Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-579/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
1-78-579/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00235-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Daiva Jankauskienė, Gytis Večerskas
Kaltinamasis
G. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-78-579/2015(Proceso Nr. 1-20-1-00235-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.3.2.6.; 1.1.8.1.2.; 2.3.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjui adv. Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų: 2014-03-27 apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su G. K. metu, tyčia suduodamas pastarajam ne mažiau trisdešimt septynis smūgius kirvio pentimi į galvą, padarė G. K. daugybines muštines žaizdas galvoje, nosies kaulų lūžimą, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinio momenkaulio skeveldrinius lūžimus, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimą, kraujo išsiliejimą po ir virš kietojo dangalo, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius, taip pat ne mažiau penkis kartus smogdamas G. K. peiliu į kaklą bei kitas kūno vietas, padarė pastarajam penkias durtines-pjautines paviršines kaklo, kairio raktikaulio srities ir dešinės plaštakos žaizdas: dėl to nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvoje, nosies kaulų lūžimais, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinio momenkaulio skeveldriniais lūžimais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu po ir virš kietojo dangalo, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius G. K. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis G. S. kaltu tyčia nužudęs G. K. neprisipažino ir paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) gyvena daugiau kaip 17 metų, iš kurių paskutinius penkerius – vienas. 2013 metų gruodžio mėnesį susipažino su nukentėjusiuoju G. K.. Kadangi šis neturėjo kur gyventi, be to buvo žiema, lauke šalta, o jam vienam gyventi liūdna, pasiūlė G. K. pagyventi pas jį. Pirmas savaites su nukentėjusiuoju sutarė gerai, pastarasis elgėsi normaliai, tačiau po to pradėjo nesutarti, konfliktuoti. Nukentėjusysis niekur nedirbo, pragyvenimui lėšų gaudavo rinkdamas konteineriuose stiklo tarą ir metalo laužą ir juos parduodamas. Į namus G. K. grįždavo vakare, beveik visada neblaivus. Grįžęs nukentėjusysis elgdavosi kaip buto šeimininkas, paimdavo jo maistą, pinigus, grasindavo, ne kartą buvo jį (kaltinamąjį) sumušęs. Kaimynų net buvo prašęs iškviesti policijos pareigūnus. Tačiau pareigūnų išvestas G. K. netrukus grįžo gyventi į jo butą. Pats nukentėjusįjį išvaryti bijojo, kadangi G. K. buvo jaunesnio amžiaus, fiziškai stipresnis, be to, buvo pagrasinęs, kad jeigu kam nors pasiskųs, tai draugai atkeršys, jį sumuš. Jam kėlė baimę ir tai, kad nukentėjusysis anksčiau buvo sumušęs kaimyną, sužalojęs moterį, taip pat teistas už nužudymą. 2014 m. kovo 27 d. ryte G. K. išėjo ieškoti butelių, metalo laužo. Grįžo apie 17.30 val. būdamas neblaivus, be to, parsinešė 0,5 litro talpos nugertą degtinės butelį. Jis išgėrė du stikliukus degtinės, o likusią neišgertą dalį suvartojo nukentėjusysis. Vienu metu jis G. K. pasakė, kad šis prišlapino į lovą, todėl neturės kur miegoti, taip pat papriekaištavo ir dėl kito netinkamo G. K. elgesio. Nukentėjusysis po tokių žodžių labai supyko bei jam, sėdinčiam ant lovos, spyrė į pilvą. Tuomet nuo staliuko į dešinę ranką paėmė virtuvinį peilį medine rankena, o kaire ranka pagriebė jam už rūbų ties krūtinės sritimi bei, peilį laikydamas kelių centimetrų atstumu nuo krūtinės, pagrasino užmušti, jeigu pasiskųs. Jis, supykęs („neišlaikė nervai“) pagriebė ant to paties staliuko stovėjusią dinozauro statulėlę ir su ja G. K. trenkė per galvą. Gavęs smūgį nukentėjusysis paleido jo drabužius bei pagrasino, kad jam dabar bus blogai. Norėdamas atimti iš G. K. peilį, griebė nukentėjusiajam už rankos. Prasidėjo grumtynės – jis bandė G. K. dešinę ranką užlaužti už nugaros ir atimti peilį. Nepavykus, norėjo išbėgti į laiptinę kviestis pagalbos, bet nukentėjusysis G. K. jo nepaleido. Besigrumdami abu parkrito ant grindų, kur vartėsi, vienas kitą užguldami, G. K. taip pat jį bandė smaugti. Peilis visą šį laiką buvo nukentėjusiojo rankoje, o jis bandė tą peilį atimti. Vienu momentu ant grindų ties pertvara, skiriančia kambarį nuo virtuvėlės, pamatė kirvį. Pagriebęs šį kirvį į kairę ranką, buka puse smogė 3-4 kartus G. K. per galvą. Po tokių jo veiksmų iš nukentėjusiojo galvos pradėjo bėgti kraujas, G. K. nukrito ant kairiojo šono ir nebejudėjo. Prie nukentėjusiojo galvos gulėjo kruvinas peilis, kurį prieš tai G. K. laikė rankoje. Tuomet jis, paėmęs peilį, nuėjo pas kaimynę iš 151 buto ir pasakė, kad užmušė žmogų, paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Belaukiant policijos kaimynas A. Š. jam pasiūlė nusiplauti kraują nuo rankų. Nuėjęs nusiplovė rankas, taip pat nuplovė peilį, kurį grįžęs padėjo virtuvėlėje ant skalbimo mašinos ties elektros plytele. Kirviu prisimena sudavęs tik 3-4 smūgius. Pripažįsta, kad niekas kitas suduoti smūgius G. K. negalėjo. Gali būti, kad visų savo veiksmų neprisimena, kadangi buvo susijaudinęs, šoko būsenoje, bijojo dėl savo gyvybės ir tik galvojo, kaip apsiginti. Durtinės-pjautinės žaizdos G. K. galėjo atsirasti jiems grumiantis, kai nukentėjusysis puolė peiliu, o jis, gindamasis, norėjo tą peilį atimti. Tyčia peiliu G. K. nesužalojo. Nukentėjusiajam gyvybę atėmė gindamasis.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. S. paaiškino, kad 2014-03-27, grįžus G. K., šiam papriekaištavo, kad nukentėjusysis šlapinasi į lovą, kad kambaryje primėtyta purvinų maišų, kad G. K. garsiai klausosi muzikos, dėl ko jis negali žiūrėti televizoriaus, netgi pavartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis pasiūlė jam nešdintis iš namų. Be to, pagriebė už drabužių ties krūtine, o nuo staliuko paėmė peilį ir jį laikė per keletą centimetrų nuo krūtinės, grasindamas papjauti. Kaltinamasis paaiškino, kad gindamasis jis vieną ar du kartus trenkė G. K. pagriebta dinozauro statulėle, o po to griebė nukentėjusiajam už rankos, bandydamas atimti peilį. Jie susigrūmė. Grumtynės tęsėsi apie 5-6 minutes. Jų metu pagriebė ant grindų gulėjusį kirvį ir 2-3 kartus juo smogė G. K. per galvą. Tuomet nukentėjusiajam iš rankos iškrito peilis, G. K. dar pakėlė galvą ir liko gulėti ant grindų, ant kairiojo šono. Tuomet jis paėmė kirvį, peilį ir nuėjo nusiprausti kraujo. (1 t., b. l. 126-127).

Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis jį žemindavo, grasindavo, vartodavo smurtą. 2014-03-27 G. K. grįžus, su juo apsižodžiavo. Nukentėjusiajam pasakė, kad neturi daugiau patalynės, o lova šlapia. Tai išgirdęs G. K. spyrė jam į pilvą, pradėjo grasinti peiliu, kad papjaus, jeigu kam nors pasakys, jog jo (G. S.) atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Tuomet jam neišlaikė nervai (1 t., b. l. 109-111).

Liudytoja A. S. paaiškino, kad kaltinamasis jos kaimynas, gyvenantis gretimame bute, adresu (duomenys neskelbtini). G. S. apibūdina kaip visiems padedantį, ramų, gero būdo asmenį, tačiau nevengiantį vartoti alkoholinius gėrimus. 2013 metų pabaigoje kaltinamasis į savo kambarį priėmė gyventi G. K., kuris buvo pardavęs savo butą pirmame to paties namo aukšte ir neturėjo kur gyventi, buvo benamis. Šį asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip agresyvų, linkusį vartoti smurtą. G. K. buvo sumušęs asmenį, pas kurį anksčiau gyveno. Apsigyvenus nukentėjusiajam, G. S. pradėjo skųstis, kad G. K. jį muša, atima pinigus (pensiją). Girdėdavo ir kaip kaltinamasis šaukdavo, prašydavo nemušti, kaip G. K. liepdavo išeiti iš buto, palikti butą jam. Nukentėjusysis pastoviai turėdavo peilį, kuriuo grasindavo kaltinamajam. Teko matyti G. S. ir su smurto žymėmis veide. Kelios savaitės iki nagrinėjamo įvykio ji pati buvo iškvietusi policiją, kadangi G. K. mušė kaltinamąjį. Atvykę policijos pareigūnai nukentėjusįjį išsivedė. Girdėjo, kaip išeidamas nukentėjusysis G. K. pasakė, kad G. S. užmuš. Sužinojęs, kad tai ji iškvietė pareigūnus nukentėjusysis grasino ir jai pačiai. Po kokios savaitės G. K. grįžo gyventi į kaltinamojo butą. G. S. bijojo nukentėjusįjį išvaryti. 2014-03-27, apie 17-18 val. išgirdo iš kaltinamojo G. S. buto sklindančius garsus, panašius į mėsos kapojimą. Netrukus atėjęs kaimynas A. Š. pasakė, kad matė kaltinamąjį, kuris buvo kruvinas, o kaimynė I. Ž. pasakė, kad G. S. vėl sumuštas. Nuėjusi pasižiūrėti į kaltinamojo butą, pro praviras duris pamatė ant pilvo gulintį G. K.. Kambario grindys ties nukentėjusiojo galva buvo pritaškytos kraujo, pati galva taip pat buvo kruvina. Prie G. K. dešinio šono buvo pasilenkęs kaltinamasis. Jis dešinėje rankoje laikė peilį juoda rankena, apie 15-20 cm ilgio. Dešinė G. S. ranka judėjo, lyg jis nukentėjusįjį pjaustytų peiliu. Jai sugrįžus į bendrą virtuvę, netrukus atėjo kaimynas G. S. ir pasakė, kad prisidirbo, kad užmušė G. K.. Kaltinamasis peilio neturėjo, ant jo kelnių matėsi kraujo dėmės. Atvykę policijos pareigūnai G. S. sulaikė.

Liudytoja I. Ž. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame šio namo aukšte, priešais esančiame bute, vienas gyveno kaltinamasis G. S.. Su kaimynu puikiai sutardavo. Jį charakterizuoja kaip linkusį išgerti, tačiau ramų, pasiruošusį visiems padėti, draugišką asmenį. Ji su kitomis kaimynėmis taip pat padėdavo G. S., nunešdavo jam valgyti. Prieš kurį laiką pas kaltinamąjį bute apsigyveno G. K.. Šį asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip agresyvų, ūmaus būdo, linkusį vartoti smurtą. Jis savo gyvenamos vietos neturėjo, todėl glausdavosi pas įvairius jų gyvenamo rajono asmenis. Visus, pas kuriuos gyvendavo, G. K. mušdavo, vydavo iš namų. Vartodavo smurtą nukentėjusysis ir G. S. atžvilgiu, taip pat atimdavo iš jo pinigus. Bendrame koridoriuje, šalia 168 kambario, kuriame gyveno kaltinamasis, yra vieta rūkymui. Rūkydama ne kartą girdėjo, kaip G. S. klausia nukentėjusiojo, už ką šis jį muša, ne kartą matė kaltinamąjį su smurto žymėmis veide. Vieną kartą verkdamas G. S. prisipažino, kad netgi bijo eiti namo, nes G. K. jį muša, grasina nužudyti. Ir ji pati, ir kaimynė A. S. dėl tokio nukentėjusiojo elgesio buvo kvietusios policijos pareigūnus. 2014 m. kovo 27 d. apie 17.30 val. norėjo užeiti į 168 butą, tačiau G. S. jos į butą neįsileido. Pro pravertas duris matė kambaryje ant lovos sėdintį G. K.. Kadangi ji pati, taip pat kiti kaimynai buvo nurodę kaltinamajam neleisti G. K. į savo butą, todėl G. S. nenorėjo, kad kaimynai matytų nukentėjusįjį. Padavusi kaltinamajam valgyti, ji grįžo į savo kambarį. Tos pačios dienos 18.30 val. G. S. prasidarius savo buto duris, pamatė, kad jo ranka ir veidas kruvini. Kaltinamasis rankoje laikė peilį. Jis pasakė, kad užmušė G. K.. Paaiškino, jog užmušė su kirviu, nes nukentėjusysis jį puolė su peiliu. Kambaryje gulintį ant pilvo, veidu į grindis, pamatė G. K.. Nukentėjusiojo galva buvo kruvina, jis nejudėjo. Ji iškvietė medikus, policijos pareigūnus. Girdėjo, kaip kaltinamasis aiškino, jog prie to jį privedė G. K., kadangi puolė su peiliu.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), priešais kaltinamojo kambarį. Su šiuo asmeniu sutardavo gerai, jį gali charakterizuoti teigiamai, kaip ramų, paslaugų, darbštų asmenį. Nuo 2013 metų pabaigos G. S. į savo butą priėmė pagyventi benamį G. K.. Kaip jam paaiškino kaltinamasis, priėmė todėl, kad pagailo nukentėjusiojo, kuris, neturėdamas kur gyventi, šalo lauke. G. K. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį triukšmauti, vartoti smurtą, agresyvų, labai įžūlų asmenį. Nukentėjusysis praktiškai kiekvieną dieną vartodavo alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus, tapdavo neprognozuojamas, agresyvus, grasindavo kaimynui, kad jį papjaus. G. K. su kaltinamuoju nesiskaitė, jį nuolat mušdavo – ne kartą ant G. S. veido matė smurto žymes. 2014 m. kovo 27 d., apie 18.15 val., eidamas bendrabučio koridoriumi link savo buto, pamatė G. S.. Jo veidas ir rankos buvo kruvini. Paklausus kas atsitiko, kaltinamasis atsakė, kad pasakys vėliau ir nuėjo į bendro naudojimosi dušą. Po kokių 5 minučių G. S. užėjo pas jį į butą. Jis atrodė labai susijaudinęs, rankos drebėjo. Kaltinamasis pasakė, kad atėjo atsisveikinti, kad ilgą laiką jo nematys, paaiškino, jog G. K. bute jį puolė su peiliu, todėl nukentėjusiajam keletą kartų sudavė kirviu, pasakė „padėjau G. į vietą“.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad kurį laiką gyveno adresu (duomenys neskelbtini) kartu su A. S.. Kaltinamąjį pažinojo. Jį gali apibūdinti kaip mėgstantį vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau ramų, nekonfliktišką asmenį. Maždaug nuo 2013 m. gruodžio mėnesio G. S. į savo butą priėmė gyventi neturintį pastovios gyvenamos vietos G. K.. Iš G. S. ne kartą girdėjo, kad nukentėjusysis muša kaimyną G. S.. Dėl pavartoto smurto prieš kaltinamąjį kaimynai yra kvietę ir policijos pareigūnus. 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, vakare, apie 18-19 val., į butą įbėgusi A. S. pasakė, kad G. S. pjausto nukentėjusįjį, kad kaltinamojo rankoje matė peilį, o G. K. guli ant grindų ir nejuda.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje. 2014-03-09 gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) namą, kur iš vieno buto reikia išvesti asmenį, buto savininko reikalavimu atsisakantį apleisti nurodytą butą (išeiti). Nuvykus nurodytu adresu, bute rado šeimininką – garbaus amžiaus asmenį ir kitą vyriškį. Tas vyresnis asmuo prašė, kad išvestume kitą asmenį iš buto, kadangi šis atsisako išeiti. Bute buvusi kaimynė taip pat paaiškino, kad tas asmuo, muša buto savininką, atiminėja iš jo pinigus, kad tame bute gyvena ir iš jo neišsikelia. Jie patikrino nepageidaujamo asmens dokumentus ir jį išsivedė iš buto.

Liudytojas E. Ž. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir V. B..

Liudytojai R. B. ir D. M. paaiškino, kad 2014 m. kovo 27 d., apie 18.40 val., dirbdami Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nužudytas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu, prie 168 buto durų sutiko neblaivų vyriškį, kaip vėliau nustatė, kaltinamąjį G. S., kurio veidas ir dešinė ausis buvo aptaškyti krauju ir kuris prisipažino, kad nužudė kitą asmenį, kadangi tas asmuo jį puolė. 168 bute ant grindų, veidu į grindis, gulėjo vyriškos lyties lavonas. Šio asmens galva buvo kruvina, matėsi kirstinės žaizdos. G. S. jiems paaiškino, kad prieš kurį laiką į butą priėmė gyventi asocialų asmenį – G. K.. Tarp jo ir nukentėjusiojo dažnai vykdavo nesutarimai, konfliktai, kurių iniciatorius būdavo nužudytasis G. K.. Kaip paaiškino kaltinamasis, 2014 m. kovo 27 d. vakare G. K. griebė peilį, todėl jis keturis kartus kirviu smogė nukentėjusiajam per galvą. Jiems prisistatė ir kaimynė I. Ž., kuri paaiškino, jog nukentėjusysis dažnai mušdavo G. S., grasindavo jam peiliu, atimdavo kaltinamojo gaunamą pensiją. Kiti to paties namo gyventojai taip pat patvirtino, kad nužudytasis skriausdavo kaltinamąjį, jį mušdavo.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad dirba VšĮ Kauno m. Greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoju. 2014 m. kovo 27 d. 18.34 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) name nužudytas žmogus. Nuvykęs nurodytu adresu, 168 bute rado ant grindų gulintį vyriškos lyties asmens lavoną su kirstinėmis žaizdomis galvoje. Policijos pareigūnai buvo sulaikę nužudymu įtariamą asmenį. Girdėjo, kaip šis asmuo sakė, kad nukentėjusysis iš jo atimdavo pinigus, maisto produktus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. b. l. 9-30) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) rastas G. K. lavonas su daugybiniais sužalojimais galvoje, kakle. Bute rasta daugybinės rudos spalvos, panašios į kraujo, dėmės. Prie durų, kairėje pusėje, kampe rastas kirvis, o prieškambaryje, ant viryklės – peilis. Tiek ant kirvio, tiek ant peilio matyti raudonos spalvos, panašios į kraujo, dėmės.

Dinozauro statulėlė, kuria kaltimasis tvirtina sudavęs G. K. per galvą yra 48 cm (nuo galvos iki uodegos) ilgio ir 45 cm aukščio, plastikinė (1 t., b. l. 128-129).

Atlikus G. K. lavono teismo medicinos tyrimą nustatyta, kad G. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvoje, nosies kaulų lūžimais, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinio momenkaulio skeveldriniais lūžimais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu po ir virš kietojo dangalo, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius 1-3 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2014-03-27 20.40 val.). Lavono kraujyje rasta 3,16, o šlapime 3,79 promilės alkoholio. G. K. kūne rasti šie sužalojimai: daugybinės muštinės žaizdos galvoje, nosies kaulų lūžimas, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinio momenkaulio skeveldriniai lūžimai, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, kraujo išsiliejimas po ir virš kietojo dangalo, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius, kurie padaryti kietu buku daiktu (tikėtina vienu), kuo galėjo būti kirvio pentis ne mažiau kaip 37 trauminiais poveikiais, 2 val. bėgyje iki mirties; taip pat rastos penkios durtinės-pjautinės paviršinės kaklo, kairio raktikaulio srities ir dešinės plaštakos žaizdos, kurios galėjo būti padarytos peiliu ne mažiau 5 trauminiais poveikiais; šios durtinės pjautinės žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo, jos padarytos tuo pat metu kaip mirtį sukėlę sužalojimai. Tikėtina, kad po patirtų daugybinių smūgių į galvą G. K. turėjo prarasti sąmonę ir valingų veiksmų atlikti negalėjo. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse; smūgiai į pakaušio ir momens užpakalinę dalį galėjo būti padaryti G. K. gulint ant priekinio kūno paviršiaus. Žaizdos galvoje galėjo būti padarytos įvairiomis penties vietomis: briauna, kampu, visa plokštuma (1 t. b. l. 44-50, 51-52).

Specialistas Dainius Tumėnas patvirtino, kad G. K. į galvą buvo suduoti 37 smūgiai kirvio pentimi. Šie smūgiai buvo suduoti iš įvairių pusių. Didžioji dalis sužalojimų padaryti užpakaliniame paviršiuje. Tikėtina, kad sužalojimai, kurie nustatyti užpakaliniame paviršiuje buvo suduoti nukentėjusiajam gulint kniūbsčiam, kadangi žmogui stovint tokių sužalojimų negalima padaryti. Tokiu atveju sužalojimai būtų užfiksuoti viršutinėje galvos dalyje, o ne pakaušyje. Negalėjo būti, kad visus smūgius kirviu G. S. sudavė esant jam susikibus su nukentėjusiuoju. Padaryti sužalojimai nebūdingi bandant kaltinamajam išsprūsti iš puolančio G. K. gniaužtų, kadangi kirvis yra su kotu ir artimoje kovoje juo negali užsimoti, tai yra suduoti stipraus smūgio. Sužalojimai peiliu yra paviršiniai, todėl specialistas neatmeta galimybės, kad jie galėjo atsirasti ir grumtynių metu, G. K. laikant peilį, o kaltinamajam bandant jį atimti – išskyrus sužalojimą plaštakos nugariniame paviršiuje.

Atlikus DNR tyrimą nustatyta (1 t. b. l. 58-59), kad ant kirvio, peilio geležtės, pagalvės užvalkalo, marškinių, G. S. sportinio švarko, kelnių rastas žmogaus kraujas; ant peilio rankenos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Ant kirvio galvos, peilio rankenos gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kirvio koto gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su G. K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Ant G. S. sportinio švarko gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su kaltinamojo DNR profiliu su 99,9999999999999998% tikimybe. Ant peilio geležtės, pagalvės užvalkalo, marškinių gautas ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai priklauso G. S. bei G. K.. Ant G. S. kelnių pėdsakų, tinkamų DNR identifikavimui, nerasta. Ant odinio diržo sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta.

Iš Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK Girstupio PN viršininko pranešimo (1 t. b. l. 85) matyti, kad 2014 m. kovo 9 d. užregistruotas A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), telefoninis pranešimas, kuriuo prašoma išvaryti iš jos kaimynų nepageidaujamą svečią. Į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai E. Ž. ir V. B. pranešė, kad svečias – tai G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) buvo išlydėtas.

2014 m. kovo 28 d. atlikus G. S. kūno teismo medicininį tyrimą nustatyta (1 t. b. l. 131), kad kaltinamajam nustatyti du nubrozdinimai kaktos dešinėje, randas po odos pažeidimo kaktos kairėje, dvi kraujosruvos kairiame žande, kraujosruva kaklo priekyje kairėje. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu (-ais); kraujosruvos padarytos buku daiktu (-ais). Kaktos kairėje esančio rando po odos pažeidimo vaizdas neleidžia nustatyti kokiu daiktu (-ais) jis galėjo būti padarytas. Nubrozdinimai kaktos dešinėje galėjo būti padaryti prieš daugiau nei dvi paras, kraujosruvos – keleto dienų laikotarpiu, randas odos pažeidimo kaktos kairėje – prieš daugiau nei keletą dienų iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis (ar daugiau) kontaktais: vienas į kaktos dešinę pusę, padarant du nubrozdinimus; vienas – į kaktos kairę pusę, padarant odos pažeidimą; vienas į veido-kaklo kairę pusę, padarant dvi kraujosruvas kairiame žande, vieną kraujosruvą kaklo kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kitur kūno sužalojimų nėra.

Specialistas G. A. Chaker paaiškino, kad dvi kraujosruvos kairiajame žande, taip pat kraujosruva kaklo priekyje kairėje galėjo būti padarytos keleto dienų laikotarpyje skaičiuojant nuo apžiūros (2014-03-28), tai yra galėjo būti padarytos ir 2014 m. kovo 27 d. Šios kraujosruvos, sprendžiant pagal jų dydį ir vietą, galėjo atsirasti aplinkybėmis, kurias nurodė kaltinamasis, tai yra jį smaugiant. Kiti tyrimo metu kaltinamajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti 2014-03-27.

Iš G. S. atlikto testo alkoholiui protokolo (1 t. b. l. 145) matyti, kad 2014 m. kovo 27 d. 22.42 val. kaltinamajam nustatytas 0,89 promilės girtumas.

Atlikus kaltinamajam G. S. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad kaltinamasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu nebuvo emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos kontroliuoti, tuo metu jis nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas visiškai netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu G. S. nebuvo fiziologinio efekto būsenoje (2 t., b. l. 103-106). Tyrimo metu kaltinamasis ekspertams paaiškino, jog G. K. buvo ne kartą jį sumušęs, apvogęs. 2014 m. kovo 27 d. tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko eilinis konfliktas, jie susigrūmė, kadangi G. K. užpuolė kaltinamąjį su peiliu. Besigrumiant G. S. po ranka pasitaikė kirvis, kuriuo ir smūgiavo eilę kartų nukentėjusiajam.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį. Šio straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kaltinamasis G. S. iš esmės neneigdamas, kad G. K. mirė dėl jo suduotų smūgių kirviu, tuo pačiu tvirtina, kad sudavė tik 3-4 kartus, taip pat nurodo, jog minėtus smūgius atliko gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingų, smurtinio pobūdžio veiksmų. Kad G. K. mirė nuo kaltinamojo pavartoto smurto, G. S. iš karto po įvykio pripažino liudytojams A. S., I. Ž., A. Š.. Be to, liudytoja I. Ž. patvirtino, kad prieš randant nukentėjusiojo lavoną ji G. S. bute matė tik kaltinamąjį ir nukentėjusįjį G. K.. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šioje byloje nėra nei vieno įvykį tiesiogiai mačiusio nešališko asmens, o susidaryti vaizdą apie įvykio aplinkybes galima tik iš paties kaltinamojo parodymų. Tokiu atveju teismo medicinos specialisto išvados, jo paaiškinimai dėl nukentėjusiojo mirties priežasties ir aplinkybių yra itin svarbus įrodymų šaltinis. Be to, kaltinamojo parodymus, specialisto išvadas, kolegija vertina lyginant ir su kitais surinktais ir ištirtais duomenimis – liudytojų parodymais ir kt.

Kaip matyti iš specialisto D. Tumėno išvadų ir jo paaiškinimo teisme, G. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvoje, nosies kaulų lūžimais, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinio momenkaulio skeveldriniais lūžimais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu po ir virš kietojo dangalo, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius. Iš tos pačios išvados matyti ir tai, kad visi sužalojimai padaryti vienu metu, dviejų valandų bėgyje iki mirties. Tikėtina, kad po patirtų smūgių G. K. turėjo prarasti sąmonę ir valingų veiksmų atlikti negalėjo. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 37 trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kirvio pentis (briauna, kampas ar visa plokštuma). Taip pat rastos ir penkios durtinės-pjautinės paviršinės kaklo, kairio raktikaulio srities ir dešinės plaštakos žaizdos, kurios galėjo būti padarytos peiliu ne mažiau 5 trauminiais poveikiais. G. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2014 m. kovo 27 d. apie 18.30 val., vartojant alkoholį, jis G. K. pasakė, kad šis prišlapino į lovą, patalynė šlapia, todėl neturės kur miegoti, taip pat, vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo priekaištauti ir dėl kitų netinkamų nukentėjusiojo veiksmų. Po tokių žodžių ir priekaištų G. K. labai supyko, spyrė jam į pilvą bei paėmęs peilį ir jį laikydamas kelių centimetrų atstumu nuo krūtinės pagrasino užmušti, jeigu G. S. kam nors pasiskųs. Kaltinamajam, kaip jis teigia, „neišlaikė nervai“ ir jis, pagriebęs dinozauro statulėlę, su ja smogė G. K. per galvą. Gavęs smūgį nukentėjusysis pagrasino kaltinamajam, kad dabar jam bus blogai. Tuomet jie abu susigrūmė. Tą patį kaltinamasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą. Iš tokių kaltinamojo parodymų matyti, kad pirmasis fizinį smurtą pavartojo G. K., o supykęs dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, G. S. smogė atgal. Kad G. K. buvo agresyvus, vartodavo kaltinamojo atžvilgiu fizinį smurtą, patvirtino ir G. S. kaimynai. Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad pirmasis fizinį smurtą tikrai pradėjo naudoti G. K.. Tačiau, kaip galima suprasti iš G. S. parodymų, įspyręs jam į pilvą ir pagrasinęs peiliu kaltinamajam, G. K. daugiau smurto vartoti neketino. Tokią išvadą leidžia daryti kaltinamojo nurodyti G. K. pasakyti žodžiai, kad jeigu G. S. dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų kam nors pasiskųs, tai jam bus blogai. Taigi, nors ir nustatyta, kad G. K. pavojingai kėsinosi į kaltinamojo sveikatą, pavartojo jo atžvilgiu smurtą, grasinimus, tačiau toks jo kėsinimasis tuo ir pasibaigė ir aiškiai nebebuvo reikalo gintis. Tuo tarpu kaltinamasis, reaguodamas į prieš jį naudotą smurtą, pagriebęs statulėlę, trenkė ja nukentėjusiajam per galvą. Kolegijos nuomone, tokius kaltinamojo veiksmus lėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo G. K., bet pyktis (kaip nurodo kaltinamasis, „neatlaikė nervai“) dėl jo netinkamo, smurtinio, elgesio, pasireiškusio nebe pirmą kartą. Ir kaip matyti iš kaltinamojo G. S. parodymų, po tokio jo smūgio dinozauro statulėle G. K. pagrasino, kad dabar jam bus blogai, prasidėjo grumtynės, kurių metu kaltinamasis bandė atimti iš nukentėjusiojo peilį, o pamatęs ant grindų kirvį, juo smogė keletą kartų G. K. per galvą. Taigi iš viso to galima daryti išvadą, kad tarp G. S. ir nukentėjusiojo G. K. kilo buitinis konfliktas, peraugęs į muštynes, kurių metu smurtą naudojo tiek vienas, tiek ir kitas konflikto dalyvis. Kad kaltinamasis G. S. smurtą pavartojo ne gindamasis, patvirtina ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Iš viso kirvio pentimi G. K. buvo suduota net 37 smūgiai į galvos sritį. Nors pats kaltinamasis tvirtina sudavęs kirviu tik tris-keturis kartus, tačiau pagrindo netikėti specialisto išvada kolegija neturi. Sužalojimai specialisto aprašyti, be to detaliai pavaizduoti (1 t., b. l. 50) G. K. kaukolės scheminiuose atvaizduose (piešiniuose). Kad sužalojimai galvoje buvo daugybiniai, o ne 3-4, kaip tvirtina kaltinamasis, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėjus G. K. lavoną duomenys. Toks smūgių kiekis (tokie veiksmai) nebūdingas asmeniui kuris tik ginasi nuo agresyvių kito asmens veiksmų. Tuo pačiu ir visiškai nereikalingas, kadangi jau po kelių tokių smūgių į galvą G. K. turėjo prarasti sąmonę. Juolab, kad pačiam kaltinamajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruvos ant kaklo, atsiradusios (remiantis G. S. parodymais) G. K. grumtynių metu smaugiant kaltinamąjį. Kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra nebūdingi bandant kaltinamajam išsprūsti iš puolančio ir laikančio G. K. gniaužtų, nurodė ir specialistas D. Tumėnas. Jis paaiškino, jog kirvis yra su kotu ir artimoje kovoje juo negali užsimoti, tai yra suduoti stipraus smūgio. Kolegija tokia specialisto išvada neturi pagrindo abejoti. Neįtikėtina, kad kaltinamasis G. S. (kaip teigia jis pats), grumdamasis su nukentėjusiuoju, be to viena ranka laikydamas G. K. ranką (kurioje buvo peilis), būtų galėjęs kita ranka pagriebti ant grindų rastą kirvį ir koncentruotai juo suduoti tik į galvos sritį (ir dar 37 kartus). Tokiu atveju (dvejiems asmenims grumiantis ir vartantis ant grindų) smūgiai kirviu nukentėjusiajam neabejotinai būtų tekę ir į kitas kūno vietas. Tuo tarpu specialistas sužalojimų kitose G. K. kūno vietose neužfiksavo. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados, didžioji dalis smūgių užfiksuoti G. K. užpakaliniame galvos paviršiuje, ir jie padaryti nukentėjusiajam gulint ant priekinio kūno paviršiaus ar esant kniūbsčiam, o ne grumiantis su kaltinamuoju. Dar daugiau, nukentėjusiajam buvo padarytos ir penkios durtinės-pjautinės paviršinės kaklo, kairio raktikaulio srities ir dešinės plaštakos žaizdos. Nors G. S. ir tvirtina, kad ir šiuos sužalojimus padarė tik gindamasis nuo agresyvių, smurtinių nukentėjusiojo G. K. veiksmų, tačiau ir tokius jo parodymus paneigia byloje ištirti įrodymai. Liudytoja A. S. nurodė, kad ji, atidariusi G. S. buto duris, matė būtent kaltinamojo rankoje peilį, o šio ranka judėjo, lyg pjaustytų („mėsinėtų“) gulintį G. K.. Specialistas D. Tumėnas irgi nurodė, kad bent viena iš durtinių-pjautinių žaizdų, padarytų peiliu, negalėjo būti padaryta G. S. ginantis nuo nukentėjusiojo. Iš ištirtų ir aptartų įrodymų akivaizdu, kad G. K. mirė nuo smūgių į galvą, o sužalojimai yra kaltinamojo G. S. smurtinių veiksmų, atliktų įvykio vietoje rastu kirviu, pasekmė.

Taigi, kaip jau minėta, esant tokiai nustatytai įvykio eigai, daryti išvadą, kad smurtinius veiksmus, kuriais buvo atimta nukentėjusiojo gyvybė, G. S. atliko esant būtinosios ginties sąlygoms negalima. Be abejonės, G. K. dėl anksčiau pavartoto smurto kaltinamojo atžvilgiu, dėl ankstesnių grasinimų, dėl savo agresyvaus, įžūlaus būdo gali būti vertinamas kaip pavojingas, tačiau ir ši aplinkybė nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2011, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-7-326/2013 ir kt.). O nesant būtinosios ginties negalimas ir jos viršijimas. Kolegijos nuomone, tokius smurtinius G. S. veiksmus nulėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet kilęs konfliktas ir pyktis dėl ilgalaikio G. K. netinkamo (smurtinio, žeminančio orumą) elgesio su pačiu kaltinamuoju. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant specifinei konfliktinei situacijai – muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-2012, 2K-275/2013 ir kt.). Kartu kolegija konstatuoja, kad suduodamas tiek smūgių kirviu nukentėjusiajam G. K., nuteistasis suvokė, kad tokiais veiksmais kelia grėsmę nukentėjusiojo gyvybei, numatė, jog smūgiuodamas kirviu į galvą, gali atimti G. K. gyvybę ir to norėjo (kaip po įvykio pasakė kaimynams „padėjau į vietą“ G. K.), tai yra jis veikė tiesiogine tyčia.

Nužudymas itin žiauriai (BK str. 2 d. 6 p) yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011 ir kt.). G. S. per trumpą laiką panaudodamas įrankį – kirvį, sudavė nukentėjusiajam net trisdešimt septynis kartus. Ir visi smūgiai buvo nukreipti į tą pačią, gyvybiškai svarbią, kūno dalį – galvą. Dėl tokių G. S. veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytos daugybinės muštinės žaizdos galvoje, nosies kaulų, pakauškaulio, dešinio smilkinkaulio ir dešinio momenkaulio lūžimai, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas. Tokį smurto pobūdį kolegija vertina kaip itin agresyvų, itin žiaurų ir pavojingą. Neabejotina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų žiaurumą. Ekspertai, ištyrę psichinę G. S. sveikatą, konstatavo, jog jis nusikalstamos veikos metu savo veiksmus suvokė ir galėjo vertinti. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad G. K. nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio itin žiauriai turinį. G. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinimo pašalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi G. S. užfiksuotas tik lengvas girtumo laipsnis (0,89 prom.), nėra duomenų, kad toks neblaivumo laipsnis būtų turėjęs įtakos kaltinamojo veiksmams, tai neigia ir pats G. S.. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką išprovokavo neteisėtas G. K. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6p). Kaltinamasis G. S. yra pensininkas, 67 metų amžiaus, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 144), kaimynų charakterizuojamas teigiamai, kaip draugiškas, darbštus, paslaugus, ramaus būdo žmogus, tačiau nevengiantis vartoti alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta šiame nuosprendyje, taip pat galima daryti išvadą, jog G. S. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, paveiktas agresyvaus, smurtinio, tiek nusikaltimo padarymo dieną, tiek ir anksčiau, nukentėjusiojo elgesio.

Teismui belieka visa tai įvertinus paskirti teisingas bausmes. Bausmė paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Kaip minėta, teismo išvada turi priimta įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju kaltinamasis yra sulaukęs 67 metų, tačiau nėra teistas, baustas, kaimynų charakterizuojamas iš esmės teigiamai, o tokią veiką padarė atsitiktinai, išprovokuotas pasikartojančio neteisėto smurtinio, žeminančio orumą nukentėjusiojo G. K. elgesio.

Visuma šių aplinkybių, kolegijos nuomone, mažina kaltininko asmenybės pavojingumą iš esmės ir leidžia daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, vadovaujantis bausmės paskirtimi, už šio nusikaltimo padarymą G. S. trumpesnis laisvės atėmimo bausmės laikas, negu numatytas straipsnio sankcijoje – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimas (BK 54 str. 3 d.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ikiteismini o tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu G. S., kurias sudaro 395,85 Eur (2 t., b. l. 72). Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė iš nuteistojo išieškoti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Svarbu pažymėti, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje akcentuojama į tai, kad teismas svarstydamas klausimą dėl procesų išlaidų priteisimo nuteistajam, turi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, nes asmuo neturintis pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą. G. S. yra pensininkas, turto jis neturi, be to, yra suimtas, todėl išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. 1 d., įskaityti laikotarpį nuo 2014-03-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, G. K. batus su aulais, žalios spalvos kelnes, puskojines, glaudes, marškinius, G. S. kelnes su galimai kraujo dėmėmis, įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: kirvį, peilį, tris stiklainius su kvapų pavyzdžiais, pagalvės užvalkalą, suplėšytus marškinėlius, piniginę, dėžutę nuo pudros su veidrodėliu, dėžutę su trimis cigaretėmis, dinozauro statulėlę, voką su G. S. seilių pavyzdžiais, popierinį dėklą su kompaktine plokštele „CD-R“ su įvykio vietos nuotraukomis, dėklą su kompaktine plokštele su G. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Buto durų raktą, pinigus sumoje 2,13 Lt, diržą su sagtimi, sportinio kostiumo dalį – grąžinti nuteistajam.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Gytis VečerskasDaiva Jankauskienė