Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. S. kaltu tyčia nužudęs G. K. neprisipažino ir paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) gyvena daugiau kaip 17 metų, iš kurių paskutinius penkerius – vienas. 2013 metų gruodžio mėnesį susipažino su nukentėjusiuoju G. K.. Kadangi šis neturėjo kur gyventi, be to buvo žiema, lauke šalta, o jam vienam gyventi liūdna, pasiūlė G. K. pagyventi pas jį. Pirmas savaites su nukentėjusiuoju sutarė gerai, pastarasis elgėsi normaliai, tačiau po to pradėjo nesutarti, konfliktuoti. Nukentėjusysis niekur nedirbo, pragyvenimui lėšų gaudavo rinkdamas konteineriuose stiklo tarą ir metalo laužą ir juos parduodamas. Į namus G. K. grįždavo vakare, beveik visada neblaivus. Grįžęs nukentėjusysis elgdavosi kaip buto šeimininkas, paimdavo jo maistą, pinigus, grasindavo, ne kartą buvo jį (kaltinamąjį) sumušęs. Kaimynų net buvo prašęs iškviesti policijos pareigūnus. Tačiau pareigūnų išvestas G. K. netrukus grįžo gyventi į jo butą. Pats nukentėjusįjį išvaryti bijojo, kadangi G. K. buvo jaunesnio amžiaus, fiziškai stipresnis, be to, buvo pagrasinęs, kad jeigu kam nors pasiskųs, tai draugai atkeršys, jį sumuš. Jam kėlė baimę ir tai, kad nukentėjusysis anksčiau buvo sumušęs kaimyną, sužalojęs moterį, taip pat teistas už nužudymą. 2014 m. kovo 27 d. ryte G. K. išėjo ieškoti butelių, metalo laužo. Grįžo apie 17.30 val. būdamas neblaivus, be to, parsinešė 0,5 litro talpos nugertą degtinės butelį. Jis išgėrė du stikliukus degtinės, o likusią neišgertą dalį suvartojo nukentėjusysis. Vienu metu jis G. K. pasakė, kad šis prišlapino į lovą, todėl neturės kur miegoti, taip pat papriekaištavo ir dėl kito netinkamo G. K. elgesio. Nukentėjusysis po tokių žodžių labai supyko bei jam, sėdinčiam ant lovos, spyrė į pilvą. Tuomet nuo staliuko į dešinę ranką paėmė virtuvinį peilį medine rankena, o kaire ranka pagriebė jam už rūbų ties krūtinės sritimi bei, peilį laikydamas kelių centimetrų atstumu nuo krūtinės, pagrasino užmušti, jeigu pasiskųs. Jis, supykęs („neišlaikė nervai“) pagriebė ant to paties staliuko stovėjusią dinozauro statulėlę ir su ja G. K. trenkė per galvą. Gavęs smūgį nukentėjusysis paleido jo drabužius bei pagrasino, kad jam dabar bus blogai. Norėdamas atimti iš G. K. peilį, griebė nukentėjusiajam už rankos. Prasidėjo grumtynės – jis bandė G. K. dešinę ranką užlaužti už nugaros ir atimti peilį. Nepavykus, norėjo išbėgti į laiptinę kviestis pagalbos, bet nukentėjusysis G. K. jo nepaleido. Besigrumdami abu parkrito ant grindų, kur vartėsi, vienas kitą užguldami, G. K. taip pat jį bandė smaugti. Peilis visą šį laiką buvo nukentėjusiojo rankoje, o jis bandė tą peilį atimti. Vienu momentu ant grindų ties pertvara, skiriančia kambarį nuo virtuvėlės, pamatė kirvį. Pagriebęs šį kirvį į kairę ranką, buka puse smogė 3-4 kartus G. K. per galvą. Po tokių jo veiksmų iš nukentėjusiojo galvos pradėjo bėgti kraujas, G. K. nukrito ant kairiojo šono ir nebejudėjo. Prie nukentėjusiojo galvos gulėjo kruvinas peilis, kurį prieš tai G. K. laikė rankoje. Tuomet jis, paėmęs peilį, nuėjo pas kaimynę iš 151 buto ir pasakė, kad užmušė žmogų, paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Belaukiant policijos kaimynas A. Š. jam pasiūlė nusiplauti kraują nuo rankų. Nuėjęs nusiplovė rankas, taip pat nuplovė peilį, kurį grįžęs padėjo virtuvėlėje ant skalbimo mašinos ties elektros plytele. Kirviu prisimena sudavęs tik 3-4 smūgius. Pripažįsta, kad niekas kitas suduoti smūgius G. K. negalėjo. Gali būti, kad visų savo veiksmų neprisimena, kadangi buvo susijaudinęs, šoko būsenoje, bijojo dėl savo gyvybės ir tik galvojo, kaip apsiginti. Durtinės-pjautinės žaizdos G. K. galėjo atsirasti jiems grumiantis, kai nukentėjusysis puolė peiliu, o jis, gindamasis, norėjo tą peilį atimti. Tyčia peiliu G. K. nesužalojo. Nukentėjusiajam gyvybę atėmė gindamasis.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. S. paaiškino, kad 2014-03-27, grįžus G. K., šiam papriekaištavo, kad nukentėjusysis šlapinasi į lovą, kad kambaryje primėtyta purvinų maišų, kad G. K. garsiai klausosi muzikos, dėl ko jis negali žiūrėti televizoriaus, netgi pavartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis pasiūlė jam nešdintis iš namų. Be to, pagriebė už drabužių ties krūtine, o nuo staliuko paėmė peilį ir jį laikė per keletą centimetrų nuo krūtinės, grasindamas papjauti. Kaltinamasis paaiškino, kad gindamasis jis vieną ar du kartus trenkė G. K. pagriebta dinozauro statulėle, o po to griebė nukentėjusiajam už rankos, bandydamas atimti peilį. Jie susigrūmė. Grumtynės tęsėsi apie 5-6 minutes. Jų metu pagriebė ant grindų gulėjusį kirvį ir 2-3 kartus juo smogė G. K. per galvą. Tuomet nukentėjusiajam iš rankos iškrito peilis, G. K. dar pakėlė galvą ir liko gulėti ant grindų, ant kairiojo šono. Tuomet jis paėmė kirvį, peilį ir nuėjo nusiprausti kraujo. (1 t., b. l. 126-127).

Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis jį žemindavo, grasindavo, vartodavo smurtą. 2014-03-27 G. K. grįžus, su juo apsižodžiavo. Nukentėjusiajam pasakė, kad neturi daugiau patalynės, o lova šlapia. Tai išgirdęs G. K. spyrė jam į pilvą, pradėjo grasinti peiliu, kad papjaus, jeigu kam nors pasakys, jog jo (G. S.) atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Tuomet jam neišlaikė nervai (1 t., b. l. 109-111).

Liudytoja A. S. paaiškino, kad kaltinamasis jos kaimynas, gyvenantis gretimame bute, adresu (duomenys neskelbtini). G. S. apibūdina kaip visiems padedantį, ramų, gero būdo asmenį, tačiau nevengiantį vartoti alkoholinius gėrimus. 2013 metų pabaigoje kaltinamasis į savo kambarį priėmė gyventi G. K., kuris buvo pardavęs savo butą pirmame to paties namo aukšte ir neturėjo kur gyventi, buvo benamis. Šį asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip agresyvų, linkusį vartoti smurtą. G. K. buvo sumušęs asmenį, pas kurį anksčiau gyveno. Apsigyvenus nukentėjusiajam, G. S. pradėjo skųstis, kad G. K. jį muša, atima pinigus (pensiją). Girdėdavo ir kaip kaltinamasis šaukdavo, prašydavo nemušti, kaip G. K. liepdavo išeiti iš buto, palikti butą jam. Nukentėjusysis pastoviai turėdavo peilį, kuriuo grasindavo kaltinamajam. Teko matyti G. S. ir su smurto žymėmis veide. Kelios savaitės iki nagrinėjamo įvykio ji pati buvo iškvietusi policiją, kadangi G. K. mušė kaltinamąjį. Atvykę policijos pareigūnai nukentėjusįjį išsivedė. Girdėjo, kaip išeidamas nukentėjusysis G. K. pasakė, kad G. S. užmuš. Sužinojęs, kad tai ji iškvietė pareigūnus nukentėjusysis grasino ir jai pačiai. Po kokios savaitės G. K. grįžo gyventi į kaltinamojo butą. G. S. bijojo nukentėjusįjį išvaryti. 2014-03-27, apie 17-18 val. išgirdo iš kaltinamojo G. S. buto sklindančius garsus, panašius į mėsos kapojimą. Netrukus atėjęs kaimynas A. Š. pasakė, kad matė kaltinamąjį, kuris buvo kruvinas, o kaimynė I. Ž. pasakė, kad G. S. vėl sumuštas. Nuėjusi pasižiūrėti į kaltinamojo butą, pro praviras duris pamatė ant pilvo gulintį G. K.. Kambario grindys ties nukentėjusiojo galva buvo pritaškytos kraujo, pati galva taip pat buvo kruvina. Prie G. K. dešinio šono buvo pasilenkęs kaltinamasis. Jis dešinėje rankoje laikė peilį juoda rankena, apie 15-20 cm ilgio. Dešinė G. S. ranka judėjo, lyg jis nukentėjusįjį pjaustytų peiliu. Jai sugrįžus į bendrą virtuvę, netrukus atėjo kaimynas G. S. ir pasakė, kad prisidirbo, kad užmušė G. K.. Kaltinamasis peilio neturėjo, ant jo kelnių matėsi kraujo dėmės. Atvykę policijos pareigūnai G. S. sulaikė.

Liudytoja I. Ž. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame šio namo aukšte, priešais esančiame bute, vienas gyveno kaltinamasis G. S.. Su kaimynu puikiai sutardavo. Jį charakterizuoja kaip linkusį išgerti, tačiau ramų, pasiruošusį visiems padėti, draugišką asmenį. Ji su kitomis kaimynėmis taip pat padėdavo G. S., nunešdavo jam valgyti. Prieš kurį laiką pas kaltinamąjį bute apsigyveno G. K.. Šį asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip agresyvų, ūmaus būdo, linkusį vartoti smurtą. Jis savo gyvenamos vietos neturėjo, todėl glausdavosi pas įvairius jų gyvenamo rajono asmenis. Visus, pas kuriuos gyvendavo, G. K. mušdavo, vydavo iš namų. Vartodavo smurtą nukentėjusysis ir G. S. atžvilgiu, taip pat atimdavo iš jo pinigus. Bendrame koridoriuje, šalia 168 kambario, kuriame gyveno kaltinamasis, yra vieta rūkymui. Rūkydama ne kartą girdėjo, kaip G. S. klausia nukentėjusiojo, už ką šis jį muša, ne kartą matė kaltinamąjį su smurto žymėmis veide. Vieną kartą verkdamas G. S. prisipažino, kad netgi bijo eiti namo, nes G. K. jį muša, grasina nužudyti. Ir ji pati, ir kaimynė A. S. dėl tokio nukentėjusiojo elgesio buvo kvietusios policijos pareigūnus. 2014 m. kovo 27 d. apie 17.30 val. norėjo užeiti į 168 butą, tačiau G. S. jos į butą neįsileido. Pro pravertas duris matė kambaryje ant lovos sėdintį G. K.. Kadangi ji pati, taip pat kiti kaimynai buvo nurodę kaltinamajam neleisti G. K. į savo butą, todėl G. S. nenorėjo, kad kaimynai matytų nukentėjusįjį. Padavusi kaltinamajam valgyti, ji grįžo į savo kambarį. Tos pačios dienos 18.30 val. G. S. prasidarius savo buto duris, pamatė, kad jo ranka ir veidas kruvini. Kaltinamasis rankoje laikė peilį. Jis pasakė, kad užmušė G. K.. Paaiškino, jog užmušė su kirviu, nes nukentėjusysis jį puolė su peiliu. Kambaryje gulintį ant pilvo, veidu į grindis, pamatė G. K.. Nukentėjusiojo galva buvo kruvina, jis nejudėjo. Ji iškvietė medikus, policijos pareigūnus. Girdėjo, kaip kaltinamasis aiškino, jog prie to jį privedė G. K., kadangi puolė su peiliu.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), priešais kaltinamojo kambarį. Su šiuo asmeniu sutardavo gerai, jį gali charakterizuoti teigiamai, kaip ramų, paslaugų, darbštų asmenį. Nuo 2013 metų pabaigos G. S. į savo butą priėmė pagyventi benamį G. K.. Kaip jam paaiškino kaltinamasis, priėmė todėl, kad pagailo nukentėjusiojo, kuris, neturėdamas kur gyventi, šalo lauke. G. K. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį triukšmauti, vartoti smurtą, agresyvų, labai įžūlų asmenį. Nukentėjusysis praktiškai kiekvieną dieną vartodavo alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus, tapdavo neprognozuojamas, agresyvus, grasindavo kaimynui, kad jį papjaus. G. K. su kaltinamuoju nesiskaitė, jį nuolat mušdavo – ne kartą ant G. S. veido matė smurto žymes. 2014 m. kovo 27 d., apie 18.15 val., eidamas bendrabučio koridoriumi link savo buto, pamatė G. S.. Jo veidas ir rankos buvo kruvini. Paklausus kas atsitiko, kaltinamasis atsakė, kad pasakys vėliau ir nuėjo į bendro naudojimosi dušą. Po kokių 5 minučių G. S. užėjo pas jį į butą. Jis atrodė labai susijaudinęs, rankos drebėjo. Kaltinamasis pasakė, kad atėjo atsisveikinti, kad ilgą laiką jo nematys, paaiškino, jog G. K. bute jį puolė su peiliu, todėl nukentėjusiajam keletą kartų sudavė kirviu, pasakė „padėjau G. į vietą“.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad kurį laiką gyveno adresu (duomenys neskelbtini) kartu su A. S.. Kaltinamąjį pažinojo. Jį gali apibūdinti kaip mėgstantį vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau ramų, nekonfliktišką asmenį. Maždaug nuo 2013 m. gruodžio mėnesio G. S. į savo butą priėmė gyventi neturintį pastovios gyvenamos vietos G. K.. Iš G. S. ne kartą girdėjo, kad nukentėjusysis muša kaimyną G. S.. Dėl pavartoto smurto prieš kaltinamąjį kaimynai yra kvietę ir policijos pareigūnus. 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, vakare, apie 18-19 val., į butą įbėgusi A. S. pasakė, kad G. S. pjausto nukentėjusįjį, kad kaltinamojo rankoje matė peilį, o G. K. guli ant grindų ir nejuda.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje. 2014-03-09 gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) namą, kur iš vieno buto reikia išvesti asmenį, buto savininko reikalavimu atsisakantį apleisti nurodytą butą (išeiti). Nuvykus nurodytu adresu, bute rado šeimininką – garbaus amžiaus asmenį ir kitą vyriškį. Tas vyresnis asmuo prašė, kad išvestume kitą asmenį iš buto, kadangi šis atsisako išeiti. Bute buvusi kaimynė taip pat paaiškino, kad tas asmuo, muša buto savininką, atiminėja iš jo pinigus, kad tame bute gyvena ir iš jo neišsikelia. Jie patikrino nepageidaujamo asmens dokumentus ir jį išsivedė iš buto.

Liudytojas E. Ž. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir V. B..

Liudytojai R. B. ir D. M. paaiškino, kad 2014 m. kovo 27 d., apie 18.40 val., dirbdami Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nužudytas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu, prie 168 buto durų sutiko neblaivų vyriškį, kaip vėliau nustatė, kaltinamąjį G. S., kurio veidas ir dešinė ausis buvo aptaškyti krauju ir kuris prisipažino, kad nužudė kitą asmenį, kadangi tas asmuo jį puolė. 168 bute ant grindų, veidu į grindis, gulėjo vyriškos lyties lavonas. Šio asmens galva buvo kruvina, matėsi kirstinės žaizdos. G. S. jiems paaiškino, kad prieš kurį laiką į butą priėmė gyventi asocialų asmenį – G. K.. Tarp jo ir nukentėjusiojo dažnai vykdavo nesutarimai, konfliktai, kurių iniciatorius būdavo nužudytasis G. K.. Kaip paaiškino kaltinamasis, 2014 m. kovo 27 d. vakare G. K. griebė peilį, todėl jis keturis kartus kirviu smogė nukentėjusiajam per galvą. Jiems prisistatė ir kaimynė I. Ž., kuri paaiškino, jog nukentėjusysis dažnai mušdavo G. S., grasindavo jam peiliu, atimdavo kaltinamojo gaunamą pensiją. Kiti to paties namo gyventojai taip pat patvirtino, kad nužudytasis skriausdavo kaltinamąjį, jį mušdavo.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad dirba VšĮ Kauno m. Greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoju. 2014 m. kovo 27 d. 18.34 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) name nužudytas žmogus. Nuvykęs nurodytu adresu, 168 bute rado ant grindų gulintį vyriškos lyties asmens lavoną su kirstinėmis žaizdomis galvoje. Policijos pareigūnai buvo sulaikę nužudymu įtariamą asmenį. Girdėjo, kaip šis asmuo sakė, kad nukentėjusysis iš jo atimdavo pinigus, maisto produktus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. b. l. 9-30) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) rastas G. K. lavonas su daugybiniais sužalojimais galvoje, kakle. Bute rasta daugybinės rudos spalvos, panašios į kraujo, dėmės. Prie durų, kairėje pusėje, kampe rastas kirvis, o prieškambaryje, ant viryklės – peilis. Tiek ant kirvio, tiek ant peilio matyti raudonos spalvos, panašios į kraujo, dėmės.

Dinozauro statulėlė, kuria kaltimasis tvirtina sudavęs G. K. per galvą yra 48 cm (nuo galvos iki uodegos) ilgio ir 45 cm aukščio, plastikinė (1 t., b. l. 128-129).

Atlikus G. K. lavono teismo medicinos tyrimą nustatyta, kad G. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvoje, nosies kaulų lūžimais, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinio momenkaulio skeveldriniais lūžimais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu po ir virš kietojo dangalo, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius 1-3 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2014-03-27 20.40 val.). Lavono kraujyje rasta 3,16, o šlapime 3,79 promilės alkoholio. G. K. kūne rasti šie sužalojimai: daugybinės muštinės žaizdos galvoje, nosies kaulų lūžimas, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinio momenkaulio skeveldriniai lūžimai, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, kraujo išsiliejimas po ir virš kietojo dangalo, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius, kurie padaryti kietu buku daiktu (tikėtina vienu), kuo galėjo būti kirvio pentis ne mažiau kaip 37 trauminiais poveikiais, 2 val. bėgyje iki mirties; taip pat rastos penkios durtinės-pjautinės paviršinės kaklo, kairio raktikaulio srities ir dešinės plaštakos žaizdos, kurios galėjo būti padarytos peiliu ne mažiau 5 trauminiais poveikiais; šios durtinės pjautinės žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo, jos padarytos tuo pat metu kaip mirtį sukėlę sužalojimai. Tikėtina, kad po patirtų daugybinių smūgių į galvą G. K. turėjo prarasti sąmonę ir valingų veiksmų atlikti negalėjo. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse; smūgiai į pakaušio ir momens užpakalinę dalį galėjo būti padaryti G. K. gulint ant priekinio kūno paviršiaus. Žaizdos galvoje galėjo būti padarytos įvairiomis penties vietomis: briauna, kampu, visa plokštuma (1 t. b. l. 44-50, 51-52).

Specialistas Dainius Tumėnas patvirtino, kad G. K. į galvą buvo suduoti 37 smūgiai kirvio pentimi. Šie smūgiai buvo suduoti iš įvairių pusių. Didžioji dalis sužalojimų padaryti užpakaliniame paviršiuje. Tikėtina, kad sužalojimai, kurie nustatyti užpakaliniame paviršiuje buvo suduoti nukentėjusiajam gulint kniūbsčiam, kadangi žmogui stovint tokių sužalojimų negalima padaryti. Tokiu atveju sužalojimai būtų užfiksuoti viršutinėje galvos dalyje, o ne pakaušyje. Negalėjo būti, kad visus smūgius kirviu G. S. sudavė esant jam susikibus su nukentėjusiuoju. Padaryti sužalojimai nebūdingi bandant kaltinamajam išsprūsti iš puolančio G. K. gniaužtų, kadangi kirvis yra su kotu ir artimoje kovoje juo negali užsimoti, tai yra suduoti stipraus smūgio. Sužalojimai peiliu yra paviršiniai, todėl specialistas neatmeta galimybės, kad jie galėjo atsirasti ir grumtynių metu, G. K. laikant peilį, o kaltinamajam bandant jį atimti – išskyrus sužalojimą plaštakos nugariniame paviršiuje.

Atlikus DNR tyrimą nustatyta (1 t. b. l. 58-59), kad ant kirvio, peilio geležtės, pagalvės užvalkalo, marškinių, G. S. sportinio švarko, kelnių rastas žmogaus kraujas; ant peilio rankenos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Ant kirvio galvos, peilio rankenos gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kirvio koto gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su G. K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Ant G. S. sportinio švarko gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su kaltinamojo DNR profiliu su 99,9999999999999998% tikimybe. Ant peilio geležtės, pagalvės užvalkalo, marškinių gautas ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai priklauso G. S. bei G. K.. Ant G. S. kelnių pėdsakų, tinkamų DNR identifikavimui, nerasta. Ant odinio diržo sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta.

Iš Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK Girstupio PN viršininko pranešimo (1 t. b. l. 85) matyti, kad 2014 m. kovo 9 d. užregistruotas A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), telefoninis pranešimas, kuriuo prašoma išvaryti iš jos kaimynų nepageidaujamą svečią. Į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai E. Ž. ir V. B. pranešė, kad svečias – tai G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) buvo išlydėtas.

2014 m. kovo 28 d. atlikus G. S. kūno teismo medicininį tyrimą nustatyta (1 t. b. l. 131), kad kaltinamajam nustatyti du nubrozdinimai kaktos dešinėje, randas po odos pažeidimo kaktos kairėje, dvi kraujosruvos kairiame žande, kraujosruva kaklo priekyje kairėje. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu (-ais); kraujosruvos padarytos buku daiktu (-ais). Kaktos kairėje esančio rando po odos pažeidimo vaizdas neleidžia nustatyti kokiu daiktu (-ais) jis galėjo būti padarytas. Nubrozdinimai kaktos dešinėje galėjo būti padaryti prieš daugiau nei dvi paras, kraujosruvos – keleto dienų laikotarpiu, randas odos pažeidimo kaktos kairėje – prieš daugiau nei keletą dienų iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis (ar daugiau) kontaktais: vienas į kaktos dešinę pusę, padarant du nubrozdinimus; vienas – į kaktos kairę pusę, padarant odos pažeidimą; vienas į veido-kaklo kairę pusę, padarant dvi kraujosruvas kairiame žande, vieną kraujosruvą kaklo kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kitur kūno sužalojimų nėra.

Specialistas G. A. Chaker paaiškino, kad dvi kraujosruvos kairiajame žande, taip pat kraujosruva kaklo priekyje kairėje galėjo būti padarytos keleto dienų laikotarpyje skaičiuojant nuo apžiūros (2014-03-28), tai yra galėjo būti padarytos ir 2014 m. kovo 27 d. Šios kraujosruvos, sprendžiant pagal jų dydį ir vietą, galėjo atsirasti aplinkybėmis, kurias nurodė kaltinamasis, tai yra jį smaugiant. Kiti tyrimo metu kaltinamajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti 2014-03-27.

Iš G. S. atlikto testo alkoholiui protokolo (1 t. b. l. 145) matyti, kad 2014 m. kovo 27 d. 22.42 val. kaltinamajam nustatytas 0,89 promilės girtumas.

Atlikus kaltinamajam G. S. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad kaltinamasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu nebuvo emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos kontroliuoti, tuo metu jis nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas visiškai netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu G. S. nebuvo fiziologinio efekto būsenoje (2 t., b. l. 103-106). Tyrimo metu kaltinamasis ekspertams paaiškino, jog G. K. buvo ne kartą jį sumušęs, apvogęs. 2014 m. kovo 27 d. tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko eilinis konfliktas, jie susigrūmė, kadangi G. K. užpuolė kaltinamąjį su peiliu. Besigrumiant G. S. po ranka pasitaikė kirvis, kuriuo ir smūgiavo eilę kartų nukentėjusiajam.