškai gyveno, buvo ten deklaravusi savo gyvenamąją vietą, butu rūpinosi bei mokėjo įvairius mokesčius.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo B. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko. Paaiškino, kad T. A. (pareiškėjo) nurodytos aplinkybės yra teisingos. Po senelio B. A. mirties jos močiutė A. A. bute (duomenys neskelbtini) gyveno iki pat savo mirties, butu rūpinosi ir mokėjo visus komunalinius mokesčius.

Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Valstybės įmonės „Registrų centro“ Gyventojų pažymomis apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis ir Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis nustatyta, kad B. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jis mirė santuokoje su A. A. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esantis valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad B. A. vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas įgytas santuokos su A. A. metu (registruotas (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR (duomenys neskelbtini) Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), todėl preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Iš Testamentų registro išrašų nustatyta, kad po B. A. mirties palikimo priėmimo faktų nėra registruota. Mirus A. A., jos palikimą priėmė pareiškėjas T. A. (Vilniaus m. 26-as notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimas) ir R. A..

Pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, kad A. A. po sutuoktinio B. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą ir čia gyveno iki pat mirties ((duomenys neskelbtini)). Ji tiek prieš sutuoktinio mirtį, tiek po jos naudojosi likusiu turtu kaip savu, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, tokiu būdu išreikšdama valią priimti palikimą. Į bylą pateikti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Vilniaus vandenys“, Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“, (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimai ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad A. A. mokėjo mokesčius už jos ir mirusio sutuoktinio B. A. butą. Dėl B. A. turto faktinio valdymo byloje ginčo nėra. Byloje nėra duomenų, kad po B. A. mirties likusį turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad A. A. po sutuoktinio B. A. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia B. A. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 8,08 Eur sumą. Jos priteisiamos valstybei iš civilinę bylą inicijavusio asmens, tai yra pareiškėjo (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo T. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties data (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir įregistruoti palikimą.

Priteisti iš pareiškėjo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,08 Eur (aštuonis eurus 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.