Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-23 · Administracinė byla Nr. I-7166-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
I-7166-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01460-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7166-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01460-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui M. V.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. V. 2019 m. birželio 28 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad kreipiasi su skundu dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno aplaidomo dėl saugumo neužtikrinimo. Nurodo, kad 2019 m. kovo 9 d. apie 13.50 val. buvo išvestas paskambinti savo artimiesiems ir buvo koridoriuje sumuštas kito nuteistojo, kurio pareiškėjas nepažįsta. Teigia, kad pareigūnas visa tai matė ir net nesiruošė pareiškėjo apginti. Po minėto įvykio pareiškėjas paprašė pareigūno prisistatyti, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas paprašė pareigūno nuvesti į medicinos punktą iš karto po sumušimo, tačiau pareigūnas atsisakė tai padaryti ir grąžino pareiškėją į kamerą. Pareiškėjas kitų buvusių kameroje asmenų paprašė pakviesti pareigūną ir pasakyti, kad pareiškėjas jaučiasi blogai, nes svaigsta galva, ima pykinti. Nuteistasis G. B. ir A. P. ėmė belsti į duris ir kvietė pareigūnus, kad šie nuvestų pareiškėją į medicinos punktą. Nurodo, kad pareiškėjas buvo priverstas susižaloti savo kūną ir tada, atėjus pareigūnui, jis buvo nuvestas į medicinos punktą, kur jam buvo nustatytas galvos sumušimas.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžių metu nurodė, kad būdamas tardymo izoliatoriuje užsirašė pasiskambinti artimiesiems. Atėjus laikui pareiškėjas buvo išvestas iš kameros pasiskambinti. Pareigūnas privalėjo užtikrinti pareiškėjo saugumą. Tuo metu pareigūnas aukšte buvo vienas, o kitas pareigūnas tuo metu apačioje valgė. Prie kito taksofono tuo metu kalbėjo kitas suimtasis. Pareiškėjas, pakalbėjęs telefonu, padėjo ragelį ir ėjo į kamerą, Kitas suimtasis pasakė kelis žodžius, jis atsakė jam ir tuo metu suimtasis T. K. pasivijo ir davė per galvą. Nurodo, kad pareigūnas stovėjo prie kitos kameros ir net neatėjo. Pažymėjo, kad pareigūnas juokėsi. Paprašė nuvesti į Medicinos skyrių, tačiau pareigūnas įvedė pareiškėją į kamerą ir nurodo, kad turėjo susižaloti vien todėl, kad būtų nuvestas į Medicinos skyrių. neužtikrino saugumo, kurį turėjo užtikrinti. Nuėjęs į Medicinos skyrių ir paklaustas, kodėl susižalojo, nurodė, kad susižalojo dėl to, kad pareigūnas neatvedė pas medikus dėl sumuštos į galvos. Nurodė, kad į galvą jam buvo suduota tris kartus. Nurodė, kad kalbėdamas taksofonu nenaudojo necenzūrinių žodžių, nes pareigūnas būtų nutraukęs skambutį, jeigu jie būtų vartoti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo M. V. skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 6–10) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyrius 2019 m. kovo 21 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 30. 2019 m. kovo 12 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas ir užregistruotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir ŠTI) Saugumo valdymo skyriaus 1-osios pamainos jaunesniojo specialisto L. A. 2019 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-590, kuriame pranešama, kad 2019 m. kovo 9 d. apie 13.15 val., ŠTI rėžiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato 2-ame aukšte, skambinimosi metu, prie taksofono aparatų sukonfliktavo suimtasis M. V. su suimtuoju T. K. Konflikto metu suimtasis T. K. pribėgo ir trenkė kumščių M. V. į viršugalvį. Suimtieji nedelsiant buvo išskirti. 13.35 val. M. V. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros skyrių, kur apžiūros metu jam nustatyta galvos viršugalvio dalyje muštinė žaizda. 2019 m. kovo 12 d. apie suimtojo M. V. kūno sužalojimą informuota Šiaulių apygardos prokuratūra bei ŠTI Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tikslinant tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, 2019 m. kovo 15 d. liudytoju apklaustas M. V. nurodė, kad 2019 m. kovo 9 d. buvo kalinamas gyvenamojoje kameroje Nr. 61. Apie 13.00 val. ŠTI pareigūno iš gyvenamosios kameros Nr. 61 jis buvo išvestas prie taksofono aparato pasiskambinti. Prie kito taksofono aparato kalbėjo kitas asmuo, kurio jis nepažįsta, vardo ir pavardės nežino. Pokalbio metu abu suimtieji garsiai kalbėjo su artimaisiais. Besikalbant telefonu, tarp jų kilo konfliktas, jie apsižodžiavo. Pareiškėjas susinervinęs padėjo taksofono aparato ragelį ir ėjo link savo gyvenamosios kameros, kaip prie jo pribėgo anksčiau minėtas nepažįstamas asmuo ir vieną kartą sutrenkė jam į galvos viršugalvį. Iš karto po to abu suimtieji buvo išskirti ir pareiškėjas palydėtas į savo gyvenamąją kamerą Nr. 61. Netrukus M. V. buvo nuvestas pas Sveikatos priežiūros skyriaus specialistus apžiūrai; jam galvos viršugalvio dalyje nustatyta muštinė žaizda. Įvykio metu pareiškėjui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl šio įvykio rašyti pareiškimą atsisakė ir prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. liudytoju apklaustas T. K., kuris nurodė, kad 2019 m. kovo 9 d. buvo kalinamas gyvenamojoje kameroje Nr. 66. Apie 13.00 val. ŠTI pareigūno buvo išvestas prie taksofono aparato pasiskambinti. Jam skirto skambučio metu, prie kito taksofono aparato pasiskambinti buvo atvestas kitas asmuo, kurio jis nepažįsta. Nepažįstamas asmuo prie taksofono aparato grasiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, tuo trukdė jam kalbėti su savo artimaisiais. Nurodo, kad T. K. įspėjo nepažįstamą asmenį ir liepė jam nusiraminti, kad galėtų ramiai bendrauti su savo artimaisiais. Nepažįstamas asmuo atsisukęs ėmė šaukti, toliau keikėsi. Pareigūnas taip pat įspėjo minėtą asmenį ir liepė elgsi ramiai ir laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Kadangi į pareigūno reikalavimus, necenzūrinius žodžius vartojęs asmuo nereagavo, jis buvo palydėtas į savo gyvenamąją kamerą. Nueinant nuo taksofono aparato, nepažįstamas asmuo T. K. kažką dar kartą pasakė vartodamas necenzūrinius žodžius ir jis (T. K.) vieną kartą netyčia sutrenkė nepažįstamam asmeniui per galvos viršugalvį, tačiau iš karto pareigūno jie buvo išskirti ir M. V. buvo nuvestas į savo gyvenamąją kamerą, o jis grįžo prie taksofono aparato. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, kad iš karto po suduoto smūgio abu suimtieji buvo išskirti, o M. V. pareigūno buvo palydėtas į savo gyvenamąją kamerą Nr. 61, o netrukus buvo nuvestas pas Sveikatos priežiūros skyriaus specialistus apžiūrai. Todėl atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjas prieštarauja savo teiginiui, kad pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų. Tai, kad pareigūnai reagavo į situaciją pagrindžia ir T. K. parodymai, jog pareiškėjui elgiantis nederamai (triukšmaujant, keikiantis), pareigūnas įspėjo pareiškėją ir liepė elgtis ramiai, laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Kadangi į pareigūno reikalavimus, necenzūrinius žodžius vartojęs asmuo nereagavo, jis buvo palydėtas į savo gyvenamąją kamerą. Nurodo, kad ŠTI Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 30 buvo pareiškėjo apskųstas Šiaulių apylinkės prokuratūrai. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 10 d. nutarimo atsisakyti panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad įvertinus aplinkybes, nustatyta, jog konfliktą išprovokavo pats M. V., be to, nenustatyta, kad T. K. smūgį sudavė tyčia. Atkreipia dėmesį, kad nesutikus su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu atsisakyti panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimas turėjo būti skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Duomenų, kad minėtas nutarimas būtų apskųstas, įstaigoje nėra. Atsakovės atstovas mano, kad pareigūnai ėmėsi visų būtinų veiksmų ir priemonių, o pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais nutarimais, turėjo visas galimybes juos apskųsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad po įvykio iš karto nebuvo nuvestas pas medikus, todėl, siekiant atkreipti pareigūnų dėmesį, jam teko žalotis. ŠTI Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad liudytojui L. A. pasiūlius papasakoti visa, kad jam gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės tikslioms įvykio aplinkybėms nustatyti, Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas L. A. nurodė, jog pagal 2019 m. kovo 9 d. Saugumo valdymo skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 pareigūnų paskirstymą į postus Nr. 60/09-8995 paskirstymą buvo paskirtas į rėžiminio korpuso II aukštą kartu su Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu G. J. L. A. buvo atsakingas už postą Nr. 6 (kameros Nr. 43-63). 2019 m. kovo 9 d. apie 13.00 val., iš gyvenamųjų kamerų Nr. 61 ir Nr. 66 jis išvedė skambinti suimtuosius M. V. ir T. K. Skambinimosi metu prie taksofonų aparatų M. V. ir T. K. tarpusavyje sukonfliktavo, L. A. iš suimtųjų pokalbio suprato, jog M. V. kalbėdamas telefonu garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, o prie kito taksofono buvęs suimtasis T. K. paprašė M. V. kalbėti tyliau. Dėl pokalbio metu vartojamų necenzūrinių žodžių L. A. taip pat davė pastabą M. V. Po kelių minučių M. V. supyko, šis pats padėjo taksofono ragelį ir eidamas nuo taksofono aparato pro T. K., pradėjo mojuoti rankomis ir necenzūriniais žodžiais kažką pasakė T. K. ir nuėjo. Ką konkrečiai M. V. pasakė T. K., L. A. nesuprato. Tuo metu T. K. pribėgo prie M. V. ir abu suimtieji pradėjo stumdytis. L. A. nedelsiant puolė skirti suimtuosius, tačiau susistumdymo metu L. A. matė, kaip T. K. trenkė kumščiu vieną smūgį M. V. į viršugalvį, po ko abu suimtieji nedelsiant buvo išskirti. L. A., siekdamas užkirsti tolimesnio konflikto veiksmus tarp suimtųjų, konflikto iniciatorių M. V., sugrąžino į gyvenamąją kamerą Nr. 61, o T. K. sugrįžo prie taksofono aparato. Tuo metu prie taksofonų aparatų L. A. buvo vienas, nes kartu su juo dirbęs specialistas pietavo rėžiminio korpuso I aukšte, todėl šis nukentėjusiojo M. V. negalėjo iš karto nuvesti į Sveikatos priežiūros skyrių medicininės pagalbos suteikimui. L. A. įvertinęs situaciją, kad M. V. sveikatai negresia joks pavojus bei siekdamas, kad suimtieji būdami koridoriuje toliau nepradėtų tarpusavyje konfliktuoti bei, kad nekiltų didesnis pavojus jų sveikatai, priėmė sprendimą sugrąžinti M. V. į kamerą Nr. 61 bei M. V. paaiškino, kad netrukus jis bus nuvestas pas medicinos darbuotoją apžiūrai, tačiau M. V. reiškė nepasitenkinimą, pradėjo belsti į gyvenamosios kameros duris reikalaudamas nuvesti nedelsiant pas medicinos darbuotoją. Uždaręs M. V. į kamerą, L. A. grįžo prie taksofono aparatų, o apie šį įvykį radijo stotelės pagalba informavo jaunesnįjį specialistą G. J., kuris tuoj pat nuėjo prie gyvenamosios kameros Nr. 61, kad nuvestų suimtąjį M. V. į Sveikatos priežiūros skyrių medicininiai apžiūrai. M. V. gyvenamojoje kameroje Nr. 61 nuo uždarymo į ją iki nuvedimo pas medicinos darbuotoją buvo apie 8 min. Nuėjus prie kameros Nr. 61, M. V. jau buvo susižalojęs ranką. 13.35 val. suimtasis M. V. dėl abiejų susižalojimų buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojo. Papildomai nurodė, kad G. J. liudytojo apklausoje nurodė, jog pagal 2019 m. kovo 9 d. Saugumo valdymo skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 pareigūnų paskirstymą į postus Nr. 60/09-8995, G. J. buvo paskirtas 2-ojo korpuso skyriaus vyresniuoju bei buvo atsakingas už postą Nr. 5 (kameros Nr. 34-42; 64-76), tą dieną su juo II aukšte dirbo jaunesnysis specialistas L. A.. Apie 13.00 val. jaunesnysis specialistas L. A. išvedė iš gyvenamųjų kamerų Nr. 61 ir Nr. 66 suimtuosius M. V. ir T. K. skambinti telefonu, tuo metu jis 12.50 val., nuėjo į rėžiminio korpuso I aukštą pietauti. Kažkur po 20 minučių radijo stotelės pagalba jaunesnysis specialistas L. A. pašaukė jį ir pranešė jog tarp suimtųjų įvyko konfliktas. G. J. nedelsiant sugrįžo į rėžiminio korpuso II aukštą. L. A. pastarajam paaiškino įvykio aplinkybes. G. J. nedelsiant nuėjo prie gyvenamosios kameros Nr. 61, kad nuvestų suimtąjį M. V. į Sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai, tačiau 13.30 val., per stebėjimo akutę pamatė M. V. kruvina kaire ranka. Paklausus jo, kas nutiko, šis aplinkybių neišsakė. 13.35 val. dėl abiejų sužalojimų suimtasis M. V. buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojo, jam suteikta pirmoji medicininė pagalba. Atsakovės atstovas nurodė, kad ŠTI pareigūnai ėmėsi visų veiksmų, kad būtų užtikrintas tiek pareiškėjo, tiek ir kitų asmenų saugumas bei teisės, o duomenų tikslinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pasekmes - suimtojo M. V. susižalojimą – sukėlė ir nulėmė ne tai, kad jis buvo sugrąžintas atgal į gyvenamąją kamerą Nr. 61 ir iš karto nenuvestas pareigūno į ŠTI Sveikatos priežiūros skyrių, o paties M. V. apsisprendimas susižaloti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, kuriais pareiškėjui neužtikrintas saugumas, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 9 d. suimtasis T. K., kalinamas kameroje Nr. 66, buvo išvestas apie 13.09 val. prie taksofono aparato pasiskambinti (b. l. 108). Pareiškėjas M. V. 2019 m. kovo 9 d. iš gyvenamosios kameros Nr. 61, 13.15 val. buvo išvestas prie taksofono skambintis (b. l. 136). Skambinimosi metu suimtieji sukonfliktavo, nes M. V. kalbėjo per garsiai bei naudojo necenzūrinius žodžius (b. l. 67 – 68). Pareiškėjas M. V. buvo įspėtas pareigūno L. A. dėl necenzūrinių žodžių naudojimo (b. l. 61, 149). Pareiškėjas susinervinęs padėjo taksofono aparato ragelį ir ėjo link savo gyvenamosios kameros, kai prie jo priėjo T. K. ir kartą sutrenkė į galvos viršugalvį (b. l. 65). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus daiktų apžiūros protokole nustatyta, kad CD-R laikmenoje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad M. V. eina link gyvenamosios kameros Nr. 61 viena ranka laiko uždėjęs ant galvos viršugalvio, 13:18:05 val. yra uždaromas į gyvenamąją kamerą Nr. 61. 13:26:50 prie kameros Nr. 61 prieina du pareigūnai, atidaro gyvenamosios kameros duris, iš gyvenamosios kameros išeina suimtasis M. V. ir yra palydimas vieno iš ŠTI pareigūno; 13:33:00 val. vaizdo įraše matyti, kaip suimtasis yra grąžinamas į kamerą Nr. 61 (b. l. 100). Šiaulių tardymo izoliatoriaus „Sužaloto asmens medicininės apžiūros“ pažymoje Nr. 49/10-29 nustatyta, apžiūra įvyko 2019 m. kovo 9 d. 13:35 val., M. V. nustatyta galvos viršugalvio dalyje muštinė žaizda (b. l. 62), o „Sužaloto asmens medicininės apžiūros“ pažymoje Nr. 49/10-30 medicininės apžiūros 2019 m. kovo 9 d. 13.35 val. metu nustatyta kairės rankos dilbyje dvi gilios pjautinės žaizdos (b. l. 129).

Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų aplaidumo jam nebuvo užtikrintas saugumas, ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Tam, kad galėtų būti tenkintas pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui, faktas bei priežastinis ryšys tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tardymo izoliatorių ir juose laikomų asmenų apsaugą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Tardymo izoliatoriaus apsaugos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (aktuali redakcija galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 8 d.). Instrukcijos 3.2 punkte numatyta, kad ji yra privaloma Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžioms šių rūšių laisvės atėmimo vietoms – tardymo izoliatoriams.

Instrukcijos 7 punkte numatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos ir kt. Instrukcijos V skyriuje numatyta tardymo izoliatorių, kalėjimų apsauga bei juose laikomų asmenų priežiūra. Minėtų Instrukcijų 89 punkte numatyta, kad tarnybos metu apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos pareigūnams draudžiama: miegoti poste, išiminėti iš ginklo šovinius ar užtaisinėti ginklą, ardyti ginklą, perduoti ginklą kitiems asmenims, atlikti veiksmus, kurie trukdytų vykdyti tarnybines pareigas, jeigu tai nesusiję su tarnybinių funkcijų vykdymu; be tiesioginio ar aukštesnes vadovo pareigas einančio pareigūno leidimo ar nurodymo palikti tardymo izoliatorių, kalėjimą, apsaugos ar priežiūros postą; telefonu ar kitomis priemonėmis ir būdais informuoti kitus pareigūnus apie tarnybos patikrinimą; atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų; perduoti gautas ryšio ir specialiąsias priemones kitiems asmenims, palikti jas be priežiūros; neleistinai elgtis su suimtaisiais ar nuteistaisiais, žeminti jų orumą; rūkyti ne tam skirtoje vietoje.

Atsižvelgiant į aptartą priežiūros reglamentavimą tardymo izoliatoriuose, darytina išvada, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, užtikrindamas suimtųjų, kalinamų Šiaulių tardymo izoliatoriuje apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus bei nepažeisti Instrukcijų 89 punkto nuostatų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui M. V. apie 13.17 min. (vaizdo įrašo medžiaga) suimtasis T. K. kartą sutrenkė į galvos viršugalvį. Pareiškėjo M. V. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad sutrenkta buvo 3 kartus atmetamos kaip nepagrįstos, nes pareiškėjo skunde teismui, M. V. 2019 m. kovo 15 d. Liudytojo apklausos protokole bei T. K. 2019 m. kovo 15 d. Liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad pareiškėjui suduota vieną kartą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes laiko nepagrįstomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindama situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už spontaniškų muštinių pasekmes.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pareigūnas atsisakė nuvesti pareiškėją į medicinos skyrių, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, nes jautėsi blogai ir svaigo galva. Nurodo, kad dėl to buvo priverstas susižaloti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. balandžio 3 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje NR. 37/05-14 nurodyta, kad pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatyta (105 – 107). Liudytojo apklausos protokole pareigūnas L. A. nurodė, kad nedelsiant puolė išskirti suimtuosius (minėtą patvirtina vaizdo įrašas), o siekdamas užkirsti tolimesnio konflikto veiksmus, pareigūnas konflikto iniciatorių sugrąžino į gyvenamąją kamerą (b. l. 149 – 150). Byloje nustatyta, kad tuo metu dirbo vienas, nes kartu dirbęs G. J. pietavo. Nedelsiant po konflikto pareigūnas informavo kolegą apie įvykusį įvykį ir pastarasis grįžo į postą. Abejoti duomenų, pateiktų šioje išvadoje ir liudytojo apklausoje, patikimumu, nėra jokio pagrindo. Tas pačias aplinkybes paliudijo liudytojas L. A. teismo posėdžio metu.

2019 m. kovo 21 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše matyti, kad 13:17:55 val. pareiškėjas M. V. eina link gyvenamosios kameros Nr. 61, o 13:18:05 yra uždaromos gyvenamosios kameros durys. 13:26:00 prie kameros Nr. 61 prieina du pareigūnai, iš gyvenamosios kameros išeina suimtasis M. V. ir lydimas vieno iš ŠTI pareigūnų yra nulydimas (b. l. 100). Tarp suimtojo atkyrimo, siekiant išvengti tolimesnio konflikto, patalpinimo į gyvenamą kamerą Nr. 61 ir suimtojo išvedimo į medicinos skyrių praėjo 8 minutės, todėl teismas atmeta, kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad buvo atsisakyta jį nuvesti į medicinos punktą ir dėl to jis turėjo susižaloti.

Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad atsakovas (pareigūnas) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, o vėliau susižalojo ir pats. Teismas sprendžia, kad pareigūnas elgėsi tinkamai ir racionaliai, siekdamas išvengti didesnio konflikto ir galimai sunkesnių sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo kaltinimai, kad ŠTI pareigūnai neužtikrino pareiškėjo saugumo, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti ( nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nuspredžia :

Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė