Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-261-947-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-06-13
Bylos Nr.: A-261-947-08
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas: M. B.
Trečiasis asmuo: B. G.
Atsakovas: Valstybės įmonei registrų centras, Valstybės įmonės registrų centras Vilniaus filialui
Advokatai: Renata Janušytė, Ingrida Montvydienė, Renata Janušonytė

Kategorijos

12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-261-947/2008Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2; 79.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. B., jo atstovei advokatei Ingridai Montvydienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Renatai Janušonytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovams Valstybės įmonei registrų centras, Valstybės įmonės registrų centras Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

M. B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas:

1) panaikinti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo nepatenkintas pareiškėjo prašymas ištaisyti klaidą – išregistruoti B. G. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo 1A2p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

2) panaikinti 2007 m. liepos 18 d. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 249;

3) įpareigoti VĮ „Registrų centras“ ištaisyti klaidą ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą 1A2p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 4-8).

Pareiškėjas nurodė, jog 1992 m. gegužės 18 d. sutartimi tretysis suinteresuotas asmuo B. G. padovanojo savo seseriai O. B., pareiškėjo žmonai, ½ nebaigto statyti namo, esančio 1000 kv. m. ploto žemės sklype, Kairėnų g. E33, Vilniuje (dabar - (duomenys neskelbtini), Vilnius). Minėtame sklype buvo statomas namas, sudarytas iš dviejų sublokuotų namų. 1992 m. gegužės 18 d. sutartimi O. B. buvo padovanota ½ dalis bendro sublokuoto namo. Pareiškėjui 2001 m. balandžio 11 d. nutraukus santuoką ir sutikus sumokėti O. B. kompensaciją, Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismas priteisė pareiškėjo naudai ½ namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kurios plotas - 426, 03 kv.m., t.y. tą pačią namo dalį, kuri buvo padovanota buvusiai sutuoktinei. VĮ “Registrų centras”, nepaisydamas šių aplinkybių, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą įregistravo ½ minėto sublokuoto gyvenamojo namo, šią dalį nurodydamas kaip pastatą – gyvenamąjį namą ir įregistravo B. G. nuosavybės teisę į ½ namo, kuri laikytina ½ dalimi viso sublokuoto gyvenamojo namo. Tokiu būdu pareiškėjo nuosavybės teisė į ½ sublokuoto gyvenamojo namo sumažinta iki ¼ dalies viso sublokuoto gyvenamojo namo. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus aukščiau nurodytus dokumentus. B. G. neturi jokių teisių į pareiškėjui priklausančią sublokuoto gyvenamojo namo dalį ir, pasinaudodama tuo, jog VĮ ”Registrų centras” 2001 m. liepos 12 išduotoje pažymoje padaryta klaida (neteisingai nurodytas pareiškėjui priklausančios sublokuoto namo dalies plotas), kurios pareiškėjas nesuprato, įregistravo savo nuosavybės teises į ½ pareiškėjui priklausančio blokuoto gyvenamojo namo. B. G. siekė įregistruoti jai iš tikrųjų priklausančią sublokuoto gyvenamojo namo dalį, tačiau kadangi nebuvo reikalingų dokumentų, to nepadarė. Ginčijamame VĮ „Registrų centras“ sprendime yra neteisėtai nurodyta, kad trečiojo asmens teisės įregistruotos pateiktų dokumentų pagrindu: 1990 m. balandžio 5 d. sprendimo dėl sklypo paskyrimo statybai, 1990 m. rugsėjo 10 d. išduoto statybos leidimu gyvenamojo namo statybai, 1992 m. balandžio 2 d. atliktu gyvenamojo namo pamatų inventorizavimu ir vėlesniais kadastriniais matavimais. Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 punkte numatytas statybos leidimo galiojimo terminas – 10 metų, kuris yra pasibaigęs. Pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 punktą, perleidus nebaigto statyti statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas, perleistos dalies ašvininkas įgyja statytojo teises ir pareigas tęsti numatytus darbus. Statybos leidimo turėjimas nereiškia, kad tretysis asmuo yra statinio savininkas. Kadastriniai matavimai trečiojo asmens užsakymu atlikti 1992 m. balandžio 29 d., t. y. prieš namo dalies perleidimą, būtent pagal juos ir buvo nustatytos faktinės namo dalys.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ „Registrų centras“ su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neginčijo duomenų, kurių pagrindu viešame registre jis yra nurodytas ½ dalies namo, kurio bendras plotas 426,03 kv.m. savininku. Registre esantys duomenys dėl trečiojo asmens teisių atitinka pateiktus dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, o dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių pasibaigimą, dokumentų negaliojimą ir pan., nepateikti. Pareiškėjo įvardinto sublokuoto namo kita dalis, kuri pagal skundo argumentus turėtų priklausyti B. G., nekilnojamojo turto registre nei kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nei kaip minėto gyvenamojo namo sudėtinė dalis, neįregistruotas. Todėl pareiškėjas prašo teismo įteisinti pastatą, pastatytą, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepagrįstai prašo įregistruoti jo nuosavybės teises į visą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, nes šis klausimas registratoriaus nebuvo nagrinėtas, todėl reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Atsakovas VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad teisinė nekilnojamųjų daiktų registracija Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikinta tik nuginčijus dokumentus, kurių pagrindu ji atlikta, arba, kai konstatuojama, jog teisių įregistravimui tų dokumentų nepakako. Kadangi pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė dokumentų, kad daiktinės teisės turėtojas, šiuo atveju B. G., neteko savo daiktinės teisės ar ją perleido, ar dokumentų, patvirtinančių registro duomenų neteisingumą ar neišsamumą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 ir 33 straipsniais pareiškėjo prašymai netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo B. G. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad dokumentuose, kurių pagrindu įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į ginčo objektą, nurodyta, kad pareiškėjui priteista ir jis stato ½ dalį gyvenamojo namo 1A2p, kurio bendras plotas 426 kv.m. Dokumentuose esantys duomenys yra paviešinti Nekilnojamojo turto registre nuo 2001 m. liepos 12 d. Pareiškėjas, būdamas ½ dalies gyvenamojo namo 1A2p savininku šiuos duomenis laikė teisingais ir pagrįstais, jų neginčijo, prašymų dėl registro duomenų taisymo nepateikė. VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas teisėtai ir pagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų faktų ir pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu įregistravo trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą, t.y. į ½ gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas – 426,03 kv.m.), esančio (duomenys neskebtini), Vilniuje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą tenkino dalinai – panaikino VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. S(5.1.14)-21896, kuriuo nepatenkintas pareiškėjo M. B. prašymas ištaisyti klaidą – išregistruoti B. G. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A2p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) panaikino 2007 m. liepos 18 d. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 249 ir Įpareigojo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą panaikinti B. G. nuosavybės teisės registravimą į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2003 m. lapkričio 13 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (101)-11.10-1527 pagrindu; skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A2p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paliko nenagrinėtu.

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės į namą, esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nurodytame sklype yra įregistruotas vienas statinys – gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A2p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 426.03 kv. m., kadastro duomenys nustatyti 1997 mm. liepos 22 d. (b.l. 131). Nurodytas aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/16824 esantys kadastro duomenys, atlikti O. B. užsakymu (kadastro bylos l. 17, 25). Kadastro duomenyse yra nurodytas priestatas 2a2/p, kuris nėra ir nebuvo įregistruotas registre.

Dovanojimo sutarties nuorašas patvirtina, kad 1992 m. gegužės 18 d. sutartimi B. G. padovanojo savo seseriai O. B., pareiškėjo žmonai, ½ nebaigto statyti namo, esančio 1000 kv. m. ploto žemės sklype, Kairėnų g. E33, Vilniuje (dabar - (duomenys neskelbtini), Vilnius) (b.l. 80). Dovanojimo sutartyje nėra nurodytas nei dovanojamos turto dalies, nei viso turto bendras plotas. Nei administracinėje, nei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje nėra pirminio dokumento, kurio pagrindu dovanojamo turto savininke buvo nurodyta B. G. –Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimo Nr. 543. 2001 m. balandžio 11 d. pareiškėjo ir O. B. santuoka yra nutraukta Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo sprendimu, kuriuo tarp sutuoktinių buvo padalintas turtas (b.l. 81). Teismo sprendimu pareiškėjo naudai yra priteista namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 426, 03 kv.m. ploto, ½ dalis. Civilinėje byloje Nr. 2/10-543/2001 dėl santuokos nutraukimo esantis VĮ „Registrų centras“ pažymėjimas patvirtina, kad O. B. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį namo, kurio bendras plotas yra 426, 03 kv.m. ploto (Civilinės bylos Nr. 2/10-543/2001 l. 55). Pareiškėjo nuosavybės teisės į ½ dalį namo yra įregistruotos nurodyto teismo sprendimo pagrindu bei 2001 m. liepos 12 d. statybos inspektoriaus pažymoje apie statinio statybą pagal suderintą projektą, kurioje nurodytas bendras namo plotas 426, 03 kv.m. (kadastro bylos T-1, b.l. 11). Teismo sprendimo bei nurodytos pažymos turinys yra aiškus, bei buvo aiškus pareiškėjui tuo metu kai jis kreipėsi dėl savo teisių įregistravimo į jam priklausančią namo dalį. Pastarąją aplinkybę patvirtina nurodytos pažymos bei pažymėjimo apie įregistruotas teises turinys (kadastro bylos T-1, b.l. 16). Teismas nurodė, kad nepagrįstas yra pareiškėjo tvirtinimas, kad atsakovai neteisingai aiškina dokumentų, kurių pagrindu yra įregistruotos jo nuosavybės teisės į ginčo namo dalį, turinį.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 01/26076 Vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 80 nuorašas ir jo priedas patvirtina (kadastro bylos l. 3-5), kad B. G. buvo paskirtas sklypas Kairėnuose Nr. E 33 (dabartinis adresas Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)), 1000 kv. m., individualaus gyvenamojo namo statybai. 1990 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų Tarybos vykdomasis komitetas ir B. G. sudarė sutartį, pagal kurią B. G. suteiktas neterminuotam naudojimui 1000 kv. m. sklypas Kairėnuose Nr. E 33, individualaus gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 129,94 kv. m. (b.l. 68). 1990 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus m. statybos kontrolės inspekcija išdavė B. G. leidimą statybai, kurio galiojimo terminas nurodytas iki 1991 m. gruodžio 31 d. bei pažymėta, kad yra pratęstas (b.l. 70). Statybos leidime yra nurodyta, kad užsakovas pateikė 1990 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 80, projektą, patvirtintą Vyr. architektūros ir urbanistikos valdybos 1989 m. gruodžio 26 d., sklypo ribų pažymėjimo aktą. 2003 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išdavė B. G. pažymą apie nebaigtą statyti statinį – gyv. namą su garažu, esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), statomą be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 1989 m. gruodžio 26 d. parengė Vyr. architektūros ir urbanistikos valdyba, pagal statybos leidimą išduotą 1990 m. rugsėjo 10 d. (b.l. 108). Pažymoje nurodyta, kad statinio būklė atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 16824 2003 m. spalio 14 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/16824 esantys kadastro duomenys, atlikti 2003 m. splaio14 d. B. G. užsakymu (kadastro bylos l. 13-16, 21) patvirtina, kad sklype yra nurodyti du sublokuoti statiniai, pažymėti indeksais 1A2/p ir 2A2/p.

2003 m. lapkričio 13 d. pažymoje yra nurodyta, kad pažyma yra išduota vadovaujantis Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi. 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 34 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiami kultūros paveldo statiniai, – taip pat už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos tokio pat turinio pažymą.

2003 m. lapkričio 13 d. pažyma, kurioje turėjo būti vertinamos įstatyme nurodytos aplinkybes, susijusias su nebaigto statyti statinio statyba, buvo trečiojo suinteresuoto asmens teisių įregistravimo, kuris yra ginčijamas šioje byloje, pagrindu. Atsakovai nurodė, kad spręsdami trečiojo suinteresuoto asmens teisių įregistravimo klausimą, atsižvelgė ir į kitus B. G. pateiktus dokumentus, kurie yra nurodyti 2003 m. spalio 14 d. pažymoje.

Teismas, vertindamas 2003 m. lapkričio 13 d. pažymos turinį bei jos pagrindu įregistruotas trečiajam suinteresuotam asmeniui daiktines teises į ½ dalį namo, padarė išvadą, kad pažymos turinys neatitinka jos pagrindų įregistruotų teisių turinio. Pažymoje esanti nustatyta aplinkybė, jog statinio būklė atitinka 2003 m. spalio 14 d. atliktus kadastrinius matavimus, neatitinka nekilnojamojo turto registro duomenų. 2003 m. spalio 14 d. kadastriniuose matavimuose yra nurodyti statiniai su dviem indeksais 1A2/p ir 2A2/p, nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas vienas statinys, pažymėtas 1A2/p. Šių prieštaravimų nepašalina ir kiti pažymoje esantys nurodyti duomenys, iš kurių galima būtų spręsti kokiam statiniui ši pažyma yra išduota. Pažymoje nėra nurodytas statinio plotas, indeksas ir kiti statinį identifikuojantys duomenys. Pažymoje nurodyti aukščiau išvardinti dokumentai, kurių pagrindu ši pažyma yra išduota, taip pat nepašalina šių prieštaravimų. Iš nurodytų dokumentų bei 2003 m. lapkričio 13 d. pažymos turinio teismo nuomone negalima daryti išvados, jog dokumentai yra išduoti būtent tokio ploto ir būtent tam nebaigtam statiniui, į kurio dalį buvo registruotos B. G. teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje yra VĮ „Registrų centras“ raštas, kuriame nurodyti minėti prieštaravimai, o 2003 m. lapkričio 13 d. pažyma buvo vertinama kaip dokumentas, neleidžiantis identifikuoti nekilnojamojo turto objekto, kuriam ji yra išduota (kadastro bylos l. 20).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad nepakako dokumentų, kurių pagrindu buvo atliktas B. G. vardu ½ dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registravimas.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatyme Nr. I-1539 yra numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (29 straipsnio 6 punktas). Todėl atsakovas privalėjo atsisakyti registruoti B. G. teises į ½ dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teritorinis registratorius pagal minėtą įstatymą tvarkantis nekilnojamojo turto registrą, registruojantis nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, gavęs pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidą bei išregistruoti B. G. nuosavybės teises, įvertinęs nurodytas aplinkybes privalėjo panaikinti registraciją, tačiau to nepadarė. Dėl nurodytų motyvų, teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimai naikinami.

Teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimuose yra teisingai nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnį Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Šiuo atveju, pareiškėjas nurodė klausimus ir pateikė dokumentus, susijusius su daiktinių teisų įregistravimo teisėtumu. Nurodytas klausimas ir yra sprendžiamas šioje byloje. Daiktinių teisių pasibaigimą patvirtinantys dokumentai ar dokumentai, kuriais yra nuginčyti teisių įregistravimo pagrindas, turėtų būti pateikiami, jeigu būtų sprendžiamas teisėtai ir pagrįstai atliktos teisinės registracijos, kurios galiojimas nėra ginčijamas, panaikinimo klausimas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti ištaisyti klaidą negali būti šiuo atveju suprantamas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Nurodyto straipsnio nustatyta tvarka gali būti taisomi ar papildomi iš esmės teisingi duomenys, o ne duomenys, kurių registravimo teisėtumas yra ginčijamas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad Teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Administracinėje ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nepateikė, kad jis būtų buvęs kreipęsis į Teritorinį registratorių dėl daiktinių teisų įregistravimo į visą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą 1A2p, esantį T. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Todėl skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.). Pareiškėjas turi teisę pateikti Teritoriniam registratoriui dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į visą namą bei kitus reikalingus dokumentus, bei vėliau skųsti Nekilnojamojo turto registratorių sprendimus įstatymo nustatyta tvarka.

III.

Tretysis suinteresuotas asmuo B. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi rašytiniuose įrodymuose, kurių pagrindu buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į ginčo objektą buvo nurodyta, kad pareiškėjui buvo priteista ir jis stato A dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto lA2p, kurio bendras plotas yra 426 m³. Šie duomenys jau nuo 2001 m. liepos 12 d. buvo paviešinti Nekilnojamojo turto registre. Kita 426,03 m³ lA gyvenamojo pastato Nr. 1099-2034-3016 dalis nuosavybės teisėmis priklauso B. G., kurios nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos 2007 m. balandžio 23 d.

2. Tinkamas ieškovas pagal vindikacinį ieškinį gali būti tik daikto savininkas ar teisėtas jo valdytojas ( Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.34, 4.95 str. ), tačiau pareiškėjas gina jam nepriklausančias nuosavybės teises. Pareiškėjas iki šiol, nors ir būdamas dalies gyvenamojo namo lA2p savininku ( 426,03 m3 bendrojo ploto ), šiuos duomenis laikė pagrįstais ir teisingais, jų neginčijo bei nepateikė jokių prašymų dėl konkrečių registro duomenų ištaisymo. Jis neapskundė 2001 m. balandžio 11d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, pagal kurį jam priteista nuosavybė į nebaigto statyti gyvenamo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lA2p, bendro ploto 426,03 kv. m. ½ dalį. Šis teismo sprendimas yra galiojantis. Pareiškėjas neginčijo ir 2001 m. liepos 12 d. statybos inspektoriaus pažymos, kurioje konstatuota, kad jis stato ½ dalį gyvenamojo namo lA2p, kurio bendra plotas 426,03 m2. Todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai 2001 m. liepos 12 d. Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis šių dokumentų pagrindu, buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į Vi dalį gyvenamojo pastato, kurio bendras plotas yra 426,03 m .

Teisinė registracija atlikta galiojančių ir nenuginčytinų dokumentų pagrindu ir atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22, 23 straipsnių reikalavimus. Įstatymo 16 straipsnis nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą yra išregistruojama, tuo atveju, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Tačiau, pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad daiktinės teisės turėtojas, šiuo atveju apeliantė B. G., neteko savo daiktinės teisės ar ją perleido, ar dokumentų patvirtinančių registro duomenų neteisingumą ir neišsamumą todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 ir 33 straipsniais, pareiškėjo prašymas buvo pagrįstai netenkintinas.

Atsiliepimas

3. Teismas, vertindamas šalių įrodymus, netinkamai vertino apeliantės kartu su atsiliepimu pateiktą 1990 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualiai statybai sutarties nuorašą. Paaiškino, kad šios sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad „<...> suteikia statytojui G. B., Albino, neterminuotam naudojimui tūkstančio kv. metrų žemės sklypą Vilniuje, Kairėnųg. (skl. 33E) individualaus gyvenamojo namo statybai pagal Vyr. architektūros ir urbanistikos valdybos patvirtintą projektą. Taigi, pagal patvirtintą projektą buvo suteiktas neterminuotam naudojimui 1000 m žemės sklypas. Statomo namo bendras plotas šimtas dvidešimt devyni ir devyniasdešimt keturios šimtosios kv. metrų. Tačiau nei administracinėje byloje, nei kadastro byloje nėra duomenų kaip nuo šimto dvidešimt devynių ir devyniasdešimt keturių šimtųjų kv. metrų bendrasis plotas padidėja iki 426,03 kv. metrų, t.y. kokiu pagrindu šis bendrasis plotas buvo padidintas nuo 129,94 m iki 426,03 m.

4. Teismas padarė procesinį pažeidimą, numatytą ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, kadangi netenkino trečiojo suinteresuoto asmens atstovės advokatės Renatos Janušytės 2007 m. rugsėjo 23 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi advokatė Renata Janušytė tą pačią dieną t. y. 2007 m. rugsėjo 26 d., 14 val. 30 min. turėjo dalyvauti kitoje byloje. Tokiu būdu buvo pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens teisės į teisinę gynybą ir šiame teismo posėdyje, vykusiame 2007 m. rugsėjo 26 d., 15 val. apeliantė dalyvavo be savo atstovės. Kadangi ši administracinė byla yra sudėtinga, be advokatės pagalbos negalėjo tinkamai apginti savo teises bei pareikšti teisiškai pagrįstus argumentus. Be to, teismas protokoline nutartimi net nemotyvavo, kodėl be trečiojo suinteresuoto asmens atstovės galima nagrinėti bylą.

5. Pagal ABTĮ 92 straipsnį, galima teigti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimu nesuteikia pirmenybės teisės pareiškėjui įteisinti nuosavybę į visą 426,03 m3 žemės sklypą, nes konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto ( veiksmo ) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Registro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“ pareiškėjo sublokuoto namo (žemės sklypo plane pažymėto 2MG) arba kitos sublokuoto namo dalies statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai nėra pateikti. Todėl pareiškėjas teismo prašo įteisinti pastatą, pastatytą, nesilaikant statybą reglamentuojančiu teisės aktų reikalavimų (LR Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsniai). Pareiškėjo pateiktas žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad šiame žemės sklype stovi du sujungti pastatai, galiojantys teismo sprendimai, nutartys, kuriuose buvo nagrinėjami žemės sklypo naudojimosi, nuosavybės klausimai nepatvirtina nekilnojamojo daikto (sublokuoto namo) statybos teisėtumo.

Teismas turėjo įvertinti kiekvieną šalių pateiktą įrodymą atskirai ir kartu įvertinti įrodymų visetą, neteikdamas vienos iš šalių įrodymams prioriteto. Tačiau teismas tuo nesivadovavo bei pareiškėjo pateiktiems įrodymams teikė pirmenybe, neobjektyviai ir nepilnai ištirdamas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 10-2-566-07. Paaiškino, kad 2007 m. lapkričio 26 d. pagal apeliantės pareiškimą dėl galimai neteisėtų A. D. ir M. B. veiksmų Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-566-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies, 304 straipsnio, kadangi 2001 m. liepos 12 d. Nekilnojamojo turto registre, remiantis 2001 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 -543 ir 2001-07-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotos pažymos Nr. 101-1948 pagrindu, buvo įregistruotos M. B. nuosavybės teisės į ½ dalį 426,03 kv. m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 2001 m. liepos 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotos pažymos Nr. 101-1948 teisėtumo bei M. B. nuosavybės teisės į 426,03 kv.m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl mano, kad šios administracinės bylos negalima nenagrinėti, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 10-2-566-07.

Pareiškėjas M. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad apeliantė yra nesąžininga ir pasinaudodama nekilnojamojo turto registratoriaus padarytomis klaidomis nurodant duomenis viešajame registre siekia įgyti nuosavybės teises į jai nepriklausantį turtą. 2001 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pareiškėjui priteisė nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio. (duomenys neskelbtini), 10/992-0343-01-6, lA2p 426,03 kv. m., ½ dalį. Šiame teismo sprendime nenurodyta, kad visas namas yra tik 426,03 kv. m. ir pareiškėjui priteista tik 1/2 dalis skaičiuojama nuo šio ploto. Tai, kad nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas neteisingai suprato teismo sprendimą ir įregistravo, duomenis jog visas namas yra 426,03 kv. m. ploto, negali būti pagrindas atimti pareiškėjui nuosavybės teisę į turtą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis imperatyviai numato, kad žymos nekilnojamojo turto registro įraše gali būti daromos tik esant atitinkamam įstatyme numatytam teisiniam pagrindui, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes, kokiu pagrindu B. G. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo objektą.

Apeliantė netinkamai supranta šios bylos esmę ir įrodinėjimo dalyką. Pareiškėjo pareikštas ieškinys nėra susijęs su vindikacija. Pareiškėjas nėra praradęs turto valdymo teisės, tačiau, dėl viešame registre padarytų klaidų tik kyla grėsmė ateityje prarasti nuosavybės teises į valdomo namo dalį.

Anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose priimtų sprendimų esmė, kad žemės sklype stovi vienas nebaigtas statyti sublokuotas gyvenamasis namas 12Ap, susidedantis iš pertvaromis atskirtų dviejų dalių, kurių vienos savininkas yra pareiškėjas, o kitos dalies savininkė yra apeliantė. B. G. nesirūpino savo turtu, neįregistravo jo nekilnojamojo turto registre ir neišsaugojo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į savo statytą namo dalį. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad B. G. bandė savo namo dalį įregistruoti kaip atskirą statinį. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojo 2003 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 2018/09-24354 nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. lapkričio 13 išduota pažyma Nr. (101)-11.10-1527 negali būti pagrindu registruoti B. G. nuosavybės teisę į atskirą statinį, kadangi leidimas buvo išduotas vienam namui statyti. Todėl, pasinaudodama, tuo, jog nebėra tinkamų dokumentų įregistruoti nuosavybę į savo pastatyto statinio dalį, pasinaudodama šia pažyma įsiregistravo nuosavybę į pareiškėjui priklausančią statinio dalį.

Vien jau tas faktas, kad šios pažymos (2003 m. lapkričio 13 d.) pagrindu buvo atsisakyta įregistruoti apeliantei daiktines teises dar 2003 metais (minėtas V. Pliopos raštas), patvirtina, kad tos pačios pažymos pagrindu nebuvo galima atlikti teisinės registracijos ir 2007 metais.

Apeliantės motyvas, kad jai pagal statybos leidimą buvo suteiktas leidimas statyti namą, kurio plotas 129,94 kv. m., o faktiškai namo plotas yra didesnis, neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Kol kas registro duomenyse yra įregistruotas 426,03 kv. m. ploto statinys ir šie duomenys nėra nuginčyti. Tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas ir šių duomenų teisingumo aiškinimasis nėra susiję su šia byla.

Asmenys turi būti rūpestingi, nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, gerbti teismą bei kitus proceso dalyvius. Apeliantę atstovaujanti advokato padėjėja iš anksto žinojo, kad ji negalės dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime, tačiau apie tai teismo neinformavo, ir tik teismo posėdžio metu paprašė, kad byla būtų atidėta. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokius argumentus ar prašymus, kurie būtų turėję įtakos kitokio sprendimo priėmimui būtų pareiškusi atstovė.

Apeliantės argumentas dėl pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimo į visą 426,03 ploto namo dalį neturi teisinės reikšmės, kadangi šis prašymas buvo paliktas nenagrinėtu.

Valstybės įmonė registrų centras sutinka su apeliaciniu skundu. Paaiškino, kad teisės aktai nesuteikia registro tvarkytojui teisės vertinti Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų daiktinių teisių registravimo teisinių pagrindų (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimų; teismo sprendimų, nutarčių, ir t.t.) teisėtumo. Nagrinėjamu atveju teismas sprendimą grindė būtent tokio pobūdžio aplinkybe – tuo, kad Statybos inspekcijos tarnybos 2003 m. lapkričio 13 d.pažymoje Nr. (101)-11.10-1527 užfiksuoti duomenys neatitinka nekilnojamojo turto registro duomenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (adm. byla Nr. A14-938/2004, adm. byla Nr. A14-673/2005), toks vertinimas neįeina į registro tvarkytojo kompetenciją, statybos teisėtumas turi būti tikrinamas šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir tam įgaliotų institucijų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti ir paaiškino skundo argumentus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių į statinį įregistravimo Nekilnojamojo turto registro įstaigoje.

Pirmosios instancijos teismas panaikino 2007 m. liepos 18 d. VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. 249 ir įpareigojo VĮ Registrų centras Vilniaus filialą panaikinti B. G. nuosavybės teisės registravimą į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2003 m. lapkričio 13 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (101)-11.10-1527 pagrindu.

B. G. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu skundą grindžia faktinėmis aplinkybėmis bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.

Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija vadovaujasi ginčo dėl teisės sprendimo principais administracinėse bylose. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Ginčo santykiams teritorinio registratoriaus kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatyme Nr. I-1539 (toliau tekste Registro įstatymas). Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių: 29 straipsnio 6 punktas numato pagrindą atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (29 straipsnio 6 punktas).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. rugpjūčio 22 d. išrašas įrodo, kad 2007 m. balandžio 23 d. įregistruojant B. G. teises į ginčo statinį Nr.1099-2034-3016 jau 2001 m. liepos 12 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ½ pastato dalį M. B. (b.l. 97-98). Tokiu būdu teritorinis registratorius nagrinėdamas B. G. prašymą privalėjo patikrinti ar 2003 m. lapkričio 13 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (101)-11.10-1527 duomenų pakanka identifikuoti statinį. Atsakovas remiantis Registro įstatymo 26 straipsnio 3 punktu suteikta teise, kilus abejonėms dėl daikto identifikavimo privalėjo, sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti. Tokiu būdu teritorinis registratorius išnaudodamas jam suteiktas teises turėjo galimybę išsiaiškinti ar pakanka duomenų nuosavybės teisių registravimui, nevertindamas 2003 m. lapkričio 13 d. pažymos teisėtumo.

Stabdyti bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl 2001 m. liepos 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotos pažymos Nr. 101-1948 teisėtumo bei M. B. nuosavybės teisės į 426,03 kv.m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra pagrindo, nes šioje byloje vyksta ginčas dėl B. G. teisių įregistravimo teisėtumo, o ne dėl M. B. teisių. Šio ginčo metu teismas nustatė ar B. G. nuosavybės teisių įregistravimo metu į statinį buvo pagrindas jas registruoti, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Remiantis šiais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

B. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys