Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.6.1; 3.2.6.11.

2023 m. lapkričio 13 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei K. V. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo V. V., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad jis nėra V. V., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, panaikinti V. V. gimimo įraše duomenis apie tėvą M. V., priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovui su atsakove kartu negyvenant nuo 2022 m. pradžios, (duomenys neskelbtini). gimė dukra V. Kadangi dukra gimė šalims būnant santuokoje, todėl gimimo liudijime vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas, kuris nėra biologinis dukros V. tėvas, todėl prašo teismo nuginčyti tėvystę ir panaikinti gimimo įrašo duomenis apie tėvą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Atsakovė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su ieškovu kartu negyvena nuo 2022 metų pradžios. Ji (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą V., kurios biologinis tėvas yra V. V.. R. V. gimimą išduotame gimimo liudijime tėvas nurodytas M. V., nes vaikas gimė santuokoje. Kadangi ieškovas nėra biologinis dukros V. tėvas, prašo teismo nuginčyti tėvystę.

Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su K. V. kartu gyvena nuo 2022 metų ir jis yra biologinis dukros V. V. tėvas, tačiau atsakovė buvo nenutraukusi santuokos su M. V., todėl jo neįrašė mergaitės tėvu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovas nurodė, kad ieškinys pateiktas nepilnametės V. V. interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat, vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. V. V. pripažįstant tėvystę, tikslinga pripažinti jog M. V. nėra V. V. biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. tėvu įrašytas M. V.. Civilinės metrikacijos skyrius šį įrašą įrašė vadovaudamasis CK 3.140 straipsniu, kuris reglamentuoja vaikų gimimo įrašų sudarymą, kai vaikai gimsta santuokoje. Šalys patvirtino, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2022 m. pradžios, kad V. V. biologinis tėvas yra V. V., kuris ją augina ir išlaiko. Byloje esantys duomenys duoda pagrindo manyti, kad M. V. negali būti V. V. tėvu, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (CK 3.155 straipsnis, 3.192 straipsnis). Sutinkamai su CK 3.150 straipsniu, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, paaiškinimus, rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad M. V. nėra V. V. biologinis tėvas bei pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl M. V. įrašymo V. V. tėvu (CK 3.149 – 3.150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui. Ieškovas prašė priteisti 510 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis ir 400 Eur už advokato teisines paslaugas. Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai, todėl jo prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovės 510 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 6,64 Eur ir jos priteistinos iš atsakovės valstybei. Šios išlaidos sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašymo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu.

Priteisti iš atsakovės K. V. 510 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. V..

Priteisti iš atsakovės K. V. 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.