Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam (patrauktam) S. G., jo atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, organo (pareigūno) priėmusio nutarimą atstovui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistui Steponui Liaugaudui,

išnagrinėjęs S. G. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-13 teisme gautas iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio persiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) S. G. skundas, kuriuo prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-07-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-15787911-14 ir neskirti jam nuobaudos.

Policijos komisariate buvo konstatuota, kad yra abipusė kaltė. Jo nuomone, įvykis įvertintas neobjektyviai. Saugaus greičio jis neviršijo, nes ką tik buvo įsukęs į Taikos gatvę iš Pavenčių gatvės ir jo greitis nebuvo didesnis nei 30 km/h, be to, niekas jo greičio nefiksavo, stabdymo žymių ant asfalto nebuvo. Transporto priemonę velkantis automobilis jau buvo išvažiavęs į kitą kelio pusę, o velkamoji transporto priemonė dar nebuvo ištraukta į kelią, lanksčioji vilktis buvo nukritusi ant kelio, jos nesimatė, o staigiai ją truktelėjus prieš pat jį ir jai pakilus jis nebespėjo į tai sureaguoti ir kliudė vilktį bei traukiamą automobilį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas (patrauktas) S. G. ir jo atstovas advokatas Algimantas Ruginis skundą palaikė.

Organo (pareigūno) priėmusio nutarimą atstovas S. L. skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 301 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir teismo posėdyje apklaustų asmenų (S. V. T., P. P.) parodymų, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bei į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas ir velkančiosios transporto priemonės vairuotojas – S. V. T.. Teismo posėdyje S. G. parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, net prieštaraujantys jo skunde nurodytoms aplinkybėms, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jis, siekdamas išvengti atsakomybės, neteisingai nurodo eismo įvykio aplinkybes. Kaip antai, teismo posėdyje S. G. parodė, kad išsuko iš Taikos gatvės namo kiemo, kai tuo tarpu skunde nurodo, kad įsuko į Taikos gatvę iš Pavenčių gatvės. Apie stabdymo aplinkybes S. G. taip pat paaiškino nelogiškai ir prieštaringai, teigdamas kad nespėjo paspausti stabdžių, vėliau atsakydamas į klausimus teigė, kad pamatė lanksčią vilktį ir tada stabdė, nučiuožė apie metrą. Be to, teismo posėdyje teigė, kad nefiksavo stabdymo žymių, kurios turėjo būti, nors skunde nurodė, kad stabdymo žymių ant asfalto nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad S. G. teigimu velkamoji transporto priemonė stovėjo ant kelio, lyg būtų užgesusi, tačiau teismo posėdyje liudytojai S. V. T. ir P. P. patvirtino, kad automobilis važiavo, ir eismo įvykis įvyko visiems trims automobiliams judant.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 133 punktus, kurie numato kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių (9 punktas). Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio vietoje leistinas greitis yra 30 km/h, šis greitis artimas gyvenamosios zonos greičio ribai, kur vairuotojas privalo būti ypač atidus dėl transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo, pėsčiųjų perėjų, kelkraštyje stovinčių transporto priemonių.

Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina pagrįsta išvada, kad S. G. pažeidė KET 9 ir 133 punktų reikalavimus, nes važiavo aiškiai didesniu greičiu nei 30 km/h. Tokia išvada darytina, remiantis akivaizdžiai stipriais S. G. automobilio sugadinimais, bei tuo, kad nerasta stabdymo žymių, kas leidžia manyti, kad S. G. sąmoningai nesiekė išvengti susidūrimo su staiga atsiradusia kliūtimi. Be to, velkamosios transporto priemonės vairuotojas S. V. T. patvirtino, kad matė atvažiuojantį automobilį „BMW“ (vairuojamą S. G.), ir dėl žinomo leistino greičio 30 km/h suvokė, kad spės išvažiuoti į gatvę ir iš paskos parvilkti velkamą automobilį. Tačiau jis to nespėjo padaryti dėl akivaizdžiai automobilio „BMW“ vairuotojo viršyto leistino greičio, kuris net nebandė stabdyti, o paklaustas kodėl nestabdė jam atsakė: „O kam stabdyti?“

Pažymėtina, kad esant leistinam 30 km/h greičiui, kliūtį pamačius net prieš keletą metrų, susidūrimo galima būtų išvengti, atsižvelgiant į vairuotojo reakcijos laiką, kibumo su kelio danga koeficientą ir žemės traukos pagreitį.

Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 12 punktu transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Nagrinėjamoje byloje S. G. šito reikalavimo nesilaikė.

Tai, kad S. G. nesijaučia kaltas, nepašalina jo atsakomybės. Kaltė yra teisinė sąvoka, kurios S. G. gali tinkamai nesuprasti. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Nustatyti ar asmuo kaltas, yra organo (pareigūno) priimančio nutarimą pareiga (ATPK 256, 284 straipsniai).

Teismo nuomone, šiuo atveju organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama siekiant administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), taigi siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

S. G. skunde nurodo, kad nutarime išvardintų pažeidimų nepadarė, be to, prašo taikyti ir ATPK 30¹ straipsnį, tokiu būdu iš pateikto skundo nevisiškai aiški administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens pozicija.

Taikyti S. G. ATPK 30¹ straipsnį šioje byloje nėra jokių galimybių, nes jis net neatitinka šiame straipsnyje numatytų sąlygų, nes nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Priešingai, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda – ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

S. G. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esant tokioms aplinkybėms organas (pareigūnas) priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300, 301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Palikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. G. 2014 m. liepos 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8596873, nepakeistą ir S. G. skundo netenkinti.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.