Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1547-720/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-02
Bylos Nr.
e1-1547-720/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05372-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1547-720/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05372-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokuroro Ramučio Mickaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, užsiimanti individualia veikla, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1. 2018 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį – 15 MGL dydžio, tai yra 564,90 eurų, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 10 MGL, tai yra 376,60 eurų dydžio bauda;

2. 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 124,00 eurus iki 2019 m. kovo 1 d. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 124,00 eurus iki 2019 m. kovo 1 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, skirtą bausmę subendrinus su 2018 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 10 MGL, tai yra 376,60 eurų, bauda, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 124,00 eurus iki 2019 m. kovo 1 d. ir 10 MGL, tai yra 376,60 eurų, bauda, 2019 m. liepos 25 d. išregistruota iš probacijos tarnybos registro atlikus laisvės apribojimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji I. K. 2022 m. vasario 6 d., apie 12.10 val., radusi internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbimą apie dovanojamus 5 mėnesių neveislinius šunis, telefonu susisiekė su E. N. ir susitarė dėl vienos kalytės įsigijimo, tą pačią dieną apie 13.05 val. E. N. adresu (duomenys neskelbtini), perdavė jai neveislinę kalytę, po ko ji (I. K.) tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą veislinę „(duomenys neskelbtini) veislės kalytę už 305,00 eurų sumą, 2022 m. vasario 7 d., apie 10.00 val., telefonu su nukentėjusiąja E. M. susitarusi dėl šuns pardavimo, tą pačią dieną, apie 12.12 val., (duomenys neskelbtini), pardavė neveislinį šunį E. M. už 320,00 eurų, iš anksto žinodama, kad pirkėjai nepateiks gyvūno pirkimo dokumentų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajai E. M. 320,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji I. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji sutinka su visomis pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis. Suvokia, kad pasiėmusi dovanotą kalytę ją norėjo parduoti kaip turinčią veislę, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) veislės šunį. Melagingai suteikė duomenis apie šunį, jo kilmę ir pardavusi gavo 320,00 eurų. Gautus pinigus ji panaudojo savo šeimos reikmėms. Suvokia ir supranta, kad tokiu būdu žmogų apgavo. Žada padarytą žalą atlyginti. Savo kaltę pripažįsta, pasižada ateityje tokiu būdu pinigų neužsidirbinėti (b. l. 105–106).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 7 d. ryte, tikslaus laiko neatsimena, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie už 305,00 eurus parduodamą (duomenys neskelbtini) veislės kalytę. Susidomėjusi skelbimu 2022 m. vasario 7 d., apie 10.00 val., ji paskambino į skelbime nurodytą judriojo ryšio telefono abonentą (duomenys neskelbtini), kur atsiliepusi moteris nurodė, jog šuniuką parduoda, nes vaikai šiuo nepasidalina bei neturi kada jo vedžioti. Taip pat ši nurodė, jog kalytė yra veislinė ir turi tai patvirtinančius dokumentus bei yra skiepyta. Jai sutikus pirkti, pardavėja nurodė, kad šuniuku domisi ir daugiau pirkėjų, todėl ji pasiūlė sumokėti daugiau, tuomet pardavėja sutiko ir nurodė, jog tuomet turės kuo greičiau pasiimti šuniuką. Tuomet ji su sutuoktiniu ir vaikais nuvyko pas pardavėją, gyv. (duomenys neskelbtini). Jiems pranešus, jog atvyko, atėjo apie 40 metų amžiaus, 160 cm ūgio ir liekno kūno sudėjimo moteris ir atnešė jiems šuniuką, kuris atrodė kitaip, nei buvo skelbime. Pardavėja dar jai pasakė, jog šuniuką pirkusi iš veislyno (duomenys neskelbtini). Taip pat moteris nurodė, jog dabar negali paduoti dokumentų, nes užstrigo spausdintuvas, todėl negali pateikti ir pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau pasižadėjo viską atsiųsti el. paštu. Ji pardavėjai sumokėjo 320,00 eurų ir pasiėmusi šuniuką sugrįžo namo. Nesulaukusi el. paštu iš pardavėjos minėtų duomenų, 2022 m. vasario 8 d., apie 13.30 val., ji paskambino pardavėjai, tačiau šios telefonas buvo išjungtas, todėl suprato, jog buvo apgauta ir dokumentų negaus. 2022 m. vasario 8 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini) pamatė skelbimą apie dovanojamus šuniukus (duomenys neskelbtini), kur buvo įdėta jos nusipirkto šuniuko nuotrauka, todėl ji paskambino į tame skelbime nurodytą judriojo ryšio telefono abonentą (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepusi moteris patikino, jog jos turimą kalytę ši padovanojo moteriai, gyv. (duomenys neskelbtini). Toliau kalbantis su moterimi sužinojo, jog moteris, kuriai pastaroji padovanojo šuniuką, buvo tokių pat bruožų, kaip moteris, iš kurios ji nusipirko šuniuką. Po šio pokalbio įsitikino, kad jai buvo parduota ne (duomenys neskelbtini) veislės kalytė, o paprasta mišrūnė. Tuo jai padaryta 320,00 eurų turtinė žala (b. l. 63–66).

Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2022 m. vasario 6 d, apie 11.40 val., ji internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie dovanojamus penkis trijų mėnesių šuniukus (neveislinius). Apie 12.10 val. iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi moteris pasiteiravo apie juodos spalvos kalytę ir paprašė šią atvežti, nes trys jos vaikai labai šio nori. Ji važiuodama savo reikalais nuvežė tai moteriai šuniuką adresu (duomenys neskelbtini). Moteris buvo apie 160 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo. Iš pažiūros apie 40 metų amžiaus. Plaukai juodos spalvos surišti į kasą. Kadangi moteriai šuniukas tiko, todėl pastarajai šį atidavė, dar nurodydama, jeigu nepatiks, tai galės šį grąžinti. Ji moteriai nurodė, jog šuniukas yra neskiepytas ir neregistruotas. 2022 m. vasario 10 d., apie 20.06 val., jai paskambinusi moteris iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) klausė, ar ji buvo patalpinusi skelbimą apie dovanojamus šuniukus. Jai atsakius, kad taip, paaiškino, jog iš mažo ūgio moteris nusipirko jos dovanotą šuniuką, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) veislės. Taip pat ji nurodė, jog tą šuniuką gali priimti atgal, jeigu nenori. Moteris atsakė, jog šuniuką pasiliks (b. l. 63–66).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad E. M. atpažino iš nuotraukų I. K. kaip asmenį, iš kurios ji už 320,00 eurų nusipirko šuniuką (b. l. 23–31).

Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad E. M. elektroniniu paštu pateiktas vaizdo ir garso įrašu nustatytas nukentėjusiosios ir pardavėjos pokalbis apie parduodamą kalytę (b. l. 72–74).

UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamos „(duomenys neskelbtini) veislės kalytės buvo įdėtas iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77–79).

Tarnybiniame pranešimu nurodyta, kad atlikus judriojo ryšio telefonų abonentų Nr(duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių pokalbių išklotinių su SMS ir celėmis nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d., imtinai analizę nustatyta, kad judriojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. dažniausiai jungėsi prie UAB (duomenys neskelbtini) operatoriaus celės bokšto Nr(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Su abonentiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 15 d. 18.08 val. iki 18.42 val., jungėsi prie UAB (duomenys neskelbtini) operatoriaus celės bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei celės Nr. (duomenys neskelbtini) esančios adresu (duomenys neskelbtini). Su abonentiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 6 d. 12.17 val. iki 13.05 val., jungėsi prie UAB (duomenys neskelbtini) operatoriaus celės bokšto Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei celės Nr. (duomenys neskelbtini) esančios adresu (duomenys neskelbtini). Abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. dažniausiai jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus celės bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei celės Nr(duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Su abonentiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 d. 10.09 val. iki 2022 m. vasario 8 d., 13.34 val., jungėsi prie UAB (duomenys neskelbtini)“ operatoriaus celės bokšto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 97–98).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad I. K. užimtumo tarnyboje pateikė kaip savo kontaktinį judriojo ryšio telefono abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo paskambinta E. N., padovanojusiai I. K. šuniuką (b. l. 99–100).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamosios I. K. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji I. K. 2022 m. vasario 6 d., apie 12.10 val., radusi internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbimą apie dovanojamus 5 mėnesių neveislinius šunis, telefonu susisiekė su E. N. ir susitarė dėl vienos kalytės įsigijimo, tą pačią dieną apie 13.05 val. E. N., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini) perdavė jai neveislinę kalytę, po ko ji (I. K.) tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą veislinę (duomenys neskelbtini) veislės kalytę už 305 eurų sumą, 2022 m. vasario 7 d., apie 10.00 val., telefonu su nukentėjusiąja E. M. susitarusi dėl šunio pardavimo, tą pačią dieną, apie 12.12 val., (duomenys neskelbtini), pardavė neveislinį šunį E. M. už 320,00 eurų, iš anksto žinodama, kad pirkėjai nepateiks gyvūno pirkimo dokumentų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajai E. M. 320 eurų turtinę žalą.

Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, I. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji I. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Skirdamas kaltinamajai I. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji teista, bausta administracine tvarka, pakaltinama, vykdo individualią veiklą, į tai, kad nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajai už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių, šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju kaltinamosios I. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamoji teista, bausta administracine tvarka, tačiau yra darbingo amžiaus, turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, užsiima individualia veikla, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti kaltinamajai taikant maksimalų vienerių metų arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys. Kiti procesiniai klausimai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinė ieškovė E. M. pareikė 320,00 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuris yra pilnai atlygintas (b. l. 39, 43–44, 157–165).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad civilinė ieškovė E. M. 320,00 eurų turtinę žalą patyrė dėl tyčinių kaltinamosios kaltų veiksmų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji I. K. savanoriškai atlygino civilinei ieškovei visą patirtą žalą. tsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala visiškai atlyginta, civilinės ieškovės E. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turėjęs reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su telefono Nr. išklotinėmis (b. l. 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, I. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu I. K. paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Civilinės ieškovės E. M. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę plokštelę su telefono Nr. išklotinėmis (b. l. 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

I. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė