Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, oficialiai nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams; to paties teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų (bausmę atliko 2021 m. lapkričio 5 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. 2022 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 13 val. iš buto, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., pagrobė D. J. turtą – pinigus (60 eurų), buvusius rankinėje buvusioje piniginėje.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet gali būti, jog 2022 m. rugsėjo 28 d. ryte buvo miške, kur rinko grybus. Tikslaus laiko nepamena, bet gali būti, kad laikotarpiu nuo 10 val. iki 13 val., grįžo iš miško ir nešė grybus D. J.. Jis (kaltinamasis) norėjo išgerti alaus, o D. J. anksčiau iš jo yra pirkusi grybų, todėl manė, kad ir šįkart ji nupirks grybus. Atėjus pas D. J., jos buto durys buvo užremtos šluota. Tai reiškė, kad bute nieko nėra ir jis (kaltinamasis) tai suprato. Jis patraukė šluotą nuo buto durų ir užėjo į D. J. butą. Bute D. J. nebuvo. Bute pamatė kambaryje buvusią moterišką rankinę, kurią patikrinęs rado piniginę. Piniginėje buvo pinigų. Kiek tiksliai buvo pinigų nežino, nes neskaičiavo jų, bet galėjo būti 60 eurų. Pasiėmė visus piniginėje buvusius pinigus, įsidėjo juos į kišenę, tada piniginę įdėjo atgal į rankinę, rankinę padėjo ten pat, kur ji buvo prieš tai ir išėjo iš buto. Išeidamas iš D. J. buto duris užrėmė šluota taip pat, kaip buvo prieš tai. Išėjęs kieme sutiko D. J., kuriai pasiūlė grybų. D. J. pasakius, kad jai grybų nereikia, išėjo iš kiemo. Pavogtus pinigus išleido alkoholiui. Supranta, kad D. J. pinigus pavogė įsibrovęs į D. J. butą, t. y. patekęs į D. J. butą be jos sutikimo. Tokią savo veiką vertina labai blogai, dėl jos nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus, alkoholį gėrė tik po aptariamo įvykio. Aptariamo įvykio metu buvo vienas. Sutinka su D. J. civiliniu ieškiniu, jai padarytos 60 Eur dydžio žalos iki šiol neatlygino, ketina žalą atlyginti per savaitę.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. S. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (130 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiosios D. J. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Turi rankinę, kurią dažnai laiko kambaryje, ant grindų, šalia savo lovos. 2022 m. rugsėjo 28 d. apie 10 val. patikrino savo rankinėje buvusią piniginę, kurioje buvo 60 eurų popierinėmis kupiūromis. Pinigus patikrino ir juos suskaičiavo, nes kitą dieną jai buvo numatytas vizitas pas gydytoją ir norėjo įsitikinti, ar jai užteks pinigų kelionei ir vaistams. Tądien, apie 12 val., ji išėjo iš namų į netoliese esantį daržą. Išeidama į daržą savo buto duris užrėmė šluota. Dirbdama darže, apie 12.30 val., pamatė į namą įeinantį vyriškį. Jis buvo vienas. Pagalvojo, kad vyriškis atėjo pas kaimynę E. K.. Tačiau maždaug po 10 minučių nesulaukusi, kol tas vyras išeis iš namo, ji sunerimusi, kad niekas neateitų į jos namus, nuėjo į savo kiemą, kur sutiko tą patį vyrą, prieš tai įėjusį į namą. Atpažino, kad tai A. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pastarasis paklausė, ar jai nereikia grybų (matė, kad jis rankoje turi maišelį su grybais). Atsakė, kad jai grybų nereikia ir A. S. išėjo. Po to nuėjusi į savo butą rado duris užremtas šluota, kaip ir paliko. Įėjusi į savo butą, kambaryje ant grindų rado rankinę. Patikrinusi rankinėje buvusią piniginę pamatė, kad piniginėje nebėra pinigų – 60 eurų, kurie prieš tai buvo piniginėje. Supratusi, kad pinigus galėjo pavogti A. S., iškart išlėkė į kiemą, tačiau kieme A. S. jau nebebuvo. Iškart apie tai pranešė policijai. Tądien nesulaukusi policijos pareigūnų, kitą dieną pati atvyko į policijos komisariatą iš parašė pareiškimą. Kalbėjo su E. K., kuri pasakė, kad pas ją niekas nebuvo atėjęs. Taip pat buvo sutikusi A. S. miestelyje, klausė jo, kada jis atlygins žalą. A. S. jai sakė, kad žalą atlygins kai turės pinigų ir neneigė, kad jis pavogė pinigus. Su A. S. nesieja jokie giminystės ar kiti ryšiai, jam neleidžiama lankytis jos namuose. Ji reiškia 60 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nereiškia (5–6, 23–25, 28–29 b. l.);

2.3.2. liudytojos E. K. parodymais apie tai, kad ji yra nukentėjusiosios kaimynė. Apie pinigų vagystę sužinojo iš nukentėjusiosios D. J., kuri jai papasakojo apie vagystės aplinkybes. Tądien ji (liudytoja) visą laiką buvo namuose, tačiau jokių pašalinių asmenų nepastebėjo (64–65, 68–69 b. l.);

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). Bute yra virtuvė ir miegamasis kambarys. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (11–12, 14–19 b. l.);

2.3.4. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji D. J. pateikė savo rankinę su pinigine, kurios buvo apžiūrėtos. Rankinė yra juodos spalvos, odinės medžiagos, užsegama, o piniginė raudonos spalvos, užsegama (45–53 b. l.);

2.3.5. nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, iš kurių matyti, kad rankinė su pinigine buvo grąžintos nukentėjusiajai D. J. (55–56, 58 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patekęs į svetimą patalpą be savininkės žinios pavogė svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad tyčinį nusikaltimą padarė asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus nuosavybei. Kaltinamasis teisiamas 4 kartą, anksčiau jis vieną kartą buvo nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu). Naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis A. S. padarė nepraėjus nė vieneriems metams po anksčiau jam paskirtos bausmės atlikimo. Taip pat kaltinamasis A. S. 2 kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Jis oficialiai niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės kaltinamąjį A. S. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (administracinės nuobaudos, laisvės apribojimo bausmės ir realus arešto bausmių atlikimas) nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo ir naujas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, o taip pat į pagrobto turto vertę, teismas mano, kad kaltinamajam A. S. paskyrus bausmę, švelnesnę už anksčiau jam paskirtas bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia bausmė nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajam A. S.. Todėl šįkart kaltinamajam A. S. skiriama maksimalios trukmės arešto bausmė.

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam A. S. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.4. Kaltinamasis A. S. teisiamas nebe pirmą kartą, anksčiau jam jau buvo paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo bausmės ir realios arešto bausmės, tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, tokios bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Teismo vertinimu, šįkart atidėjus arešto bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia arešto bausmės vykdymo tvarka nedarytų teigiamo poveikio kaltinamajam A. S.. Todėl kaltinamajam A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas neatidedamas ir ši bausmė vykdoma realiai.

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. pareiškė 60 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (42 b. l.).

4.2. Kaltinamojo A. S. nusikalstama veika nukentėjusiajai D. J. padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusiosios patirta turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Kaltinamasis A. S. pripažino savo veika padaręs nukentėjusiajai D. J. tokio dydžio žalą, sutiko ją atlyginti. Žala nukentėjusiajai iki šiol neatlyginta. Todėl nukentėjusiajai D. J. iš kaltinamojo A. S. priteisiama 60 Eur dydžio turtinė žala.

5.1. Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (90–92 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinama.

5.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – rankinė ir piniginė, grąžintos nukentėjusiajai D. J., paliekamos nukentėjusiajai D. J. (55–56, 58 b. l.).

5.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. S. valstybei išieškomos 13,28 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

5.4. Kaltinamasis A. S. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti iš A. S. 60 (šešiasdešimt) eurų D. J. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – rankinę ir piniginę, grąžintas D. J., palikti D. J..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. S. valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) dydžio proceso išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti A. S., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23–29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atkreipti A. S. dėmesį į tai, kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Išaiškinti A. S., jog proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 5662).

Išaiškinti A. S., kad mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.