Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-719-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-01
Bylos Nr.
1A-497-719-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
V. R.
Nukentėjusysis
N. K., V. P., E. Š., B. V.
Advokatai
Arvydas Alekna
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-719/2013Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,nuteistajam V. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (N. K. turto vagystė), pagal BK 187 str. 1 d. (B. V. turto sugadinimas), pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti V. P. turtą), pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti E. Š. turtą) ir pagal BK 187 str. 1 d. (E. Š. turto sugadinimas ir sunaikinimas) paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Šiuo nuosprendžiu taip pat P. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (N. K. turto vagystė), pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti V. P. turtą) ir pagal BK 22 str.1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti E. Š. turtą) paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams dviems mėnesiams, įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tačiau pastarasis apeliacinio skundo nepateikė. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat visiškai patenkinti nukentėjusiųjų N. K. (1125 Lt), V. P. (460 Lt), E. Š. (pareikšto 8720 Lt dydžio civilinio ieškinio 250 Lt dydžio dalis) turtinės žalos civiliniai ieškiniai, juos solidariai priteisiant iš V. R. ir P. K., o V. R. ir P. K. neturint savo pajamų ir turto iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo uždarbį, turtą, subsidiariai priteisiant iš jų tėvų I. D. ir A. K. bei K. R. ir V. R.. Be to nukentėjusiosios B. V. pareikštas 1100 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai, šią sumą priteisiant iš V. R., o V. R. neturint savo pajamų ir turto iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo uždarbį, turtą, subsidiariai priteisiant iš jo tėvų K. R. ir V. R., o likusi E. Š. ieškinio dalis (8470 Lt) taip pat priteista iš V. R., o jam neturint turto ir pajamų iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį iš jo tėvų K. R. ir V. R.. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta iš V. R. ir P. K. išieškoti po 22 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. K., 2012-12-20, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) B. V. sodyboje, per nerakintas duris įsibrovė į B. V. ūkinį pastatą ir pagrobė N. K. priklausantį turtą – 100 kg metalo laužo, bendros 100 Lt vertės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. K. metaliniu strypu nudaužus pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į B. V. pirtį ir pagrobė svetimą – N. K. priklausantį turtą – 2 vnt. ketaus kaitlenčių bendros 350 Lt vertės, 50 l talpos aliuminį katilą 100 Lt vertės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, abiems sulaužius lango rėmą ir jam išėmus šio lango stiklą bei kartu su P. K. kirviu sulaužius verandos medines duris ir dvejas kambario medines duris, įsibrovė į B. V. gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą – N. K. priklausantį turtą – 150 m dvigyslio elektros laido, bendros 225 Lt, 30 m prailgintuvą, bendros 150 Lt vertės, 2 vnt. garso kolonėlių „(duomenys neskelbtini)“, bendros 400 Lt vertės, kompaktinių diskų grotuvą „(duomenys neskelbtini)“ 200 Lt vertės, žoliapjovę - trimerį „(duomenys neskelbtini)“ 1350 Lt vertės, benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ 400 Lt vertės, o viso pagrobė svetimo turto, bendros 3275 Lt vertės bei taip sugadino B. V. turto 1145 Lt vertės.

Be to, V. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. K., 2012-12-20, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), nuplėšęs pakabinamos spynos sklendę, įsibrovė į V. P. klojimą, kur stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kėsindamasis pagrobti nukentėjusiajam priklausančius daiktus, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laužtuvu nulaužė pakabinamos spynos sklendę, įsibrovė į V. P. daržinę, kur kėsinosi pagrobti V. P. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laužtuvu nulaužęs pakabinamos spynos sklendę, įsibrovė į V. P. garažą, kur kėsinosi pagrobti V. P. priklausantį turtą – motociklą „S. C. 125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės ir žoliapjovę 4000 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes negalėjo užvesti motociklo ir žoliapjovės variklių.

Be to, V. R. veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. K., 2012-12-21, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), kirviu sulaužydamas arkines medines duris 5000 Lt vertės ir išdauždamas šalia durų esantį lango stiklą 10 Lt vertės, įsibrovė į E. Š. gyvenamąjį namą, kėsindamasis pagrobti nukentėjusiajai priklausančius daiktus, metalus, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado tinkamų daiktų, bei sugadino ir sunaikino E. Š. priklausantį turtą bendros 3340 Lt vertės, o būtent: kambaryje buvusiame židinyje sudegino drožinėtą dramblio galvą 1000 Lt vertės, 2 vnt. nuotraukų rėmelių, bendros 40 Lt vertės, indėnišką sapnų gaudyklę 50 Lt vertės, paveikslą su „(duomenys neskelbtini)“ atvaizdu 50 Lt vertės, gitarą 150 Lt vertės, po ko jis montažinėmis putomis išpurškęs ant svetainės grindų lytinį organą, taip sugadinęs grindų parketą 300 Lt vertės bei apipurškus kėdės gobeleną, taip sugadinus kėdę 300 Lt vertės, kartu su P. K. sudaužė televizorių 100 Lt vertės, dulkių siurblį 100 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „(duomenys neskelbtini)“ 100 Lt vertės, kabėjusio ant sienos radiatoriaus medinį rėmą 200 Lt vertės, dujinės viryklės stiklinį dangtį 200 Lt vertės, sulaužė virtuvinės spintelės dugną 20 Lt vertės, sudaužė šviestuvą 200 Lt vertės, išlaužė medines dureles po vonia 30 Lt vertės, sudaužė juostinį fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“ 150 Lt vertės, sudaužė ir sudegino medinę kėdę 300 Lt vertės, sulaužė ir sudegino medinį nuotraukų albumą 50 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti 2013-05-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl žalos priteisimo nukentėjusiajam N. K. ir pripažinti pastarajam teisę į civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka bei pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. dėl nukentėjusiosios E. Š. naudai priteistos turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, jog likusi E. Š. ieškinio dalis (8470 Lt) turi būti priteista iš jo ir P. K., o jiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai turi būti priteista iš jų tėvų I. D. ir A. K. bei K. R. ir V. R.. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo priteista 1125 Lt žala N. K., kadangi nukentėjusysis N. K. nepateikė daiktų įsigijimo dokumentų, iš jo namo paimti daiktai yra panaudoti ir seni, dėl ko nurodytos daiktų vertės yra aiškiai per didelės. Taip pat pabrėžia, jog nesutinka su teismo sprendimu nukentėjusiosios E. Š. naudai priteisti likusią 8470 Lt dydžio ieškinio dalį turtinei žalai atlyginti tik iš jo ar jo tėvų, kadangi teismas nustatė, kad E. Š. priklausantys daiktai buvo naikinami kartu su P. K., juo labiau kad jo šeima pripažįstama kaip nepasiturinti, abu tėvai yra bedarbiai, tėvas šiuo metu po operacijos gydosi ir yra nedarbingas, o visa šeima išgyvena tik iš valstybės teikiamos socialinės paramos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliaciniu skundu prašoma nukentėjusiajam N. K. pripažinti teisę į civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka bei pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį E. Š. naudai priteistą žalą nustatant atlyginti iš apelianto ir P. K., o jiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai turi būti priteista iš jų tėvų I. D. ir A. K. bei K. R. ir V. R., dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šių klausimų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 str. 5 d. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Civilinis ieškovas turi teisę reikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 str. 1 d.) ir jį tikslinti. Civilinio ieškovo teisė įvertinti prarasto turto vertę atsižvelgiant į tuo metu esančios rinkos vertę ar remiantis kitais turto vertinimo standartais. Be to, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra būtent tas pagrindas, kuriuo remiantis sprendžiami ir civilinio ieškinio bei žalos atlyginimo klausimai. Nustatyti kokių nors kitų, papildomų faktų, kurių pagrindu galėtų būti sprendžiamas žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje klausimas, nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymai nereikalauja.

V. R. ir P. K. nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam N. K. turtinę žalą, t.y. baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir laiku pagrobė pastarajam priklausantį turtą, dėl ko šiam asmeniui atsirado įstatymų numatyta teisė reikalauti patirtos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis N. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu vieningai ir nuosekliai nurodė iš jo pavogtų daiktų kiekį, šių daiktų požymius bei jų vertę (1 t., 26-27, 29 b.l., 2 t., 29 b.l.), kuri, teisėjų kolegijos vertinimu atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, juo labiau kad jokių duomenų ar pagrįstų argumentų, duodančių pagrindą abejoti nukentėjusiojo patirtos žalos dydžiu, apeliantas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo pateikta pavogtų daiktų verte, o vien ta aplinkybė, jog nuteistasis mano, jog iš N. K. pavogti daiktai yra mažesnės vertės, nei nurodo nukentėjusysis, nėra ta priežastis, dėl kurios turėtų būti sumažinama priteistina turtinė žala, nurodyta nukentėjusiojo N. K. civiliniame ieškinyje, ar jo pateiktas skundas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto skunde nurodytas prašymas N. K. civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

Taip pat atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog E. Š. padarytą žalą turi būti nustatyta atlyginti apeliantui ir P. K., o jiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai turi būti priteista iš jų tėvų I. D. ir A. K. bei K. R. ir V. R.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir nuodugniai aptarė E. Š. pareikšto turtinės žalos civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, pabrėždamas, jog 250 Lt priteisiama iš V. R. ir P. K. solidariai, o 8470 Lt priteisiama tik iš V. R., kadangi P. K. veikos padarymo metu nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., subjektu. Pagal baudžiamojo kodekso 13 straipsnio nuostatas, už BK 187 str. 1 d. numatytą veiką atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. Iš baudžiamojoje byloje esančios P. K. asmens tapatybės kortelės Nr. 11316523 kopijos matyti, jog P. K. yra gimęs 1997-06-28 (1 t., 140 b.l.), kas rodo, jog šis asmuo veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus, dėl ko, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra nustatytų BK 187 str. 2 d. numatytų kvalifikuojančių požymių, jis pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepripažintas subjektu, galinčiu atsakyti pagal BK 187 str. 1 d.

BPK 110 str. 1 d. numatyta, jog civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju, P. K. nesant nusikalstamos veikos subjektu, nėra pagrindo baudžiamajame procese iš šio asmens reikalauti patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Be to, apeliacinio skundo argumentai, jog P. K. bei jo tėvams (pastarajam neturint lėšų) solidariai su V. R. turėtų būti nutarta atlyginti E. Š. priteistą civilinio ieškinio dalį dėl sunkios V. R. bei jo šeimos finansinės padėties, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl 2013-05-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras RidikasTeisėjai Valdas Petras MeidusBronė Vidzėnienė