- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1756-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00554-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Natural North Caviar“
- Atsakovas
- BUAB „Šiaurės kompanija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Natural North Caviar“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-06-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-820-604/2015 pagal ieškovo UAB „Natural North Caviar“ ieškinį atsakovui BUAB „Šiaurės kompanija“ dėl įpareigojimo sudaryti susitarimus dėl nuomos sutarčių pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovo BUAB „Šaurės kompanija“ bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nutartį, kuria ieškovo UAB ,,Natural North Caviar“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas ir uždrausta atsakovui BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriui UAB ,,Skolvalda“ iškeldinti ieškovą UAB ,,Natural North Caviar“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovo nuomojamų pagal 2014-07-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014-07.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015-06-15 nutartimi nutarė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nutartį, kuria ieškovo UAB ,,Natural North Caviar“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas ir uždrausta atsakovui BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriui UAB ,,Skolvalda“ iškeldinti ieškovą UAB ,,Natural North Caviar“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ieškovo nuomojamų pagal 2014-07-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014-07. Civilinę bylą Nr. e2-820-604/2015 pagal ieškovo UAB ,,Natural North Caviar“ ieškinį atsakovui BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriui UAB „Skolvalda“ perdavė Vilniaus apygardos teismui. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-07-02 nutartimi atsakovui UAB „Šiaurės kompanija“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4245-450/2015 pagal BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ pateiktą skundą dėl 2015-02-25 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Teismas padaręs išvadą, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atsakovo bankroto administratoriaus veiksmų bankroto procedūrų metu dėl bankrutuojančios bendrovės turto valdymo ir naudojimo, t. y. kad ieškovas skundžia atsakovo bankroto administratoriaus atsisakymą vykdyti 2015-02-25 kreditorių susirinkimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą sudaryti nuomos susitarimus su ieškovu, o atsakovas savo ruožtu ginčija 2015-02-25 kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl tarp nagrinėjamų bylų yra tarpusavio ryšys, jas nagrinėjant kartu, bus galima greičiau, ekonomiškiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį.
Nurodo, kad teismas, panaikindamas 2015-05-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nemotyvavo skundžiamos nutarties. Nutartyje yra išdėstyti abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl civilinės bylos Nr. 2-4245-450/2015 nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme sąsajumo su šia nagrinėjama byla. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas teismingumo taisykles. Šiuo atveju nėra nustatyti atvejai, esantys CPK 34 straipsnio 5 dalyje, todėl akivaizdi išvada, kad būtent Šalčininkų rajono apylinkės teismas, priėmęs bylą pagal ieškovo ieškinį, privalo ją išnagrinėti. Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje yra nagrinėjami faktiškai kiti reikalavimai, t.y. 2015-02-25 atsakovo kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas, o šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovas neskundžia jokių atsakovo bankroto administratoriaus veiksmų ar atsisakymo atlikti veiksmus, o reiškia savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl objektyviai negalima susieti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-4245-450/2015 ir šioje byloje nagrinėjamo reikalavimo. Byla yra teisminga Šalčininkų rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-06-15 nutartimi nutarė perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui ir panaikino byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-06-15 nutarties yra pagrįstas iš dalies dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
Apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija atribojama pagal rūšinį teismingumą (CPK 25 straipsnis). Proceso teisės normų nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Iš CPK teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos, kurioje bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perdavimą tos įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, sisteminės analizės yra pagrindas daryti išvadą, kad teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, teismingos tik tos kituose teismuose iškeltos civilinės bylos dėl turtinių reikalavimų bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, kuriose iki nutarties skirti nagrinėti šią bylą teismo posėdyje priėmimo paaiškėja apie bankroto bylos skolininkui iškėlimą (CPK 34 str. 1 d. 5 p., 163 str. 5 p., 166 str. 2 d.). Įmonių bankroto įstatyme yra aiškiai nustatyta bylų, kurios pagal savo ginčo pobūdį bei atsižvelgiant į tai, kad vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra bankrutuojanti įmonė, teismingumas, t. y. kad jos teismingos bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui, o ne bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., 14 str. 3 d.). Tokiu būdu aukščiau nurodytos teisinės nuostatos suponuoja išvadą, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti teismingi tik tie ieškiniai, kuriuose reiškiami turtiniai reikalavimai pačiai bankrutuojančiai įmonei. Reiškiant ieškinį po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis.
Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorių UAB „Skolvalda“ įvykdyti 2015-02-25 kreditorių susirinkimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą sudaryti susitarimus su ieškovu UAB „Natural North Caviar“ dėl 2014-07-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2014-07 ir 2014-07-15 Transporto priemonių nuomos sutarties Nr. 2014-07 pratęsimo iki kito BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimo ar Vilniaus apygardos teismo nutarties panaikinti 2015-02-25 BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimo nutarimą dešimtuoju darbotvarkės klausimu įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. B2-1798-450/2015. Tokiu būdu, iš ieškinio reikalavimų, faktinio pagrindo ir kitų turinio elementų akivaizdu, kad ieškovas bankrutuojančiai įmonei pareiškė neturtinį reikalavimą, kuris yra teismingas bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui. Spręsti, kad ši byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nėra jokio pagrindo. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą Nr. 2-4245-450/2015 išnagrinėjo ir 2015-07-17 priėmė procesinį sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiama ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, skundą motyvuojant tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas yra visiškai nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia pirmosios instancijos teismui teisę, sutinkant su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tokiu atveju esminę reikšmę turi atskirojo skundo motyvų pagrįstumas, nes būtent jų pagrindu – sutinkant su nurodytais motyvais – yra panaikinama skundžiama nutartis. Kaip matyti iš atskirojo skundo, kurį tenkinant buvo panaikinta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nutartis, turinio, be argumentų, susijusių su bylos teismingumu, atsakovas BUAB „Šiaurės kompanija“ skundą grindė ir tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės apsunkintų hipoteka įkeisto turto pardavimą varžytinėse, be to, bankroto administratorius jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pripažinti įmonę likviduojama. Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos pagrįstai, nes jų pritaikymas apsunkino bankroto procedūrų vykdymą ir pažeidė bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2015-08-12 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nurodytais tikslais būtų visiškai nepagrįstas.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK ir ĮBĮ nustatytas teismingumo taisykles, todėl skundžiama nutartis dalyje dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui naikinama, likusioje dalyje, t. y. dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, paliekant ją nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį dalyje dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Šalčininkų rajono apylinkės teismui.
Likusioje dalyje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.